Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atstovei Ramintai Šulskutei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tele-3“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J. ir UAB „TV PRO media“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjai pranešta tinkamai.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.

Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TV PRO media“ atsiliepimo į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad TV3 laidoje „Akistata“ 2011-09-21 buvo pasakojama apie A. J. ir jos sesers J. D. bei dukterėčios V. B. konfliktą dėl tėvų turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Laida paskelbta TV3 internetiniame tinklapyje www.tv3play.lt.

2011-12-07 A. J. kreipėsi į UAB „Tele-3“ su reikalavimu ne vėliau kaip per dvi savaites artimiausioje laidoje „Akistata“ ir internetiniame tinklapyje www.tv3play.lt paskelbti jos garbę ir orumą žeminančių ir neatitinkančių tikrovės duomenų paneigimą: „Siekdama apsaugoti mirusios sesers dukrą, į „Akistatos“ kūrybinę grupę pagalbos kreipėsi panevėžietė J. D.. Aukštas pareigas užimanti jos sesuo siekia užvaldyti našlaitės turtą ir išvaryti ją į gatvę. Paprastos moters kova su įtakinga seserimi – ašaros, riksmai ir grasinimai. Moters košmaras prasidėjo, kai nuo vėžio mirė jos sesuo. Kaip tik tada paaiškėjo baisi tiesa – trečioji sesuo – A. J., užimanti aukštas pareigas Valstybės kontrolėje, jau daugiau kaip prieš dešimtmetį apgaulės būdu persirašė sau pusę tėvams priklausiusio namo. Mirus ten gyvenusiai seseriai, ji panoro atimti ir likusią dalį namo bei užvaldyti visą dukterėčios Vaivos, tuo metu dar nepilnametės, turtą. Akistata įvyko. Laidos kūrybinei grupei pavyko pasiekti, kad prie namo Radviliškio rajone, dėl kurio ir vyksta kova, susitiktų konfliktuojančios šalys. Dviejų seserų ir dukterėčios akistata virto tikra drama, kurioje – našlaitės ašaros, įtakingos sesers įžeidinėjimai, grasinimai, bandymai įbauginti“, „Šiandien ji siekia bet kokia kaina atimti tai, kas liko našlaitei“, „Dabar jau aišku, kad A. J., įtakinga Valstybės kontrolės pareigūnė, turėjo kitų planų - <...> ji siekia užgrobti visą tėvų namą“, „Vaiva čia gyventi negali, teta iš Vilniaus tyčia atjungė vandenį ir elektrą, užrakino ūkinius pastatus“, „Kai mergaitę meti į gatvę“, „Mergaitė norėjo tvarkyti, remontuoti <...>“, „Prieš penkiolika metų A. J. paslapčia užsirašė sau pusę tėvų namo“, „Mirus vyriausiajai seseriai Angelei, paaiškėjo baisi tiesa. Pasirodo <...> A. J. daugiau kaip prieš dešimtmetį pusę tėvų namo persirašė sau. Tapo aišku, kodėl ji taip uoliai tvarkė kiemą, nes pusė namo jau seniai jos vienos“, „Ir tėtis man sako: „Jūrate, Alma paėmė dokumentus namų. Jinai pavogė iš spintos. Aš jai neleidau, jinai pasiėmė“, „Tėvai visada jos klausė, todėl, kad bijojo jos“, „Ašaros, grasinimai ir baisūs kaltinimai“, „Grasina su dukterėčia bylinėtis iki paskutinio kraujo lašo“, „Iš jos ir grasinimai yra įvairūs: <...> kad iš tavęs atimsiu visus pinigus, tu liksi be nieko, tu mokėsi už teismo išlaidas, tu <...> man mokėsi už moralinę žalą“, „Paskutines kelnes numausiu, tu pamatysi“, „Merginą žeidžia prisiminimai apie žiaurų jos tetos, tos pačios A. J., elgesį“, „Vėliau sesers elgesys su mirtina liga sergančia Angele tapo dar žiauresnis“, „Nesurado dviejų puodelių savo, užlipo ten į antrą aukštą, <...> ir ant jos pradėjo šaukti: „Tu pavogei mano puodelius“, „Kad tau tas vėžys išlįstų pro visur, kad tu greičiau numirtum“, „Kad tu nieko nesugebi“, „Kad tau vėžys pro visus galus išlįstų“, „Jinai tikrai bjauriai su mama elgėsi“, „Jinai matė, kad ji sveikatos neturi <...> ir jinai vis tiek ant jos rėkdavo“, „Jinai pirmiausia, atidariusi duris, jos buvo pirmieji žodžiai: „Aš dirbu Valstybės kontrolėje“ <...> tai notarės žodžiai“, „ Aš atėjau į teismą <...> sekretorė taip pat: „Nu, čia su ta valstybės kontroliere čia tai bus problemų. Jūs turėsit rankoves pasiraitoti <...>, nes, ko gero, jinai taip nenusileis“, „Valstybės kontrolės pareigomis naudojaisi, kai tu tėvą patalpinai į globos namus“, „Aš mačiau, kaip ant savo teisių padėjai pažymėjimą tarnybinį“, „Kur benueisi, ją visi žino kaip valstybės kontrolės pareigūnę“, „Jinai pravažiavo ženklą <...> jinai uždėjo ir negavo baudos“, „Teismui valstybės kontrolierė pateikė nebegaliojantį dokumentą“, „Aš jai pasakiau, kad jos įgaliojimas yra negaliojantis ir prašau grąžinti jį seneliui. Apskritai žmogus meluoti teismui negali, o kai pareigūnas tai daro, tai <...>“, „Kaip padaryti, kad jinai tiesiog nedarytų? Labai pavargau morališkai <...> nuo tokių atakų, nes jinai tarsi vampyras“, „Tu pinigus atiminėji iš jo“ (b. l. 93-98).

