Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-497-917/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
1-497-917/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-57113-17-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
K. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-497-917/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-57113-17-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.; 1.2.18.3.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 1.1.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam K. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus (neterminuotai), gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., teistas:

1. 1999-07-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 16 str. 2 d., 272 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, atidedant vykdymą 3 m.;

2. 2001-03-14 pagal BK 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., 43 str.- 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius amnestiją, nuo neatliktos bausmės atleistas;

3. 2007-03-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. - 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 3 m.;

4. 2007-10-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 284 str. 1 d. - 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

5. 2008-02-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 215 str. 1 d. - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

6. 2010-03-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 290 str., 286 str. 1 d. - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

7. 2012-02-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 215 str. 1 d. - 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2016 m. gegužės 13 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę,

8. 2017-02-22 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (2 veikos) - laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6,7,8 ir 10 punktais bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2017 m. lapkričio 2 d. apie 15.00 val., adresu Didžioji g. 98, Kaune, nukentėjusiajai A. K. į AB „Swedbank“ bankomatą įdėjus savo vardu išduotą mokėjimo kortelę ir suvedus jos PIN kodą, panaudojo fizinį smurtą, t.y. jėga nustūmė prie bankomato stovėjusią A. K., jai nematant neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima A. K. išduota mokėjimo kortele - atliko 100 eurų išgryninimo operaciją, A. K. pasiėmus kortelę ir nuėjus nuo bankomato, K. D. pasiėmė iš bankomato pinigus, taip jis pagrobė svetimą A. K. priklausantį turtą ir padarė nukentėjusiajai turtinę žalą, t.y. šiais veiksmais K. D. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Kaltinamasis K. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, neginčijo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, kad teisme labai jaudinasi, sunku kalbėti. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo meti ir tuomet labiau prisiminė įvykio aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, 253 straipsniu, teismas balsu perskaitė kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną jis stovėjo nurodytu adresu ir pamatė, kad prie bankomato priėjo senyvo amžiau moteris, jai pradėjus naudotis bankomatu, K. D. priėjo jai už nugaros, palaukė kol ji suves PIN kodą, tada iš karto pradėjo reikšti pretenzijas, ją skubinti, užkišo jai kairę ranką prieš veidą, šiek tiek ją stumtelėjo ir staigiai jai nepastebėjus paspaudė mygtukus išimti 100 eur. grynųjų pinigų ir mygtuką grąžinti kortelę. Bankomatas išdavė banko kortelę, moteris ją pasiėmė ir nuėjo, jai nuėjus, K. D. liko stovėti prie bankomato kol bankomatas išdavė 100 eur. grynųjų pinigų, jis juos pasiėmė ir nuėjo. K. D. prisipažįsta ir labai gailisi dėl šio savo poelgio. Žalą padarytą moteriai, t. .y. 100 eur. jis perdavė savo mamai ir ji grąžino nukentėjusiajai. (b.l. 113-116). Šiuos parodymus kaltinamasis patvirtino. Paaiškino, kad dėl jo sveikatos sunku gyventi, yra invalidas, ieškosi dabar kažkokio darbelio. Pagal ankstesnį nuosprendį laikėsi visų jam skirtų įpareigojimų. Žalą atlygino ikiteisminio tyrimo metu. Labai gailisi dėl įvykio.

Kaltinamajam K. D. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, K. D. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga:

