- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-366-160/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zita Smirnovienė (pran.), Neringa Švedienė, Aldona Tilindienė
- Skolininkas
- M. J. L., B. C. I.
- Kreditorius
- AB Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų M. J. L. ir B. C. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-26 nutarties pagal kreditoriaus AB Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2006-01-31 AB Nordea Bank Finland Plc sudarė kredito sutartį Nr. BK06/01/221D su M. J. L. ir B. C. I., pagal kurią jiems suteikė 480000 Lt kredito sutartį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Kredito gražinimo terminas 2012-01-11, bazinė palūkanų norma – VILIBOR, marža 0,8 procento (b. l. 45-52). Sutarties 10.1 punktu sutarta, kad jeigu kredito gavėjai nesumoka laiku bet kokios pagal sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas, pranešdamas apie tai kredito gavėjams raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.
Skolininkai užtikrindami iki 2012-01-01 suteikto kredito grąžinimą hipotekos lakštu Nr. 01.1.2006.0002304, 2006-12-31 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė kreditoriui AB Nordea Bank Finland Plc skolininkams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3).
2009-04-30 papildomu susitarimu Nr. BKP09/04/178D dėl 2006-01-26 kredito sutarties Nr. BK06/01/221D sąlygų pakeitimo nustatyta, kad suteikta ir negražinta kredito suma, kuri sudaro 494367,91 Lt keičiama į 143394,80 EUR, bazinė palūkanų norma – EURIBOR, marža 3 procento (b. l. 54-60).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-06 teisėjo nutartimi Nr. 4804/2011 įkeisti daiktai areštuoti.
Šalies argumentai
Kreditorius AB Nordea Bank Finland Plc 2011-10-25 pateikė pareiškimą - pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame prašė leisti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, iš skolininkų priteisti 135751,37 EUR negrąžinto kredito, 241,32 EUR palūkanų, iš viso – 135992,69 EUR ir 139 Lt žyminio mokesčio bei 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant nuo 2011-10-25 iki visiško skolos grąžinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011-10-26 nutartimi nutarė iš skolininkų išieškoti skolą: 135751,37 EUR negrąžinto kredito, 241,32 EUR palūkanų, iš viso – 135992,69 EUR, 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, nustatytų šalių susitarimu kreditavimo sutarties 5.2 punkte, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011-10-25 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnonojamąjį turtą. Nutarė priverstinai iš varžytinių parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą – 42,96 kv. m. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 87,57 kv. m. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-26 nutartį bei panaikinti skolininkams nuosavybės teise priklausančių butų, esančių (duomenys neskelbtini) areštą. Paaiškino, kad teismas kredito sutarties nekvalifikavo kaip iš vartojimų teisinių santykių kylančios sutarties, nevertino kredito sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu (CK 6.188 str.), todėl buvo pažeisti viešieji ir skolininkų interesai. Nurodė, kad kredito sutarties 10.1 p. yra nesąžinigas, kadangi suteikia bankui teisę nutraukti kredito sutartį, jei skolininkai nesumoka laiku bet kokios mokėtinos sumos ilgiau kaip dešimt kalendorinių dienų. Nesutinka su teismo išvada, kad skolininkai nevykdė mokėjimų, kadangi laikotarpiu nuo 2011-06-20 iki 2011-10-26 UAB ,,M. L. ir Ko“ į M. J. L. kredito sąskaitą atliko šešis pavedimus, kurių bendra suma siekė 50000 Lt. Šią sumą bankas, remdamasis kredito sutarties 7.2.4 p., nurašė į savo sąskaitą. Nepaisant to, 2011-08-02 buvo gautas banko pranešimas, kuriame nurodyta, kad skolininkai praleido keturis mokėjimus, ir todėl kredito sutartis bus nutraukta vienašališkai nuo 2011-08-17. Skolininkai priešingai negu kreditorius, aktyviai siekė bendradarbiauti. Skolininkai norėjo parduoti įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 430000 Lt. Tokiu būdu pridėjus 50000 Lt, kurie buvo nuskaičiuoti, skolininkai būtų visiškai atsiskaitę su banku. Tačiau bankas nesutiko nustatyti mažesnės nei 470000 Lt kainos, kas apsunkino buto pardavimą. Be to, jei 430000 Lt nebūtų padengusios skolos, skolininkų įsipareigojimai liktų užtikrinti įkeistu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,M. L. ir Ko” laidavimu. Be to, bankas skolininkams visus dokumentus siuntė lietuvių kalba, kurios skolininkai nemoka.