2011-12-09 A. J. padavė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, nurodydama, kad TV3 laidoje „Akistata“ 2011-09-21 ir jos anonse buvo paskleisti A. J. garbę ir orumą žeminantys, tikrovės neatitinkantys duomenys, buvo formuojama klaidinga ir tikrovės neatitinkanti visuomenės nuomonė, laidos rengėjai be sutikimo ir perspėjimo atvyko į A. J. priklausančią namo teritoriją, filmavo, persekiojo, privertė atsakinėti į jų užduodamus klausimus, laidoje be sutikimo demonstruojamos nuotraukos, kurios yra A. J. atvaizdas. 2012-03-15 A. J. pateikė skundo papildymą (b. l. 70-75, 89-81).

2011-12-12 ir 2012-01-10 žurnalistų etikos inspektorė kreipėsi į UAB „Tele-3“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl susidariusios situacijos (b. l. 78, 83-84).

2011-12-28 ir 2012-01-30 UAB „Tele-3“ pateikė paaiškinimus, prašydama skundą pripažinti nepagrįstu (b. l. 79-82, 85-86).

2012-03-22 žurnalistų etikos inspektorė nurodė UAB „Tele-3“ pateikti A. J. skunde nurodytuose ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes (b. l. 110).

2012-04-06 UAB „Tele-3“ nurodė, jog siūlymas pateikti A. J. skunde nurodytuose ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes adresuotinas ne viešosios informacijos skleidėjui, bet teiginių autorėms – J. D. ir V. B. (b. l. 112-114).

2012-06-15 žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu Nr. SPR-59, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 1, 2 ir 5 p., 3 d. 1 p., 16 d., A. J. skundas dėl televizijos laidoje „Akistata“ (TV3, 2011-09-21) ir interneto tinklapyje www.tv3play.lt paskelbtos informacijos pripažintas iš dalies pagrįstu dėl paskelbtos neobjektyvios informacijos, neteisėto A. J. nuotraukų demonstravimo ir atsakymo į A. J. reikalavimą nepateikimo. UAB „Tele-3“ įspėta dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d., 14 str., 16 str. 1 d., 22 str. 8 d. 2 p., 44 str. 4 d. pažeidimų ir pareikalauta juos pašalinti iš interneto tinklapyje www.tv3play.lt skelbiamos televizijos laidos „Akistata“ (TV3, 2011-09-21) (b. l. 124-197).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2012-06-15 sprendimo Nr. SPR-59 teisėtumo ir pagrįstumo.

