Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1432-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
2S-1432-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20600-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „USTUKIŲ MALŪNAS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1432-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20600-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „USTUKIŲ MALŪNAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „USTUKIŲ MALŪNAS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „USTUKIŲ MALŪNAS“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės MB „Saldi minutė“ 1 862,99 Eur skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Nurodo, kad atsakovė ilgą laiką vengia vykdyti prievolę, nebendradarbiauja, atsakovės turtinė padėtis bloga, turi kitų kreditorių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkino.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie skolininkės ketinimus turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti. Teismas sprendė, kad galimo skolininkės nesąžiningumo, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, ieškovė neįrodė.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2 139,99 Eur vertės atsakovės MB „Saldi minutė“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei ir 2020 m. liepos 29 d. priėmė preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškinį pilnai tenkino. Šis teismo sprendimas patvirtina, jog egzistuoja viena iš sąlygų numatytų CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. ieškovė tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus.

5.2. Pažymi, kad ieškovė kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui nurodė faktines aplinkybes bei pateikė pakankamus rašytinius įrodymus, pilnai pagrindžiančius pagrįstas prielaidas, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė teismui nurodė jai žinomus objektyvius faktinius duomenis, kad atsakovė nebendradarbiauja su ieškove – nors nuo skolos atsiradimo praėjo 2 metai, tačiau atsakovė savo piniginės prievolės vykdyti taip ir nepradėjo. Taip pat teismui pateikė atsakovės 2018 m. balanso ir kitų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad atsakovės finansinė padėtis sudėtinga. Pateikti dokumentai patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat buvo pateikti duomenis, jog atsakovė turi ir kitų kreditorių su kuriais neatsiskaito.

5.3. Apeliantės nuomone, ieškovės pateikti duomenis apie atsakovės skolas kitiems kreditoriams ir jos neteisėtą procesinį elgesį sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad dėl to, teismui netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei būtų nepagrįstai ir neteisėtai ignoruojami ne tik ieškovės, bet ir kitų atsakovės kreditorių interesai, o pačiai atsakovei sudaroma galimybė ir toliau nesąžiningai veikti ir konkuruoti rinkoje, prisiimant naujus neįvykdomus kreditorinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

9. Apeliantė grįsdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nurodė, kad atsakovė nebendradarbiauja su ieškove – nors nuo skolos atsiradimo praėjo 2 metai, tačiau atsakovė savo piniginės prievolės vykdyti taip ir nepradėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės neatsiskaitymas su procesą inicijavusia ieškove pats savaime nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas būtent dėl skolininkės nesąžiningumo ar su tokiu jos elgesiu susijusių priežasčių. Tai, jog atsakovė ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškove už pateiktas prekes, nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.

10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti atsakovės 2019 m. balanso ir kiti finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai taip pat neįrodo skolininkės ketinimo turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovė slapstosi, ar kokiu nors būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, t. y. ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Teismo preliminarus sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl ieškovė su vykdomuoju dokumentu gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo.

12. Apeliantė skunde pakartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Šie argumentai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „USTUKIŲ MALŪNAS“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius