Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-10-07 · Civilinė byla Nr. 2A-854-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
2A-854-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
V.B.
Atsakovas
V. B.
Išvadą teikia
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-854-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1.; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPREN DIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant ieškovui V.B. (V. B.),atsakovui V. B.,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, duodanti išvadą byloje – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. B.2009 m. spalio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš dalies pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-05-03 nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl išlaikymo padidinimo ir sumažinti iš V. B. priteistą išlaikymą nepilnametei V. B. iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad po 2007-05-03 ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė: 2009-08-17 buvo atleistas iš darbo, nuo 2009-08-20 jam suteiktas bedarbio statusas, jokių piniginių lėšų negauna, nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Ieškovo tėvui E. B. reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl ieškovas nuolatos jį prižiūri. Taip pat ieškovas 2005-04-28 iš AB Nord banko yra gavęs 8500 Lt paskolą, 2007-04-06 iš AB SEB banko gavęs 12000 Lt paskolą, kurių iki šiol nėra grąžinęs, todėl neturi finansinių galimybių teikti 2007-05-03 nutartyje nustatytą išlaikymą nepilnametei dukrai.

Atsakovė V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 330 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai sutiko mokėti gera valia, tačiau nuo 2007-05-03 jo nemoka ir už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-11-01 yra susidaręs 990 Lt įsiskolinimas. Ieškovas iki 2009-09-01 dukrai neteikė jokios paramos. Tuo tarpu vaiko poreikiai didėja, dukra mokosi 7 klasėje, jai reikalingi drabužiai, pinigai užklasinei veiklai, maistas mokykloje per mėnesį sudaro 120 Lt. Ieškovas yra jauno amžiaus, sveikas, todėl turi visas galimybes įsidarbinti. Ieškovas yra Rusijos pilietis ir turi nekilnojamojo turto Rusijoje. Pati atsakovė jokio turto neturi, gyvena tėvo V.J. bute, kuriuo rūpinasi ir teikia paramą. Tuo tarpu atsakovas iš banko paimtas paskolas panaudojo prabangaus automobilio pirkimui, todėl susidaręs įsiskolinimas bankui nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydį nepilnametei dukrai.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – sumažino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-05-03 nutartimi iš ieškovo V. B. priteisto išlaikymo nepilnametei V. B. dydį nuo 330 Lt iki 270 Lt periodinės išmokos, mokamos kas mėnesį nuo 2009-10-19 iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja paliekant atsakovę V. B.. Atsižvelgęs į tai, jog šalių dukra yra nepilnametė, kuriai būtina parama, taip pat į tėvų turtinę padėtį ir jos pasikeitimą, t.y. į tai, jog ieškovas yra bedarbis, jo pajamas sudaro bedarbio pašalpa, kito asmeninio turto ar pajamų neturi, teismas padarė išvadą, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, kadangi sumažėjo jo gaunamų pajamų dydis. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad po išlaikymo priteisimo atsakovės pajamos padidėjo, tačiau jos nežymiai skiriasi nuo ieškovo gaunamų pajamų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad vaiko dabartinius poreikius pagrindžiančių įrodymų ir išlaidų dydžio atsakovė nepagrindė, todėl nepadarė išvados, jog po išlaikymo priteisimo žymiai padidėjo vaiko priežiūros išlaidos. Įvertinęs šalių turtinės padėties pasikeitimą ir vaiko priežiūros išlaidas teismas sumažino iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį nuo 330 Lt iki 270 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė V. B. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kai sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo, orientaciniu kriterijumi laikoma vieno mėnesio minimali alga, kuri sudaro 800 Lt, todėl teismo nutartimi priteistas 330 Lt išlaikymas nėra didelis. Ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi galimybę įsidarbinti. Teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymus išreikalauti duomenis apie ieškovo turimą turtą Rusijoje ir duomenis iš VĮ „Regitra“ apie ieškovo vardu įregistruotus automobilius, kurie patvirtintų ieškovo turtinę padėtį. Ieškovės darbo užmokestis šiuo metu sumažėjo, taip pat ieškovei tenka dukros auklėjimo, auginimo ir kitų poreikių tenkinimo našta, o tuo tarpu ieškovas su dukra beveik nebendrauja, neauklėja, nesidomi. Nepilnametė dukra mokosi 7 klasėje, jos poreikiai didėja, reikalingos papildomos išlaidos, maistui, aprangai, užklasinei veiklai, kas vidutiniškai sudaro 1013,67 Lt per mėnesį. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė nepagrindė nepilnametės dukters išlaikymo paskaičiavimo, kadangi ji kartu su atsiliepimu pateikė tikslų išlaidų paskaičiavimą. Be to nuo 2009-09-01 yra susidaręs 1320 Lt išlaikymo įsiskolinimas, kurio ieškovas nėra apmokėjęs.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis pasikeitė – jis neteko darbo, yra bedarbis, tačiau ir toliau pagal galimybes stengiasi nenutraukti teikiamo išlaikymo dukrai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie vaikui reikalingo 1013,67 Lt per mėnesį išlaikymo dydį. Ieškovas yra skolingas AB Nord bankui ir AB SEB bankui, taip pat išlaiko savo nedarbingus ir sergančius tėvus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovas – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti nauji įrodymai – pažyma apie V. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, mokėjimo kvitai už 2010 metų rugpjūčio mėnesį, 2010-07-12 rangos sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės V. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) ieškovas nurodė, kad nuo 2007-05-03 iš esmės pasikeitė jo finansinė padėtis: 2009-08-17 buvo atleistas iš darbo, nuo 2009-08-20 jam suteiktas bedarbio statusas, jokių piniginių lėšų negauna, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, ieškovo tėvui reikalinga nuolatinė priežiūra, AB Nord bankas ir AB SEB bankas yra suteikęs paskolas, kurių ieškovas iki šiol nėra grąžinęs. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus konstatavo, jog pasikeitė šalių turtinė padėtis - sumažėjo ieškovo pajamos, ieškovas yra bedarbis, jo pajamas sudaro bedarbio pašalpa, kito asmeninio turto ar pajamų neturi, o tuo tarpu atsakovės gaunamos pajamos nežymiai padidėjo, padidėjo vaiko dabartiniai poreikiai ir išlaidų dydis šiems poreikiams tenkinti bei į tai, kad nėra vaikui skiriamų išlaidų pagrindimo, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, motyvuodama tuo, kad teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, kai sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo ir orientaciniu kriterijumi laikoma vieno mėnesio minimali alga, kuri sudaro 800 Lt; neįvertino, kad ieškovas jauno amžiaus, darbingas, todėl turi galimybę įsidarbinti; neišreikalavo įrodymų apie ieškovo turimą turtą Rusijoje; netinkamai vertino būtinas vaiko vystymuisi reikalingas išlaidas. Apeliantė pažymėjo, kad jos darbo užmokestis sumažėjo, jai taip pat tenka dukros auklėjimo, auginimo ir kitų poreikių tenkinimas, tuo tarpu ieškovas su dukra nebendrauja, neauklėja ir ja nesidomi. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į vaiko dabartinius poreikius ir priežiūros išlaidas bei šalių turtinės padėties pasikeitimą, konstatavo, kad yra pagrindas sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį ir jį sumažino nuo 330 Lt iki 270 Lt periodinės išmokos, mokamos per mėnesį. Teisėjų kolegija tokią teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.

