Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. U. (toliau – G. U.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. U. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant G. U. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas G. U. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 13 d. 16.35 val. iki 2021 m. gegužės 14 d. 11.30 val., iš viso – viena para, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

G. U. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. U. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir krepšelyje, pritvirtintame prie jo elektrinio paspirtuko, laikė permatomą maišelį, kuriame buvo trys iš folijos susuktos tūtelės su narkotine medžiaga kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė – 7,629 g. (9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,5 procentų), iki kol 2021 m. gegužės 13 d. 15.05 val. (duomenys neskelbtini), šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis G. U. ir jo gynėja sutiko su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį tenkinti, sušvelninti nuteistajam skirtą bausmę bei jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokurorė, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

G. U. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. U. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta, prašant ją sušvelninti.

5. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Tuo tarpu įvertinus G. U. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad G. U. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Bylos duomenims, G. U., veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek paskutiniame žodyje apeliacinės instancijos teisme nuteistasis menkina savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau, šioje vietoje būtina pažymėti, kad šis nusikaltimas G. U. nebuvo pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamą veikų, tame tarpe ir analogiškos, padarymą jis buvo teistas ne kartą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 28 d. jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, kur atliko jam skirtą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, savo elgesio tinkama linkme išėjęs į laisve nekoregavo – Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2018 m. birželio 15 d. jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo ir jau 2019 m. liepos 28 d., t. y. praėjus vos kiek daugiau nei vieneriems metams, jis padarė naują nusikalstamą veiką, be kita ko, analogišką skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotai nusikalstamai veikai, už ką, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta piniginė bauda. Iki šios dienos ji nesumokėta. Nors, kaip teisingai pažymėta ir nuteistojo apeliaciniame skunde, vien tik buvę G. U. teistumai negali nulemti arešto bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimą, negalimas.

8. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje svarbu paminėti ir tai, kad praeityje nuteistasis buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka. Laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. administracine tvarka jis buvo nubaustas net septynis kartus. Jo daromi administraciniai nusižengimai pasižymi ypatingu šiurkštumu – ne kartą vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, sukeldamas ne vieną eismo įvykį, taip pat, būdamas neblaivus, plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Ankstesni nuteistojo teistumai bei baustumai administracine tvarka neabejotinai atskleidžia antivisuomenines G. U. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Iš aptarto seka, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais G. U. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, piniginė bauda) nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos G. U., sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų, neturėjo, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį G. U. nepavyksta, o tai vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai.

9. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vis pasikartojantį neteisėtą G. U. elgesį sąlygoja jo priklausomybė narkotinėms ir/ar psichotropinėms medžiagoms, kurią šiuo metu nuteistasis bando spręsti neoficialiai, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų apeliacinės instancijos teismui nuteistasis nepateikė. Tuo tarpu tikėti šia nuteistojo versija, įvertinus tai, kad už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jis buvo nuteistas 2020 m. vasario 18 d. ir vos po kiek daugiau nei vienerių metų jis nusikalto pakartotinai, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme, nepaisant apeliacinio skundo motyvų dėl nuteistojo darbo bei šeimos, nėra koreguojamas.

10. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad šiuo metu G. U. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina nepilnametį vaiką bei rūpinasi jo išlaikymu. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos G. U. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju tai gali turėti įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai sušvelninus jam skirtą bausmę. Apie dėl jo nusikalstamo elgesio galinčias kilti pasekmes G. U. turėjo pagalvoti prieš darydamas nusikalstamą veiką, o to nepadaręs, jis privalo prisiimti tokio savo elgesio pasekmes net ir tokiu atveju, kai jos G. U. netenkina. Vien tik nuteistojo lūkesčius tenkinančios bausmės skyrimas šiuo atveju neabejotinai prieštarautų viešajam interesui, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas teisinga ir proporcinga bausme. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, švelninti nuteistojo padėtį vien tik dėl jo kreditorinių įsipareigojimų, dėl kurių, atlikdamas arešto bausmę asmuo gali sulaukti vykdomųjų bylų, vėlgi nėra pagrindo. Savo turimus kreditorinius įsipareigojimus asmuo turėjo įvertinti prieš darydamas nusikalstamą veiką.

11. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad be nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, kad G. U. padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje, tačiau, sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad policijos pareigūnams gatvėje pastebėjus įtartinai besielgiantį G. U., buvo nuspręsta jį patikrinti. Asmens buvo pasiteirauta, ar su savimi jis turi draudžiamų daiktų, į ką asmuo atsakė neigiamai. Patikrinus jį detaliau, pas G. U. buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės, kurias asmuo tvirtino gavęs iš pažystamo asmens (duomenys neskelbtini) parke. Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistasis iš pradžių nebuvo suinteresuotas policijos pareigūnams pateikti visą reikiamą informaciją, ją pradėjo teikti tik prispaustas įrodymų, t. y. jo apžiūros metu pas jį radus narkotinės medžiagos – kanapių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. U. nenurodė, iš kokio asmens įsigijo narkotines medžiagas, šių duomenų nepateikė ir pirmosios instancijos teisme. Vertinti tokius G. U. veiksmus kaip pagalbą policijos pareigūnams nustatyti tiesą byloje ir pripažinti tai G. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra pagrindo. Juo labiau, kad tiek nuteistojo nuoširdus gailestis, tiek prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei padėjimas nustatyti objektyvią tiesą byloje yra įtvirtintas kaip viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuri skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta ir į ją buvo atsižvelgta skiriant G. U. bausmę.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik arešto bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Esant šių duomenų visumai, tenkinti nuteistojo prašymą ir jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant jam švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, nėra pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių, G. U. asmenybę galima būtų vertinti kaip itin teigiamą ir tokiu būdu švelninti jo teisinę padėtį, sprendžiant iš aukščiau išdėstytų duomenų visumos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.