Telšių apylinkės teismo nutartis

2012-07-26 · Civilinė byla Nr. 2-984-339/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-26
Bylos Nr.
2-984-339/2012
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00672-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Liauzginienė
Pareiškėjas
S. P.
Suinteresuotas asmuo
O. A., T. J., A. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Irena Sinkevičienė
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kopija
Civilinė byla Nr. 2-984-339/2012Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00672-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 34.5.; 128.19. (S)
Telšių rajono apylinkės teismasNUTARTIS2012 m. liepos 26 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Elenai Kersnauskienei, dalyvaujant pareiškėjai S. P., pareiškėjos atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei, suinteresuotiems asmenims O. A., T. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. A., A. J., T. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.57 straipsniu, prašo pripažinti, kad ji po senelės Justinos D. A., mirusios 2003-05-10, mirties terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties ir prašo pratęsti terminą palikimui priimti. Nurodė, kad 2003-05-10 mirė jos senelė iš mamos pusės Justina D. A., 2006-06-29 mirė senelis Z. A., o 2008-05-13 mirė jos mama R. J.. Po senelės J. D. A. mirties liko palikimas: keli žemės sklypai Judrėnų k., Telšių r., ir gyvenamasis namas Aušros g. 6, Ryškėnų k., Telšių r. Po senelės mirties ji nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes dar buvo senelis Z. A., o po senelio mirties liko A. vaikai: jos motina R. J. ir dėdė O. A.. 2008-05-13 mirė jos motina R. J. Visą tą laiką, kai atsirado palikimas po senelės mirties, iki pat šiol ji negali senelės turtu pasinaudoti, nes visą turtą užvaldė dėdė O. A. ir iki šiol juo disponuoja. Mano, kad jai priklauso dalis senelės palikimo, todėl prašo pratęsti terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo O. A. prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pirmiausia, pareiškėja teismui nepateikė ir nenurodė jokių svarbių termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, nes mirus jo tėvams, o pareiškėjos seneliams Justinai D. A. ir Z. A., atsiradusį palikimą priėmė jis, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimu. Tai pripažino ir pati pareiškėja. Be to, pareiškimas turi būti atmestas ir dėl to, kad pareiškėja yra tik antros eilės įpėdinė, o antros eilės įpėdiniai turtą paveldi tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. Pareiškėjos mama, jo sesuo R. J. mirė praėjus penkeriems metams po J. D. A. mirties ir beveik dvejiems metams po tėvo Z. A. mirties. Taigi, R. J. turėjo galimybę priimti mirusių tėvų palikimą, tačiau nepriėmė, todėl negali būti taikomos ir Civilinio kodekso 5.58 straipsnio nuostatos, suteikiančios pareiškėjai teisę priimti mirusių senelių palikimą.

Suinteresuotas asmuo T. J. prašo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad jis yra Justinos D. A. vaikaitis ir po senelių mirties jam priklauso dalis palikimo.

Suinteresuotas asmuo A. J. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2003-05-10 mirė jo senelė Justina D. A.. Po senelės mirties liko palikimas. Dėl senelės palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes tuo metu buvo gyva jo motina R. J., be to, įstatyminiu įpėdiniu be jo motinos buvo ir dėdė O. A.. Manė, kad jie paveldės senelės turtą,

tačiau dėl jam nežinomų priežasčių jie nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, o jo motina 2008-05-13 mirė.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš gimimo, santuokos, mirties liudijimų bei įrašų matyti, kad 2003-05-10 mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų A. ir T. J. senelė, o suinteresuoto asmens O. A. motina Justina D. A., 2006-06-29 mirė J. D. A. sutuoktinis Z. A., 2008-05-13 mirė pareiškėjos, suinteresuotų asmenų A. ir T. J. motina, o suinteresuoto asmens O. A. sesuo R. J. (4-10, 17-19 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po J. D. A. mirties liko palikimas: žemės sklypai ir gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais (12-16 b. l.). Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas 2012-03-19 išdavė liudijimą, kad po D. J. A., mirusios 2003-05-10, mirties niekas iš įpėdinių į biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (11 b. l.). Telšių rajono apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. A. po mamos J. D. A. mirties 2003-05-10 ir tėvo Z. A. mirties 2006-06-29 atsiradusį palikimą priėmė (59 b. l.). Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, o palikėjo vaikaičiai yra antros eilės įpėdiniai. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. J. D. ir Z. A. testamento nebuvo sudarę. Suinteresuotas asmuo O. A. yra J. D. ir Z. A. sūnus, t.y. pirmos eilės įpėdinis, tėvų palikimą priėmė. Pareiškėja yra J. D. ir Z. A. vaikaitė, t.y. antros eilės įpėdinė, todėl O. A. priėmus palikimą, ji prarado teisę paveldėti senelių turtą. Taip pat pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas Civilinio kodekso 5.58 straipsnis, nustatantis, jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams, nes pareiškėjos motina R. J. yra J. D. ir Z. A. dukra, t. y. pirmos eilės įpėdinė, tačiau ji mirė praėjus penkeriems metams po motinos mirties bei beveik dvejiems metams po tėvo mirties, ir per tą laiką tėvų palikimo nepriėmė. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes matyti, kad pareiškėja neturi teisės paveldėti senelės J. D. A. turto, todėl nepratęstinas Civilinio kodekso 5.50 str. nustatytas terminas palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu,

nutarė:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

TikraTeisėja Vitalija Liauzginienė