Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovui prokurorui Haroldui Urbonavičiui,

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovei Simonai Dervinskaitei,

uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. balandžio 2 d. pareiškimą dėl J. T. pripažinimo neveiksnia turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse, suinteresuotas asmuo R. P., išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prokuroras Haroldas Urbonavičius palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patikslino pareiškimo reikalavimus, nurodydamas, kad be kita ko, prašo nustatyti J. T. globą, o jos globėja ir turto administratore paskirti dukrą R. P..

R. P. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nepateikė.

Teismo posėdžio metu R. P. nurodė, kad jos motinos sveikatos būklė labai bloga - ji nesiorientuoja aplinkoje, nepažįsta žmonių, nesugeba atlikti jokių elementarių veiksmų buityje. J. T. yra prižiūrima VšĮ „Medgloba“ slaugos namuose. Ji ją nuolat aplanko, rūpinasi, moka už slaugos paslaugas. Sutinka būti paskirta savo motinos globėja ir turto administratore.

Išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius pateikė teismui 2021 m. balandžio 19 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad įvertinus byloje esančius duomenis bei atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertų atlikto tyrimo rezultatus, neprieštarauja, kad J. T. būtų pripažinta neveiksnia teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose srityse, o R. P. būtų paskirta jos globėja ir turto administratore.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. T. negali suprasti savo veiksmų tiek turtinių santykių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl ji turi būti pripažinta neveiksnia, jai turi būti nustatyta globa bei paskirta globėja, kuria būti sutinka R. P..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 466 straipsnis) ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui toje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pateikta Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. kovo 23 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje nurodyta, kad J. T. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų šešiose turtinių santykių ir penkiose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Įvertinus byloje pateiktą faktinę medžiagą, J. T. psichinei būsenai nustatyti, buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2021 m. rugpjūčio 10-11 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad: (1) J. T. konstatuojamas psichikos sutrikimas: Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1); (2) J. T. pagal savo ligos pobūdį negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti ekspertizės akte nurodytose šešiose turtinių santykių ir penkiose asmeninių neturtinių santykių srityse; (3) J. T. psichinė būklė neleidžia dalyvauti jai teismo posėdžiuose ir suprasti teismo procesą bei jo prasmę.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, 2021 m. rugpjūčio 10-11 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2021 bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad yra pakankamas medicininis ir teisinis pagrindas pripažinti J. T. neveiksnia Teismo psichiatrijos ekspertizės akte išvardintose srityse (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis). J. T. buvo nustatyta Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1), dėl ko ji nesugeba savarankiškai rūpintis savo socialiniais poreikiais, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti minėtame ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pažymėtina, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, buvo parinktos, įvertinus J. T. būklę, gebėjimus, suvokimą, parenkant mažiausiai jos veiksnumą ribojančias priemones (CPK 467 straipsnio 5 dalis).

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei siekdamas apsaugoti ir užtikrinti psichiškai neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, taip pat vadovaudamasis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi, pripažįsta J. T. neveiksnia 2021 m. rugpjūčio 10-11 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).

Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę klausimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. Pripažinus J. T. neveiksnia tam tikrose (turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių) srityse, iš karto yra išsprendžiamas klausimas ir dėl globos jai tose srityse nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo (CPK 505 straipsnis ir 506 straipsnis).

Globa nustatoma siekiant apsaugoti neveiksnaus tam tikrose srityse pilnamečio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnis, 3.245 straipsnis, 3.277 straipsnio 1 dalis). Siekdamas įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu atitinkamose srityse pripažinto asmens J. T. teises ir interesus, atsižvelgęs į tai, kad J. T. yra reikalinga kito asmens pagalba, teismas sprendžia, jog yra tikslinga jai nustatyti globą tose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia (CPK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis).

CK 3.242 straipsnio 3 dalis nustatyta, kad globėju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į kitas turinčias reikšmės aplinkybes (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1986-259/2018; ir kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje R. P. išreiškė norą būti paskirta J. T. globėja. Teismas, spręsdamas dėl globėjo kandidatūros, atsižvelgia į tai, kad R. P. yra J. T. dukra, šiuo metu ji vienintelė rūpinasi motina, deda pastangas, kad jai būtų suteiktos kompetentingos būtinosios paslaugos bei užtikrintas jos saugumas. VšĮ Kauno miesto poliklinikos išduotas 2021 m. balandžio 23 d. medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. P. pagal sveikatos būklę globoti kitą asmenį gali. Be to, byloje pateiktas R. P. sutuoktinio A. P. sutikimas, kad jo žmona R. P. būtų paskirta neveiksnia pripažintos J. T. globėja. Lietuvos informacinėje sistemoje (LITEKO) duomenų apie R. P. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą, teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ar baustumą administracinių nusižengimų bylose, nėra.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius neprieštarauja, kad R. P. būtų paskirta J. T. globėja. Duomenų, kad R. P. moralinės ir kitos savybės neleistų tinkamai įgyvendinti globėjos funkcijų neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintos J. T. atžvilgiu, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos J. T. globėja skirtina jos dukra R. P. (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).

CPK 493 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.245 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, o juo yra skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, J. T. vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų nėra. Tačiau J. T. yra senatvės pensininkė, gauna tiek senatvės pensiją, tiek ir kitas socialines išmokas.

CK 3.238 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens globa apima ir jo turto globą, t.y. globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu. To paties asmens paskyrimas globėju ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1986-259/2018; ir kt.).

Siekiant apsaugoti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą, jo gaunamas socialines išmokas bei neapribojant globėjo galimybės maksimaliai gerai rūpintis savo globotiniu, R. P. skirtina ir J. T. turto administratore (CPK 508 straipsnio 3 dalis, CK 3.245 straipsnis, 4.240 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad R. P. negali tinkamai administruoti neveiksnios mamos turto.

Teismo paskirtai globėjai ir turto administratorei R. P. išaiškinama, kad asmens globa apima ir asmens turto globą, taip pat išaiškinamos globėjo teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis):

(1) įgyvendinti ir ginti neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo; (2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu sandorius (CK 3.240 straipsnis); (3) informuoti globos instituciją apie savo adreso pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); (4) neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; (5) sandoriams, kurių suma didesnė nei 1500,00 Eur sudaryti gauti išankstinį teismo leidimą; (6) visais atvejais gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; (7) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. Neveiksnaus šioje srityje asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus šioje srityje asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam šioje srityje asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Sprendimo duomenys apie J. T. pripažinimą neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 464¹ straipsnis).

Teismo sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos (teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo išlaidos; teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos; kt.), susidariusios bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, yra padengiamos iš valstybės lėšų. Todėl tokios išlaidos valstybei iš byloje dalyvaujančių asmenų nepriteistinos (CPK 468 straipsnio 3 dalis). Proceso dalyvių turėtas atstovavimo išlaidas liudijančių dokumentų, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 468-469 straipsniais, 491-496 straipsniais, 507 straipsnio 4 dalimi, 508 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (testamento sudarymas, palikimo priėmimas ir kt.);

1.6. dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.1. savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.);

2.2. sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir kt.);

2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.);

2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį priimant sprendimus;

2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius).

Nustatyti J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą pirmiau sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardintose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Paskirti R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia pripažintos J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore.

Duomenis apie J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimą neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkytojui Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismo sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) medicininius dokumentus juos pateikusiam subjektui - Viešajai įstaigai Kauno miesto poliklinikai (Pramonės pr. 31, Kaunas), taip pat Viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninei (Josvainių g. 2, Kaunas).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.