- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-116-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- E., E. P.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Arvydas Verpetinskas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko,Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei,
dalyvaujant ieškovei E. P. , nedalyvaujant atsakovui R. S. ir jo atstovui advokatui Arvydui Verpetinskui viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1694-598/2008 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui R. S. , tretysis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. P. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2007-01-10 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto iš R. S. materialinio išlaikymo sūnui R. P. , gim. (duomenys neskelbtini), dydį priteisiant po 400,00 Lt periodinių išmokų mokamų kas mėnesį, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas materialinį išlaikymą teikia tik nuo 2007 m. kovo mėnesio, išlaikymą teikia nereguliariai, todėl yra susidaręs įsiskolinimas - 1672,58 Lt. Sūnui augant jo poreikiai didėja, taip pat didėja maisto produktų ir kitų prekių bei paslaugų kainos, todėl atsakovo teikiamo materialinio išlaikymo nebepakanka. Ieškovė nurodė, kad sūnaus maistui, vitaminams kas mėnesį išleidžia apie 250,00 Lt, avalynės, drabužių įsigijimui – 150,00 Lt, mokyklinių prekių, žaislų įsigijimui – 150,00 Lt, mokykloje organizuojamiems renginiams, ekskursijoms, laisvalaikio pramogoms – 150,00 Lt. Taigi sūnaus išlaikymui kas mėnesį ieškovė skiria apie 700,00 Lt. Ieškovės materialinė padėtis sunki, ji su savo nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovės tėvui A. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, už suteiktas komunalines paslaugas turi mokėti ½ dalį nuo visos mokėtinos sumos. Be to, ieškovė studijuoja Kauno technologijos universitete, todėl iš savo gaunamo darbo užmokesčio moka už studijas. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimo geruoju spręsti nebandė, kadangi su atsakovu nebendrauja.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai, pakeitė 2007-01-10 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu iš R. S. priteistą materialinio išlaikymo sūnui R. P. dydį iš 150,00 Lt į 400,00 Lt, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2008-06-17, iki vaiko pilnametystės, priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas priteisė iš atsakovo R. S. ieškovės E. P. naudai 6,83 Lt bylinėjimosi išlaidų, grąžino E. P. 90,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovo R. S. 90,00 Lt žyminio mokesčio ir 8,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, teisingumo ir protingumo principais, laikė, kad ieškovės nurodytos 700 Lt išlaikymo išlaidos yra pagrįstos ir realiai tikėtinos, todėl ieškovės prašomas priteisti 400,00 Lt materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko R. P. teises ir teisėtus interesus, jo būtinus, minimalius poreikius, be to, pats atsakovas pripažino, kad tokia suma yra tinkama vaiko išlaikymui. Teismas vadovavosi ir CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat principu, kad kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje 3K-3-341/2006). Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, neteikdamas reguliariai materialinio išlaikymo savo sūnui R. P. neužtikrino jam būtino stabilumo, pažeidė sūnaus teises ir teisėtus interesus. Teismas atsižvelgė į tai, jog pasikeitė nepilnamečio vaiko R. P. , gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai ir išlaidos šiems poreikiams tenkinti, į tai, jog jo tėvų turtinė padėtis yra panaši ir jie turi visas objektyvias galimybes užtikrinti tinkamą materialinį išlaikymą savo sūnui, vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 str. 3 d. nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (b.l. 58-62).
Šalies argumentai
Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-09-18 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo:
1. Teismas pažeidė CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatą, kadangi iš atsakovo priteistas išlaikymas nėra adekvatus jo turtinei padėčiai. Apeliantas neturi jokių pastovių pajamų, nes oficialiai niekur nedirba, verčiasi tik atsitiktiniais uždarbiais. Teismas neatsižvelgė į apelianto paaiškinimą, kad dėl objektyvių priežasčių jis negali pagrįsti dokumentais absoliučiai visų gaunamų pajamų. Atsakovas dirbo samdomu darbuotoju nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu užsiimančioje bendrovėje, šiuo metu dėl objektyvių nekilnojamo turto rinkoje atsiradusių aplinkybių ši bendrovė yra praktiškai neveikianti, todėl nutraukė darbo sutartis su darbuotojais, tarp jų ir su apeliantu. Dėl susidariusios padėties nekilnojamojo turto rinkoje, gauti darbą šioje srityje pakankamai sudėtinga. Šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus, todėl apeliantas mano, kad teismas turėjo visas galimybes gauti bylos visapusiškam, objektyviam ir teisingam sprendimui pagrįsti būtinus įrodymus, kurių apeliantas gauti neturėjo galimybių. Apeliantas, kaip bedarbis yra kreipęsis į darbo biržą. Nurodė, kad pažymą iš darbo biržos pateiks iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Tokiu būdu apeliantas ėmėsi visų priemonių, rasti normaliai apmokamą darbą. Teismas neteisingai suprato apelianto paaiškinimus, nurodydamas kad jis dirba pagal verslo liudijimus esmės. Apeliantas verslo liudijimo neturi, jis tik retkarčiais padeda asmenims dirbantiems su verslo liudijimais.