1996 m. liepos 2 d. Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 (redakcija iki 2013-01-01, toliau – Įstatymas) 49 str. 1 d. nustato, kad žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos. Remiantis šio straipsnio 5, 6 d., inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais. Inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais. Įstatymo 50 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 5 p. įtvirtinta inspektoriaus funkcija nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo, be to, inspektorius vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Įstatymo 50 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti.

Nagrinėjamu atveju žurnalistų etikos inspektorius pareiškėją įspėjo dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d., 14 str., 16 str. 1 d., 22 str. 8 d. 2 p., 44 str. 4 d. pažeidimų, padarytų televizijos laidoje „Akistata“ ir interneto tinklapyje www.tv3play.lt (TV3, 2011-09-21), ir pareikalavo paneigti paskelbtą informaciją.

Įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

Įstatymo 14 str. reglamentuoja privataus gyvenimo apsaugą. Pagal šio straipsnio 1 d., rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Pagal šio straipsnio 2 d., informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Pagal šio straipsnio 3 d., informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.

Įstatymo 22 str. 8 d. 2 p. nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais.

Įstatymo 44 str. 4 d. nustatyta, kad jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus.

Nagrinėjamoje byloje A. J. kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorę dėl pažeistos garbės ir orumo, teisės į atvaizdą bei teisės į privatų gyvenimą pažeidimo. Žurnalistų etikos inspektorė ginčijamame sprendime pripažino, kad laidoje buvo paskelbti konstatuojamojo pobūdžio teiginiai apie A. J. atliktus veiksmus ir susitikimo metu paaiškėjusias aplinkybes, visą informaciją išsakė J. D. bei V. B., todėl viešosios informacijos skleidėjas tik padėjo paskleisti informaciją ar ją pakartojo. Taigi ginčo dėl atitinkamų teiginių atitikties tikrovei iš esmės nėra. Tačiau žurnalistų etikos inspektorė nustatė, kad A. J. buvo sudaryta galimybė atsakyti tik į dalį teiginių. Byloje pateikta laidos medžiaga patvirtina, kad teiginiai „Ir tėtis man sako: „Jūrate, Alma paėmė dokumentus namų. Jinai pavogė iš spintos. Aš jai neleidau, jinai pasiėmė“, „Tėvai visada jos klausė, todėl, kad bijojo jos“, „Nesurado dviejų puodelių savo, užlipo ten į antrą aukštą, <...> ir ant jos pradėjo šaukti: „Tu pavogei mano puodelius“, „Kad tu nieko nesugebi“, „Kad tau vėžys pro visus galus išlįstų“, „Jinai pirmiausia, atidariusi duris, jos buvo pirmieji žodžiai: „Aš dirbu Valstybės kontrolėje“ <...> tai notarės žodžiai“, „ Aš atėjau į teismą <...> sekretorė taip pat: „Nu, čia su ta valstybės kontroliere čia tai bus problemų. Jūs turėsit rankoves pasiraitoti <...>, nes, ko gero, jinai taip nenusileis“ buvo išsakyti J. D. savo namuose. Teiginiai „Iš jos ir grasinimai yra įvairūs: <...> kad iš tavęs atimsiu visus pinigus, tu liksi be nieko, tu mokėsi už teismo išlaidas, tu <...> man mokėsi už moralinę žalą“, „Kad tau vėžys pro visus galus išlįstų“, „Jinai tikrai bjauriai su mama elgėsi“, „Jinai matė, kad ji sveikatos neturi <...> ir jinai vis tiek ant jos rėkdavo“ buvo išsakyti V. B. jai priklausančioje namo dalyje. Teiginys „Paskutines kelnes tau numausiu, tu pamatysi“ išsakytas J. D. sodyboje, negirdint A. J.. Teiginiai „Grasina su dukterėčia bylinėtis iki paskutinio kraujo lašo“, „Merginą žeidžia prisiminimai apie žiaurų jos tetos, tos pačios A. J., elgesį“, „Vėliau sesers elgesys su mirtina liga sergančia Angele tapo dar žiauresnis“ buvo išsakyti laidos vedėjo K. K.. Įstatymo 16 str. 1 d. ir 22 str. 8 d. 2 p. įpareigoja pateikti kuo daugiau įvairių nuomonių, užtikrinti nešališkumą. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. J. į minėtus teiginius atsakyti neturėjo galimybės, nes jie buvo išsakyti jai negirdint, apie tai jos neinformuojant, be to, aplinkybės, kuriomis buvo kalbinama A. J., skyrėsi nuo tų, kurios buvo sudarytos kitoms laidos dalyvėms. Teismas sutinka su atsakovės nuostata, kad laidoje buvo paskelbta daugiau kritiškos informacijos apie A. J., pateikiant vienos konflikto pusės išsakytus duomenis, kartojo jų išsakytus teiginius, A. J. negalėjo papildyti ar paprieštarauti dėl pateiktos kritikos, tokiu būdu pareiškėja šališkai pateikė informaciją. Pareiškėjos argumentas, jog laidoje buvo ilgai kalbama su pačia A. J., kad ji pati savo veiksmais interviu metu nesiklausė pokalbio, vengė kamerų, nepaneigia fakto, kad A. J. nebuvo žinoma visa laidoje skelbta informacija, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.

Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad UAB „Tele-3“ yra viešosios informacijos skleidėjas. Dėl to, pareiškėjos teigimu, jos atžvilgiu negalėjo kilti atsakomybė už Įstatymo 22 str. 8 d. 2 p. pažeidimus kaip viešosios informacijos rengėjui. Įstatymo 2 str. 75 p. numato, jog viešosios informacijos rengėjas – tai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. To paties straipsnio 76 p. įtvirtina, jog viešosios informacijos skleidėjas – tai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos informacijos teisėtumą. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, UAB „Tele-3“ buvo laikyta viešosios informacijos rengėju, įvertinus tas aplinkybes, jog sutartyje su laidą kūrusia bendrove šiai bendrovei buvo numatyta pareiga laidą kurti kartu su UAB „Tele-3“, kartu su ja bendru sutarimu priimti visus kūrybinius sprendimus, susijusius su laidos gamyba, geranoriškai bendradarbiauti kuriant, transliuojant ir reklamuojant laidą, taip pat įtvirtinta UAB „Tele-3“ teisė atsisakyti transliuoti laidą ir nemokėti atlygio, jei laida bus sukurta nesilaikant sutartyje numatytų reikalavimų (pvz., 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1357/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1700/2012). Nagrinėjamu atveju UAB „Tele-3“ sutartimi su UAB „TV PRO media“ įsipareigojo bendradarbiauti kuriant, transliuojant ir reklamuojant netiesioginio eterio televizijos laidą „Akistata“ (1.1 p.); atsižvelgti į viena kitos rekomendacijas ir pageidavimus, susijusius su laidos kūrimu, transliavimu ir reklamavimu (1.3 p.); visi kūrybiniai sprendimai, susiję su laidos kūrimu, transliacija, reklamavimu ir anonsavimu, turi būti priimti bendru sutarimu (2.1 p.); UAB „Tele-3“ turi teisę teikti pasiūlymus dėl laidos formato ir turinio pakeitimo (3.2.2 p.). Taigi sutartimi įtvirtintas pareiškėjos ir UAB „TV PRO media“ bendradarbiavimas rengiant laidą ir jos anonsus, todėl pareiškėja laikytina ne tik viešosios informacijos skleidėju, tačiau taip pat ir viešosios informacijos rengėju. Todėl įspėjimas dėl Įstatymo 22 str. 8 d. 2 p. pažeidimo skirtas tinkamam subjektui.