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad skolininkai nevykdė kreditavimo sutarties su vėlesniu papildymu, todėl bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Teismas vertino kredito sutarties nutraukimo sąlygas ir jų atitikimą sąžiningumo principui. Kreditorius neginčija, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis. Skolininkams neįvykdžius mokėjimų prievolės pagal pagrindinę sutartį, 2009-04-30 buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriame sutarta kredito grąžinimą atidėti iki 2011-04-11. Skolininkai mokėjimo prievoles pažeidė 2011-04-11, kredito sutartis nutraukta 2011-08-17 ne po pirmojo pradelsimo, bet iš eilės nesumokėjus 4 kreditos įmokos, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir palūkanų už kredito naudojimą bei nepašalinus šių pažeidimų per papildomą terminą. Skolininkų sumokėta 50000 Lt suma kredito grąžinimo terminui einant į pabaigą nelaikytina maksimaliomis pastangomis įvykdyti įsipareigojimus bei nedavė pagrindo manyti, kad sutartis bus vykdoma. Patys skolininkai nesutiko parduoti įkeisto buto, esančio Vokiečių g. 16-6, Vilniuje už 430000 Lt. Skolininkai glaudžiai susiję su Lietuvos Respublika, nesuprasdami lietuvių kalbos galėjo pasitelkti atstovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pranešimas apie atskirojo skundo nagrinėjimą paskelbtas 2012-01-04. Skolininkai 2012-01-11 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2012-02-15, nes skolininkas ir kreditorius sėkmingai derasi dėl taikos sudarymo.
Kadangi atskirasis skundas šioje byloje yra nagrinėjamas tik dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2011-10-26 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, šalių derybos netrukdo patikrinti, ar nutartį priimant nebuvo pažeistos skolininkų teisės ir ar ji teisėta, todėl skolininkų ir kreditoriaus tolesnės derybos netrukdo apeliaciniam teismui išnagrinėti atskirąjį skundą. Jei šalys susitartų sudaryti taikos sutartį, ją galima tvirtinti vykdymo procese (LR CPK 595 str.). Todėl skolininkų prašymas nukelti bylos nagrinėjimo laiką netenkinamas.
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. 2011-09-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi įkeistas nekilnojamas turtas buvo areštuotas ir skolininkai įspėti per 1 mėnesį grąžinti skolą hipotekos kreditoriui. Nutartis įsiteisėjo 2011-09-16. Pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo paduotas 2011-10-25.
Pagal CPK 558 str. 2 d. jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. Per 1 mėnesį nuo 2011-09-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo, skolininkai neįvykdė hipotekos užtikrinto skolinio įsipareigojimo kreditoriui. Kreditorius su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka ir terminais, t.y. praėjus vienam mėnesiui nuo 2011-09-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties įsiteisėjimo. Taigi formaliosios hipotekos procedūros yra išlaikytos.
Priimant sprendimą dėl išieškojimo nukreipimo į hipotekos sandoriu įkeistą ir areštuotą turtą, turi būti nagrinėjama ir pagrindinė aplinkybė – ar buvo galimas kreditavimo sutarties nutraukimas ir ar išieškojimas atitinka įstatymo nustatytus pagrindus išieškojimui. Kreditavimo sutartis yra tikslinė – buto pirkimui, taigi sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Kreditavimo sutartis sudaryta 2006 m. sausio mėn., sutarties terminas, šalims susitarus, pratęstas iki 2012-04-11. Taigi iki sutarties termino pabaigos likę visiškai trumpas laiko tarpas, nupirkti ir įkeisti viso yra du butai.