Bylos duomenys tvirtina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-05-03 nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė padidinti priteisto iš ieškovo nepilnametei dukrai V. B. išlaikymo dydį nuo 200 Lt iki 330 Lt, išlaikymą teikiant kas mėnesį mokama periodine išmoka nuo 2007-05-01 iki dukros pilnametystės (b.l. 4, 5). Tiek ieškovas, tiek atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 8, 21). 2009-08-17 ieškovas buvo atleistas iš darbo UAB „Hrono“ statyba ir 2009-08-20 jam suteiktas bedarbio statusas (b.l. 6, 7). Nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio UAB „Hrono“ statyba kas mėnesį pervedinėjo išlaikymą nepilnametei dukrai (b.l. 6). 2005-04-28 AB DnB Nord bankas ieškovui suteikė 8500 Lt dydžio kreditą ir 2007-04-06 AB SEB bankas suteikė 12000 Lt dydžio kreditą (b.l. 9-14). Iš apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktos 2010-07-12 rangos sutarties Nr. 2010/07/12-3 matyti, kad jis nuo 2010-07-12 dirba statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad 2005-04-28 AB DnB Nord banko suteiktą kreditą panaudojo asmeninėms reikmėms ir jį yra grąžinęs, o likusio kredito AB SEB bankui likutis sudaro 4000 Lt. Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktos pažymos matyti, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos atsakovei sudaro vidutiniškai 1000 Lt per mėnesį, t.y. nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jos gaunamos mėnesio pajamos sumažėjo (b.l. 34). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis, objektyviai trukdančiomis teikti atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, netinkamai įvertino įrodymus, tiek ieškovo, tiek atsakovo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai nustatė, jog žymiai pasikeitė ieškovo turtinė padėtis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą turi teikti ieškovas savo vaikui, atsižvelgia į tai, kad nepilnametė dukra Valerija Bušmič gyvena su atsakove, kuriai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurio paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, o pats ieškovas dukros auklėjime dalyvauja nereguliariai, epizodiškai arba apskritai nedalyvauja. Atsakovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikas būtų aprūpintas būstu, kad būstas būtų sutvarkytas ir atitiktų vaiko poreikius. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdyje nenurodė, kad atsakovė neleistų bendrauti su vaiku. Nepaisant to, ieškovas su vaiku nebendrauja, nedalyvauja kasdieniniame vaiko gyvenime, apsiriboja tik nereguliariu pinigų mokėjimu, o nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio išlaikymo apskritai neteikia, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl išlaikymo dydžio teikimo į tai atsižvelgia, nes tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad V. B. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje lanko 7a klasę, tam reikalingos atitinkamos išlaidos mokymosi priemonėms (sąsiuviniams, pratyboms, užklasinei veiklai ir kt.) (b.l. 22). Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrindė nepilnametei dukrai reikalingų išlaidų dydžio, nes atsakovė teismui pateikė atitinkamus paskaičiavimus reikalingoms būtinoms išlaidoms, kurių ieškovas nepaneigė. Atsakovė šiuos paskaičiavimus taip pat grindžia apeliacinės instancijos teismui pateiktais mokėjimo kvitais.

Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi lėšų teikti nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo. Pažymėtina, kad ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010-07-12 rangos sutartį, iš kurios matyti, jog jis ieško darbo bei papildomų pajamų ir jį suranda. Tai patvirtina apeliantės teiginį, jog ieškovas yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus vyras, kuris gali susirasti darbo ir tinkamai išlaikyti savo nepilnametę dukrą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas aiškindamas ir taikydamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio priteisimo klausimą turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Todėl yra tikslinga orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t.y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintas abiems tėvams lygiomis dalimis, t.y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 400 Lt kas mėnesį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį nuo 330 Lt iki 270 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga, teisinga ir protinga mažintina iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai, juo labiau, kad ir mažintina suma, kurią taikė pirmosios instancijos teismas, nėra ženkli – 60 Lt (CK 1.5 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą aukščiau aptartais motyvais. Nustačius, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovo ieškiniui tenkinti, ieškinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.), kadangi jo pagrįstumas yra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, iš ieškovo V.B. valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme – 8,50 Lt (b.l. 58).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B. (a.k.(duomenys neskelbtini)) valstybei 8 (aštuonis) litus 50 centu išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėAlgirdas Auruškevičius