Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. U., L. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės E. U. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėjas J. U. pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su E. U. (ikisantuokinė pavardė – J.). Santuoka buvo įregistruota Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje, susilaukė ir užaugino du vaikus: sūnų R. U. ir dukterį L. U. (L.). 1992 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. 1-1374, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgijo trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas su rūsiu buvo įgytas ir įregistruotas viešajame registre jo vardu.

E. U. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsirado palikimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal sutuoktinės E. U. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5.13 straipsnį, palikimą pagal įstatymą galėjo priimti pirmos eilės įpėdiniai, tai yra sūnus R. U. ir duktė L. L., o taip pat ir palikėjos sutuoktinis, per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau nė vienas iš pareiškimo notarei nepateikė, todėl paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjas nurodė, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Po sutuoktinės E. U. mirties, pareiškėjas liko gyventi jų įgytame trijų kambarių bute, jį remontavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Jo sutuoktinei E. U. priklausiusią buto dalį valdo, naudoja, prižiūri ir išlaiko, kaip savo turtą iki šiol. Be to, jam liko visi palikėjai E. U. priklausę kilnojamieji ir asmeniniai daiktai, šeimos relikvijos.

Suinteresuoti asmenys R. U., L. L. nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka CPK 443 straipsnio 5 dalis, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimams.

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktos 2009 m. kovo 23 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, kad J. U. ir E. J. įregistravo santuoką Kelmės rajono Civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų – R. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gimusios (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė E. U. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – trijų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. U. pagal 1992 m. gegužės 27 d. Pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nekilnojamas turtas buvo įgytas ir įregistruotas viešajame registre J. U. vardu, tačiau jis buvo įgytas E. U. esant santuokoje su J. U. ir yra laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalį dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Po palikėjo mirties nei pareiškėja, nei kiti paveldėtojai pas notarą savalaikiai nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Tai patvirtina byloje pateikta Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. B. pažymos kopija, kurioje nurodyta, kad mirus E. U. paveldėjimo byla notaro biure neužvesta.

Pareiškėjas nurodo, kad po sutuoktinės mirties liko gyventi jų įgytame trijų kambarių bute, jį remontavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Jo sutuoktinei E. U. priklausiusią buto dalį valdo, naudoja, prižiūri ir išlaiko, kaip savo turtą iki šiol. Be to, jam liko visi palikėjai E. U. priklausę kilnojamieji ir asmeniniai daiktai, šeimos relikvijos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad po E. U. mirties jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė pareiškėjas J. U., nes po jos mirties priėmė jos turtą, asmeninius daiktus, jais rūpinasi, prižiūri bei naudojasi iki šiol (CK 5.51 straipsnis).

Suinteresuoti asmenys R. U., L. L. nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo. 2022-07-25 Tauragės rajono 2-ojo notaro biurui pateikė pareiškimus, iš kurių matyti, kad L. L. ir R. U. pretenzijų į mirusiosios turtą nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimų gauti nepageidauja. Kitų suinteresuotų asmenų nėra.

Pareiškėjas J. U. negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.