Kreditavimo sutartis sudaryta tarp banko ir privačių asmenų. Todėl sutarties sudarymui ir vykdymui, taip pat sutarties nutraukimui taikomas ir specialus įstatymas – LR Finansinių įstaigų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 str. 38 d. 1 p. pinigų perdavimas skolininkui pagal kreditavimo sutartį yra skolinimas. Skolinimas – tai finansinė paslauga (LR Finansinių įstaigų įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.). Suteikiant šią paslaugą finansinė įstaiga privalo laikytis verslo rizikos ribojimo taisyklių, tarpe kurių yra ir pareiga privalomai nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (LR Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 6 d.). Taigi įstatymas įpareigoja banką, kaip ypatingos grupės verslo atstovą, nuolat stebėti paskolintų pinigų judėjimą ir rūpintis, kad jų gražinimas būtų garantuotas, todėl priežastys, dėl kurių skolininkai negalėjo laiku mokėti kredito įmokų neturėtų būti aiškinamos besąlygiškai skolininko naudai. Pagal LR CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalis yra išvardijusi aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Tarpe šių aplinkybių yra ta kai neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (4 p.). Kaip matyti iš banko pažymų, skolininkų panaudotas kreditas sudaro 135176,21 EUR, 2011-08-17 dienai pagal grafiką skolininkai nebuvo sumokėję 55300,85 EUR skolos (b. l. 44, 53), 2011-10-21 negražinto kredito ir palūkanų suma – 135992,69 EUR (b. l. 83). Taigi kredito gražinimas pagal sutartį nevyko tinkamai, negražinto kredito dalis yra didelė. Apeliantai nepateikė duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu butų padengę tokią kredito dalį, kurį leistų daryti išvadą, kad per likusį laiką iki 2012-04-01 kreditas bus padengtas. Todėl argumentas, kad bankas ir skolininkai geranoriškai nesusiderėjo dėl parduodamo buto kainos, negali būti priimtas daryti išvadai, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai ir kad skolos išieškojimas būtų galimas kitais būdais, t.y. nenukreipiant išieškojimo į įkeistą turtą.
Pagal LR CK 6.188 str. 1 d. vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Pagal kredito sutarties 10.1 punktą jeigu kredito gavėjai nesumoka pagal šią sutartį mokėtinos sumos daugiau kaip 10 dienų, bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti gražinti kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas pagal sutartį, pranešdamas apie tai kredito gavėjui raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Kredito gavėjams per nurodytą terminą padengus įsiskolinimą, kurio terminai suėję, ši sutartis nebus nutraukiama (b. l. 49). Kaip matyti nei skolininkai teisme ginčijo šį sutarties punktą, nei kreditorius šiuo punktu vadovavosi nutraukiant sutartį: mokėjimai buvo pradelsti ne 10 dienų, o keturis mėnesius, šiuo metu negražinta paskolos dalis yra pakankamai didelė ir yra reali situacija, kad skolininkai iki 2012-04-01 paskolos nepadengs. Todėl vertinti, kad kreditoriaus veiksmai buvo nesąžiningi šioje situacijoje pagrindo nėra.
Argumentas, kad dokumentai apeliantams buvo siunčiami lietuvių kalba, visiškai neduoda pagrindo daryti išvadai, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į įkeistą turtą – sandoriai buvo sudaryti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal Lietuvos Konstitucijos 14 straipsnį valstybinė Lietuvos Respublikos kalba yra lietuvių, todėl asmenys, kurių laisvė nėra apribota, sudarantys sandorius Lietuvos Respublikoje ir nežinantys lietuvių kalbos, turėtų pasirūpinti vertėjo paslaugomis.
Taigi atskirajame skunde išdėstytais argumentais tenkinti skundą pagrindo nėra.
Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, tačiau šios priteistinos išlaidos gali būti ir mažesnės, negu nurodytos Rekomendacijose.
Atsakovas pateikė Advokatų profesinei bendrijai MAQS Law Firm sumokėtą 1573 Lt atstovavimo išlaidų PVM sąskaitą-faktūrą ir ataskaitą bei prašo priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą, kurį ruošė advokatas, nėra sudėtingas, kartoja byloje jau esančias aplinkybes ir nereikalauja didelių laiko sąnaudų analizei, todėl priteistinų išlaidų suma mažintina iki 400 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-26 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. J. L. ir B. C. I. atsakovui AB Nordea Bank Finland Plc 400 Lt (keturis šimtus litų) teisininko pagalbos išlaidoms atlyginti.