2. Jonavos raj. apylinkės teismas neteisingai interpretavo apelianto teiginį, kad 400 Lt suma būtų tinkama tik tuo atveju, jei jis turėtų tokio dydžio pinigines lėšas sūnaus išlaikymui. Akivaizdu, kad šiuo metu būdamas bedarbis, neturėdamas pastovių pajamų daugiau skirti sūnaus išlaikymui apeliantas neturi jokių galimybių. Šiuo atveju teismas nesivadovavo CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, kad išlaikymą tėvai turi teikti proporcingai tarpusavio turtinei padėčiai. Sprendime nurodyta, jog teismas mano, kad ieškovės ir apelianto turtinė padėtis yra panaši. Tokiu būdu teismas priimdamas sprendimą rėmėsi prielaidomis o ne faktais (b.l. 63,64)..
Atsiliepimas
Ieškovė E. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė 2008-09-18 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė šiuos motyvus:
1. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog negali mokėti po 400,00 Lt kas mėnesį sūnaus R. P. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, kadangi neturi jokių pastovių pajamų, niekur nedirba, verčiasi tik atsitiktiniais uždarbiais. Šis atsakovo motyvas kelia abejonių, kadangi atsakovas niekada ir niekur oficialiai nedirbo, neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Jo turimas turtas visuomet buvo registruojamas kitų asmenų vardu. Tačiau lėšų pragyvenimui visuomet turėjo, rengėsi brangiais drabužiais, gyveno pasiturinčiai, važinėja automobiliu, kurio išlaikymas taip pat kainuoja. Automobilis registruotas ne atsakovo vardu.
2. Atsakovas teigia, kad dirbo samdomu darbuotoju nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu užsiimančioje bendrovėje. Tačiau vykstant teismo procesui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismui jokių duomenų apie savo darbovietę bei gaunamą darbo užmokestį nepateikė. Atsakovas sūnaus R. P. išlaikymui kas mėnesį realiai mokėjo po 100,00 Lt nuo 2007 m. kovo mėnesio. Jei jis dirbo bendrovėje, vadinasi gaudavo pastovias pajamas ir sūnui teikdavo išlaikymą neatitinkantį sūnaus interesų bei neproporcingą gaunamoms pajamoms.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu negali gauti darbo dėl nekilnojamojo turto rinkoje susidariusios krizės. Tačiau atsakovas nėra nekilnojamojo turto rinkos srities specialistas. Todėl galėtų gauti darbą bet kurioje kitoje vietoje, gauti pastovias pajamas bei teikti sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
4. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu kreipiasi į darbo biržą. Šį atsakovo teiginį sunku būtų vertinti kaip jo pastangas rasti normaliai apmokamą darbą, kadangi jis į darbo biržą kreipiasi tik todėl, kad paduoda apeliacinį skundą ir šį teiginį naudoja savo gynybai. Atsakovas, būdamas sąžiningas, į darbo biržą galėjo kreiptis vos pasibaigus darbo teisiniams santykiams. Todėl atsakovas dėl savo kaltės pateko į sunkią turtinę padėtį, ilgą laiką trunkančią bedarbystę, nededa jokių pastangų savo vaiko būklės pagerinimui. Atsakovas yra jaunas, stiprus ir pajėgus dirbti, tačiau niekada aktyviai darbo neieškojo, nėra duomenų, jog registravosi darbo biržoje kaip ieškantis darbo iki apeliacinio skundo padavimo momento.
5. Atsakovas gera valia išlaikymo savo vaikui niekada neteikė. Nuo 2002 m. vasaros atsakovas su vaiku nebendrauja ir nesirūpina. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis).
6. LR CK 3.201 str. numato, kad teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu nuo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pakito, vaiko poreikiai. Akivaizdu, jog 2006 m. Jonavos r. apylinkės teismo priteistas išlaikymo dydis (po 150,00 Lt per mėnesį) yra nepakankamas vaiko poreikiams patenkinti, kadangi pakilo maisto ir paslaugų kainos, kurios tebekyla, vaikui augant, padidėjo jo poreikiai.
7. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Teismas, nagrinėdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Jei sunki turtinė padėtis susidarė dėl netinkamo elgesio, šiuo motyvu neturi būti vadovaujamasi sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus. Jonavos r. apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-11-751/2008, kurioje atsakovas yra kaltinamasis dėl sukčiavimo, neteisėtos įmonės veiklos, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Atsakovą gina advokatas, kuriam mokamas atlyginimas už gynybą bei atstovavimą teisme. Dėl savo kaltės ir gyvenimo būdo atsakovas yra patekęs į konfliktą su teisėsaugos institucijomis.
8. Teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi vadovautis orientaciniais kriterijais, kaip CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kur sakoma, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu - 800,00 Lt.). Vadinasi, vaiko išlaikymui kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400,00 Lt per mėnesį(b.l.70-72).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.).
