Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. atstovo (duomenys neskelbtini) A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) E. K., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, 2022 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimą ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalimi, paskyrė V. S. administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą. V. S. bauda paskirta dėl to, kad jis 2022 m. kovo 26 d., apie 20.14 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,33 promilių girtumas, buto bendrose patalpose trankė P. M. kambario duris, garsiai šaukė, vartodamas necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius, taip trikdydamas P. M. rimtį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4.1. Įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotas aplinkybes, neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. atstovo (duomenys neskelbtini) A. I. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti V. S. nubaudimas už ANK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas apeliaciniame skunde kelia V. S. nubaudimo pagrįstumo klausimą, kadangi, jų vertinimu, šio asmens veiksmuose nėra nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju V. S. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir ar jis nagrinėjamu atveju gali būti laikomas kaltu už minėto administracinio nusižengimo padarymą.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

8. ANK 488 straipsnio 1 dalis, pagal kurią yra nubaustas V. S., numato administracinę atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 26 d., apie 20.14 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,33 promilių girtumas, buto bendrose patalpose V. S. trankė P. M. kambario duris, garsiai šaukė, vartodamas necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius, taip trikdydamas P. M. rimtį. Tokia išvada padaryta, remiantis į bylą surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

8.2. 2022 m. kovo 26 d. pareiškime P. M. nurodė, jog tą pačią dieną, apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jos kaimynas V. S. trankė bendro naudojimo virtuvės langą, kėlė triukšmą. Vėliau minėtas kaimynas pradėjo šaukti (duomenys neskelbtini) kalba, įžeidinėjo P. M. necenzūriniais žodžiais, rėkdamas trankė jos buto duris. Pareiškėja mano, kad V. S. grasinimai yra realūs ir ji bijo dėl savo gyvybės (b. l. 25-30). V. S. šauksmai, rėkimas ir necenzūrinių žodžių vartojimas yra užfiksuoti garso įraše, kuris buvo prijungtas prie bylos medžiagos (b. l. 32). Pažymėtina, jog V. S. charakteristika, kurioje jis darbdavio apibūdinamas kaip uždaro būdo, tačiau mandagus, punktualus ir nekonfliktiškas darbuotojas (b. l. 13), apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterį ir savybes, kuriomis jis pasižymi darbo metu, tačiau negali įtakoti jo elgesio vertinimo konkrečios situacijos metu, t. y. vien teigiama charakteristika nei įrodo, nei paneigia asmenį padarius konkretų administracinį nusižengimą.

8.3. Byloje surinkti įrodymai – liudytojų P. M. ir G. Š. parodymai – patvirtino nutarime nurodytas aplinkybes, kad V. S. 2022 m. kovo 26 d., apie 20.14 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje, kėlė triukšmą, trankė P. M. duris, garsiai šaukė, vartodamas necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, tokiais veiksmais trikdydamas P. M. rimtį. Posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, V. S. ir pats pripažino aplinkybę, kad dėl girtumo galėjo ant P. M. šaukti, vartojo jai skirtus necenzūrinius žodžius, tačiau neigė trankęs P. M. buto duris (b. l. 66-67). Taigi matyti, kad iš dalies savo padarytą administracinį nusižengimą patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S.

9. Visų pirma, matyti, jog įvykio metu V. S. buvo girtas ir jam buvo užfiksuotas 1,33 promilių girtumas, o tai leidžia tvirtinti, kad asmuo gali tiksliai ir nuosekliai visų įvykio detalių neprisiminti, tačiau net ir jis pats patvirtino, jog šaukė ant kaimynės P. M., ją įžeidė ir prieš ją vartojo necenzūrinius žodžius. Tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį patvirtina tiek rašytiniai bylos medžiagoje esantys įrodymai, tiek pareiškėjos P. M. parodymai, o taip pat ir bylos medžiagoje esantis garso įrašas. Vien pats faktas, kad kaimynai dažnai konfliktuoja ir prieš įvykį apsižodžiavo, savaime neįrodo, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nebuvo rimties, kurią V. S. savo elgesiu būtų galėjęs sutrikdyti. Akivaizdu, jog, būdamas neblaivus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. pats kabinėjosi prie kaimynės P. M. ir siekė ją išprovokuoti bei pažeminti, todėl natūralu, kad P. M. reagavo į įžūlų V. S. elgesį ir žeminančius ją bei necenzūrinius žodžius. Vis dėlto tarp kaimynų kilęs konfliktas nepaneigia V. S. kaltės sutrikdžius viešąją rimtį, nes būtent jis ir inicijavo konfliktą bei elgėsi neteisėtai, savo veiksmais keldamas triukšmą, šaukdamas ir trikdydamas P. M. rimtį bei poilsį. Faktą, kad įvykio metu buvo sutrikdyta P. M. rimtis ir poilsis, patvirtina tai, jog dėl V. S. veiksmų ji kreipėsi į policiją, siekdama užkardyti tolesnį neteisėtą jo elgesį ir užsitikrinti sau ramybę vakaro bei nakties metu.

10. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog kaimynė P. M. išprovokavo konfliktą, nepatvirtinta jokiais įrodymais, o aplinkybė, kad anksčiau V. S. buvo nutrauktos administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, neįrodo, jog ir nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, nes kiekvienu atveju dėl asmens kaltės ir padaryto administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymo turi būti sprendžiama atskirai. Kadangi apeliaciniame skunde nėra keliamas V. S. paskirtos nuobaudos rūšies ir dydžio klausimas, apeliacinės instancijos plačiau dėl to nepasisako. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. atstovo (duomenys neskelbtini) A. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.