Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas D. K. laikinojo sulaikymo ir taikyto suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 16 d. 20.50 val. iki 2018 m. balandžio 18 d. 16.50 val., nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. ir nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. birželio 11 d., vieną laikinojo sulaikymo ir taikyto suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bausmės sušvelninimo tenkinamas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

9. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

10. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas), kuris lengvina nuteistojo teisinę padėtį.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis įsibrovęs į patalpą (saugyklą) pagrobė svetimą 315 Eur vertės turtą. Pažymėtina, kad, nors BK 178 straipsnio 2 dalis, remiantis naujai priimtu Įstatymu, pasikeitė, tačiau pastebėtina, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – svetimo turto pagrobimas, nagrinėjamu atveju pasižymėjo kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į saugyklą. Atsižvelgiant į tai, kad naujai priimtas Įstatymas nenumato švelnesnės atsakomybės už nusikalstamos veikos – svetimo turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą – padarymą, peržiūrėti minėtu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis įsibrovęs į patalpą (saugyklą) pagrobė svetimą 310 Eur vertės turtą. Minėta, nors BK 178 straipsnio 2 dalis, remiantis naujai priimtu Įstatymu, pasikeitė, tačiau nuteistojo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – svetimo turto pagrobimas, nagrinėjamu atveju pasižymėjo kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į saugyklą. Atsižvelgiant į tai, kad naujai priimtas Įstatymas nenumato švelnesnės atsakomybės už nusikalstamos veikos – svetimo turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą – padarymą, peržiūrėti minėtu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis įsibrovęs į patalpą (saugyklą) pagrobė svetimą 200 Eur vertės turtą. Kaip nurodyta anksčiau, nors BK 178 straipsnio 2 dalis, remiantis naujai priimtu Įstatymu, pasikeitė, tačiau nuteistojo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – svetimo turto pagrobimas, nagrinėjamu atveju pasižymėjo kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į saugyklą. Atsižvelgiant į tai, kad naujai priimtas Įstatymas nenumato švelnesnės atsakomybės už nusikalstamos veikos – svetimo turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą – padarymą, peržiūrėti minėtu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Naujai priimtu Įstatymu buvo pakeista turto vertės sąvoka – turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Revizuojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendį nustatyta, kad D. K. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už tai, kad pagrobė svetimą 459 Eur vertės turtą. Įvertinus naujai įsigaliojusio Įstatymo nuostatas, nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu pagrobto svetimo turto – 459 Eur vertė neviršijo 10 MGL dydžio sumos, todėl D. K. veika turėtų būti perkvalifikuota, nes naujai įsigaliojęs Įstatymas švelnina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis įsibrovęs į patalpą (saugyklą) pagrobė svetimą: 1) 3 520 Eur vertės turtą (2021 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. rugpjūčio 15 d. S. Š. turto vagystė); 2) bendros 902,84 Eur (594,94+307,90 Eur) vertės turtą (2021 m. rugpjūčio 6 d. – 2021 m. rugpjūčio 7 d. uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė); 3) bendros 215 Eur (132+83 Eur) vertės turtą (2021 m. rugpjūčio 9 d. – 2021 m. rugpjūčio 10 d. P. G. ir I. B. B. turto vagystė); 4) 760 Eur vertės turtą (2021 m. rugpjūčio 19 d. A. K. turto vagystė); 5) 300 Eur vertės turtą (2021 m. rugsėjo 4 d. – 2021 m. rugsėjo 9 d. S. S. turto vagystė); 6) 400 Eur vertės turtą (2021 m. rugsėjo 8 d. T. M. turto vagystė); 7) bendros 540 Eur vertės turtą (2021 m. rugsėjo 8 d. K. A. B. turto vagystė); 8) bendros 305 Eur vertės turtą (2021 m. rugsėjo 11 d. – 2021 m. rugsėjo 12 d. R. L. S. turto vagystė). Nuteistasis taip pat įsibrovė į patalpą (saugyklą), iš kurios pasikėsino pagrobti svetimą 179 Eur vertės turtą. Pažymėtina, kad, nors BK 178 straipsnio 2 dalis, remiantis naujai priimtu Įstatymu, pasikeitė, tačiau pastebėtina, kad tiek pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, tiek baigtos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – svetimo turto pagrobimas, nagrinėjamu atveju pasižymėjo kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į saugyklą. Atsižvelgiant į tai, kad naujai priimtas Įstatymas nenumato švelnesnės atsakomybės už nusikalstamos veikos – svetimo turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą – padarymą ar pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugyklą, konstatuotina, kad peržiūrėti minėtu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimai įsibraunant į saugyklą) bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugyklą), padarymą, nėra teisinio pagrindo. Revizuojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį, nustatyta, kad D. K. buvo nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, už tai, kad apgadino 200,90 Eur vertės turtą. Pažymėtina tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai neturi įtakos nuteistojo D. K. teisinei padėčiai, kadangi BK 187 straipsnis nepasikeitė. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Naujai priimtu Įstatymu buvo pakeista turto vertės sąvoka – turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją Įstatymo redakciją turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apgadinto turto – 200,90 Eur vertė neviršijo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatytos nedidelės vertės turto ribos (5 MGL), o pagal naująją Įstatymo redakciją turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, konstatuotina, kad naujai priimto Įstatymo vertės pokyčiai taip pat neturi įtakos D. K. teisinei padėčiai. Vertinant kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, pažymėtina, kad D. K. minėtu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu be kita ko ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis sugadino 411 Eur vertės turtą. Kaip nurodyta anksčiau, BK 187 straipsnis, remiantis naujai priimtu Įstatymu, nepasikeitė, tačiau primintina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Naujai priimtu Įstatymu buvo pakeista turto vertės sąvoka – turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją Įstatymo redakciją turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vadinasi, įstatymų leidėjas šiuo metu yra nustatęs didesnę maksimalią (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ribą, iki kurios turtas laikomas nedidelės vertės. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu sugadinto turto – 411 Eur vertė neviršijo 10 MGL dydžio sumos, konstatuotina, kad naujai priimto Įstatymo vertės pokyčiai švelnina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl D. K. veika, už kurią jis pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, turėtų būti perkvalifikuota.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti nuteistojo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, neperžiūrėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, neperžiūrėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, neperžiūrėti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendį:

D. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, nustatyti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 (devynių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį – 20 (dvidešimt) parų – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės. Paskirtą arešto bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi pakeisti laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti D. K. galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį:

D. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies (2021 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) turto sugadinimas) perkvalifikuoti į 187 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, nustatyti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. K. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (S. Š. turto vagystė ir turto sugadinimas) skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. K. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (A. K. turto vagystė ir (duomenys neskelbtini) turto sugadinimas) skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 66 straipsniu, D. K. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje (uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“, P. G. ir I. B. B., S. S., T. M., K. A. B., R. L. S. turto vagystė ir pasikėsinimas pagrobti J. K. turtą) paskirtas bausmes ir už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje (S. Š. turto vagystė ir turto sugadinimas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje (A. K. turto vagystė ir (duomenys neskelbtini) turto sugadinimas), paskirtas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir D. K. paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti D. K. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 5 (penkis) mėnesius – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti D. K. subendrintą 4 (ketverių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.