Ginčijamame sprendime pripažinta, kad pareiškėja, laidoje demonstruodama A. J. nuotraukas be jos sutikimo, siekė patenkinti visuomenės smalsumą, tuo pažeidė A. J. teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Nustatyta, kad A. J. nuotraukos laidoje buvo parodytos šešis kartus. Pareiškėjos teigimu, tuo siekta papildyti laidą, atskleidžiant laidos dalyvių tarpusavio ryšius ir santykius su tėvu, ir tai esą buvo pagrįsta viešuoju interesu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad A. J. yra priskirtina viešųjų asmenų kategorijai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, jis turi pakęsti bei toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą kritiką, ne visai tikslią informaciją. Tačiau neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti, skleidžiant tikrovės neatitinkančius, melagingus faktus. Pareiškėjai paskelbus tokio turinio informaciją, tenka pareiga įrodyti, kad jos paskelbti faktai atitinka tikrovę, kad paskelbdama informaciją apie tokį asmenį, ji veikė sąžiningai, siekdama supažindinti visuomenę su jo veikla. Tokia viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įrodinėjimo pareiga yra imperatyviai įtvirtinta Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008 pažymėjo, kad asmens sutikimas nereikalingas, jeigu asmens nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, tačiau jeigu tokio intereso nėra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiškia šio asmens teisės į atvaizdą pažeidimą. Kaip minėta, nuotraukose vaizduojami A. J. santykiai su giminaičiais. Tuo tarpu laidos tikslas buvo atskleisti valstybės tarnautojos netinkamus veiksmus, siekiant pasinaudoti tarnybine padėtimi. Iš paskelbtų nuotraukų tokie veiksmai negali būti nustatyti, o pačios A. J. atvaizdas parodytas ją filmuojant, dėl ko sutikimas buvo išreikštas. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog vien tik A. J. giminystės ryšio nuotraukose atskleidimas neturi visuomeninio intereso, sietino su jos, kaip viešojo asmens, neva prieštaringu elgesiu, t. y. nuotraukų demonstravimu nebuvo pateikta jokia viešojo intereso požiūriu reikšminga informacija. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėja pažeidė A. J. teisę į privataus gyvenimo apsaugą.

Nustatyta, kad A. J. dėl laidoje ir internete paskelbtos, jos nuomone, tikrovės neatitinkančios, informacijos paneigimo kreipėsi į pareiškėją, tačiau ši jokio atsakymo nepateikė. Minėto fakto neginčija ir pareiškėja, teigdama, kad tai neapribojo A. J. teisės kreiptis į teismą. Įstatymo 44 str. 4 d. nustatyta imperatyvi visuomenės informavimo priemonės prievolė pateikti motyvuotą atsakymą asmeniui, kuris kreipėsi dėl paneigimo. Pažymėtina, kad Įstatymo 3 str. 2 d. įpareigoja viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai vadovautis Konstitucija ir įstatymais <...>. Pareiškėja nagrinėjamu atveju neįvykdė Įstatymo 44 str. 4 d. nustatyto reikalavimo pateikti atsakymą.

Pareiškėjos teigimu, neaišku, kaip ir kokia apimtimi turi būti įvykdytas ginčijamas sprendimas. Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją reglamentuoja Įstatymo 50 str., kurio 3 d. nustatyta, kokius sprendimus jis gali priimti. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (1 p.). Pažymėtina, kad nurodyta teisės norma ar kitos Įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kokiu būdu konkrečiai vykdomi tokie sprendimai. Teismo vertinimu, ginčijamame sprendime aiškiai įvardinta, kokie pažeidimai buvo padaryti, o Įstatymo reikalavimai, kuriais turi vadovautis visuomenės informavimo priemonės, apibrėžia sprendimo įvykdymo ribas.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas surinktais duomenimis ir teisės normomis, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus viešojo administravimo subjektui savo sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), yra teisėtas ir todėl jo naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Tele-3“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.