Bylos esmė
Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono aplinkės teismas 2007-01-10 sprendimu nustatė tėvystę. Atsakovą R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažino vaiko R. P. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o R. P. pripažino R. S. sūnumi. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui R. P. , kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. iki vaiko pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti vaiko įstatyminei atstovei motinai E. P. . Nustatė R. P. gyvenamąją vietą kartu su motina E. P. (b.l. 3,9).
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai, pakeitė 2007-01-10 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu iš R. S. priteistą materialinio išlaikymo sūnui R. P. dydį iš 150,00 Lt į 400,00 Lt, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2008-06-17 iki vaiko pilnametystės, priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 58-62).
Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo sprendimo motyvais, ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir padarytomis išvadomis.
Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustato CK 3.192-3.204, 3.208 straipsniai.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 ”Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus , taikymo teismų praktikoje” 8 punktas numato, kad ”teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį”, o 9 punktas numato, kad ”nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8,11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui”. Taip pat Senato nutarime konstatuota, kad nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, pensijas, socialines pašalpas, pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį turtą (automobilius), nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2005 m. kovo - gegužės mėnesiais, atskaičius mokesčius, ieškovė gavo kas mėnesį 1654,65 Lt dydžio atlyginimą. Dirba Antstolio A. Ščiukino kontoroje (b.l.7).
Ieškovė pagal teismo išduotą 2008-06-18 liudijimą gavo ir pateikė teismui pažymą iš VĮ Registrų centro, iš kurios matyti, kad atsakovas savo vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje neturėjo ir neturi (b.l. 39,46).
Atsakovas išsituokė 1999-03-17, kitų nepilnamečių vaikų, išskyrus R. P. , neturi (b.l.7).
Antstolės G. Bartkuvienės 2008-05-29 pažymoje Nr. 0021/07/00902 konstatuotas 2008-05- 01 atsakovo 1672,58 Lt išlaikymo įsiskolinimas sūnui Rėjui (b.l.8).
Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, ji su sūnumi panaudos sutarties pagrindu gyvena tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įsipareigojo kas mėnesį sumokėti tėvams ½ dalį už komunalines ir kitas paslaugas pagal pateiktą sąskaitą (b.l. 9). Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovei per mėnesį tenka sumokėti apie 170 Lt mokesčių už komunalines paslaugas (b.l. 13-27). Ieškovė mokosi KTU, 2008-01-29 mokėjimo nurodymu Nr. 997956 sumokėjo 1280 Lt studijų mokestį už 2007/2008 m.m. ( b.l. 10,11). 2007-02-15 pirko kompiuterį, už kurį sumokėjo 2961,99 Lt ( b.l. 12).
Į bylą pateikti kvitai patvirtina, kad ieškovė perka sūnui maistą, drabužius, avalynę, mokymosi priemones ugdymui (b.l. 28-34), jos gaunamų lėšų nepakanka vaiko išlaikymui.
Kadangi išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo paminėta anksčiau, ieškovo ir atsakovės vaikas R. P. gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Atsakovas teismo posėdyje pats pripažino, kad nelanko vaiko, su juo nebendrauja, visi rūpesčiai tenka ieškovei. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pats nurodė, kad dirbo nekilnojamojo turto rinkoje bei pas asmenis užsiimančiais individualia veikla, tačiau jokių įrodymų apie gaunamas ir gautas pajamas nepateikė. Įrodymų rinkimo naštą perkėlė teismui, pažymėdamas, kad teismas turėjo visas galimybes gauti bylos visapusiškam, objektyviam ir teisingam sprendimui pagrįsti būtinus įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pateiks teismui pažymą, kad yra bedarbis ir užsiregistravo bedarbių biržoje, tačiau jokios pažymos nepateikė. Teisėjų kolegija 2008-11-28 gavo atsakovo atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, paskirtą 2008-12-01, vėlesnei datai dėl jo užimtumo kitoje byloje ir atsakovo nesutikimo dalyvauti bylos nagrinėjime be atstovo (b.l. 77).
Teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, patenkino prašymą. Atidėjo bylos nagrinėjimą 2009-01-14 11 val. bei pripažino atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau į posėdį neatvyko nei atsakovas, nei jo atstovas. Toks atsakovo elgesys akivaizdžiai patvirtina jo nesidomėjimą bylos baigtimi.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, atsižvelgusi į ieškovo amžių - ieškovas yra 38 metų amžiaus, yra sveikas ir darbingas, todėl jeigu nedirba gali susirasti darbą, atsakovui nepateikus jokių rašytinų įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį ir paneigiančių teismo sprendimo motyvus ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sutinka su teismo padaryta išvada, kad šalių turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu yra vienoda, todėl abu tėvai lygiomis dalimis privalo teikti savo sūnui išlaikymą, 800 Lt išlaikymo suma per mėnesį vaikui yra protinga, todėl naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1d. 1p., CK 6.461 str. 2d., CK 3.201 str., 3.192 str. 3d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.