Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

2022-05-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-887-759/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-09
Bylos Nr.
A20.-887-759/2022
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00145-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Romas Jonuška
Kategorijos
Byla Nr. A20.-887-759/2022
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00145-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.7; 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 9 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant skundą padavusiai užsienietei A. A. A., jos atstovui advokatui Romui Jonuškai, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamento) atstovui Rimantui Stroliui, vertėjui Kastyčiui Rimkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal užsienietės Kamerūno Respublikos pilietės A. A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, susijusios su užsieniečio apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Skundu prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų bei atnaujinti terminą skundui pateikti. Skunde nurodoma, kad užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, todėl prašo taikyti jai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“115 straipsnyje įtvirtintų vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių – Užsienietei nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; kad užsienietė elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku galėtų pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietę Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo Įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatomis. Be to pažymėjo, kad pareiškėjai nėra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui Klaipėdos rūmams, byla nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad pareiškėja MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021-08-18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėja nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėja teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. LVAT 2022-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022, kurioje taip pat buvo skundžiamas Migracijos departamento sprendimas įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažymėjo, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėja Centre laikoma netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržomos jos teisės.

Užsienietė teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra stresinės būsenos, jaučiasi nestabiliai, neturi apetito, jai nėra pakankamai erdvės , vietos, ji negali tuštintis, kreipėsi į administraciją, buvo atėjęs gydytojas prieš mėnesį, išrašė skysčio, dar labiau pablogėjo, turi didelius pilvo skausmus.

Žemesnės instancijos teismas

Užsienietės atstovas advokatas Romas Jonuška teismo posėdyje prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovas Rimantas Strolys prašo skundą atmesti jame nurodytais pagrindais, užsienietė į Lietuvą atvyko neturėdama asmens dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad Kamerūno pilietė A. A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, asmenų grupėje.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2022 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui Klaipėdos rūmams, byla nėra išnagrinėta.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti Kamerūno Respublikos pilietę A. A. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos, Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Įstatymo 140⁷ straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Migracijos departamentas sprendime nurodyta, jog užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos tapatybę ir (ar) pilietybę (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bei prašymo suteikti prieglobstį metu arba sprendžiant užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas), todėl gali pasislėpti, dėl ko jos atžvilgiu taikytinas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tai, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų, su savimi neturėjo kelionės ar asmens dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, pateikė ribotą, klaidinančio pobūdžio informaciją, rodo, kad užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekė vilkinti procedūras, susijusias su asmens teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu ir jos atžvilgiu priimtų sprendimų įgyvendinimu. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietė gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, atsisakius suteikti jai prieglobstį. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietę apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jos teises. Užsienietė neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietei pritaikius švelnesnę priemonę, ji gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, užsienietės atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsienietės prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

Pažymėtina, kad užsienietės atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o tik buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta.

Teismas, išnagrinėjęs užsienietės skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsienietės situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsienietės nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Atmesti Kamerūno Respublikos pilietės A. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Snieguolė Bielskienė