-protokolu-pareiškimu nustatyta, kad 2017-11-02 kreipėsi A. K., kuri nurodė, kad 2017-11-02 apie 15.00 val. adresu Didžioji g. 98, Kaunas, nepažįstamas vyriškis nuo jos banko sąskaitos išgrynino 100 eur. (b.l. 3). Nukentėjusioji A. K. paaiškino, kad jai stovint prie "Swedbank" bankomato, nepažįstamas vyriškis priėjęs jai už nugaros pradėjo reikšti pretenzijas, vartoti necenzūrinius žodžius, ją stumtelėjo ir trenkė į bankomato monitorių. Paskui pastebėjo, kad nuo jos banko sąskaitos išgryninta 100 eur. Vyriškį atpažino parduotuvės darbuotojai (b.l.12); -2017-11-09 nukentėjusios A. K. apklausos protokolu nustatyta, kad 2017-11-02 apie 14.55 val. ji priėjo prie bankomato, esančiu adresu Didžioji g. 98, Kaunas, tikslu pasitikrinti savo sąskaitos likutį ir gauti sąskaitos išrašo kvitą. Nukentėjusioji paaiškino, jog įdėjus kortelę suvedė PIN kodą, tada paspaudė mygtuką „sąskaitos likutis“, ekrane atsirado klausimas ar sąskaitos likutį matyti ekrane, ar reikalingas kvitas, ši paspaudė, jog nori gauti kvitą. Bankomatas išdavė kvitą, tada ekrane atsirado klausimas ar norite atlikti kitą operaciją ir tuo metu, pasak A. K., ji išgirdo, kad už jos kalba kažkoks vyriškis, ką jis kalbėjo ji nesuprato, nes tuo metu labai pasimetė. Atsisukusi pamatė vyriškį maždaug 30 metų amžiaus, vidutinio ūgio, jis vilkėjo baltos spalvos striukę. Jis kažką sakydamas užkišo kairę ranką jai prieš veidą, stumtelėjo, palietė ekraną ir nežino kiek kartų spustelėjo ant ekrano, moteris teigia, jog iš išgąsčio nieko nesuprato kas įvyko. A. K. teigia, jog nesuprato ir kokiu momentu paspaudė mygtuką, kad nori gauti sąskaitos išrašą, bet jį gavo. Dar vyriškiui būnant šalia ir kažką rėkaujant ir mosikuojant kaire ranka, iš karto iš bankomato pasigirdo muzika, kuri sugroja kai grąžinama kortelė. A. K. teigia jog mygtuko „grąžinti kortelę“ ji tikrai nespaudė, nes to padaryti net nespėjo, bet tuo metu iš išgąsčio nieko nesuprato, todėl pasiėmė bankomato grąžinta banko kortelę ir nuėjo. Įėjusi į parduotuvę, pasižiūrėjusi gautą sąskaitos išrašą pamatė, kad iš jos sąskaitos išgryninta 100 eur. A. K. teigia, kad pati jų tikrai neėmusi, tokio tikslo net neturėjusi. (b.l. 13-15). 20174-11-10 nukentėjusioji A. K. papildomos apklausos metu paklausta ar po to, kai K. D., jai naudojantis bankomatu, pripuolė prie jos, grįžo antrą kartą prie bankomato, ši atsakė, jog tikrai neprisimena, kad antrą kartą būtų priėjusi prie bankomato. A. K. paaiškino, kad buvo labai išsigandusi, nesuprato kaip viskas įvyko, vyriškis ją labai išgąsdino. Pasak A. K., gal ir galėjo būti, kad ji antrą kartą priėjo prie bankomato ir tada atliko „sąskatiso likučio“ ir „sąskaitos išrašo“ operacijas. Pasak jos, tai taip pat paaiškintų kodėl pinigų nuėmimo laikas, kuris matomas bankomato išduotame sąskaitos išrašo kvite yra anksčiau nei kitos atliktos operacijos. Pasak. A. K. ji tikrai neprisimena kaip antrą kartą naudojosi bankomatu, gal todėl, kad buvo labai išsigandusi, teigia, nežinanti. Papildomos apklausos metu A. K. taip pat nurodė, jog įtariamojo K. D. mama jai perdavė 100 Eur. A. K. nurodė, jog pasak jo mamos, K. D. vagystės dieną grįžęs namo mamai pats prisipažino, kad iš moteriškės pavogė 100 eur. Ir minėjo, kad gavęs invalidumo pašalpą, bandys juos grąžinti. A. K. teigia, jog jai žala pilnai atlyginta, todėl 2017-11-09 pateiktą ieškinį reikšti atsisako (b.l. 16-18); -2017-11-08 V. F. liudytojos apklausos protokolu nustatyta, kad ji dirba PC "IKI", adresu Didžioji g. 98, Kaunas, ji yra parduotuvės vadovė. 2017-11-02 apie 15.10 val., jai būnant darbe, einant į savo kabinetą, pamatė, kad sėdi moteris ant suoliuko ir prie jos priėjo parduotuvės kasininkė padavė jai puodelį vandens. V. F. pasiteiravo kas nutiko ir jai paaiškino, kad iš jos banko sąskaitos prie bankomato nepažįstamas vyriškis nuėmė 100 eur. V. F. pasiteiravo kaip vyriškis atrodė, moteris nurodė, kad jis buvo šlubas. V. F. teigia, jog iškarto prisiminė vyriškį, kuris dar prieš maždaug mėnesį laiko dirbo šio prekybos centro kiemsargiu. Tai K. D.. Atvykus policijos pareigūnams į prekybos centrą, kartu su jais V. F. peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Pamačius vaizdo įrašus V. F. įsitikino ir patvirtino, kad tai tas pats K. D.. V. F. teigia, jog jį iškarto atpažino iš stovėsenos, šlubuojančios eisenos ir veido (b.l. 29-30); -daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji A. K. pateikė AB „Swedbank“ sąskaitos išrašų kopiją, kurioje nurodyta, kad 2017-11-02 14.59 val. buvo išgryninta 100 Eur (b.l. 19-20); -daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. F. pateikė laikmeną su vaizdo įrašu (b.l. 31-33); -apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta 2017-11-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta skaitmeninė laikmena su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais. Atidarius langą ch10_20171102145549.mp4 rastas 8 min. ir 27 s. trukmės vaizdo įrašas, kuriame fiksuojamas įėjimo į pastatą vaizdas pro stiklines duris, už kurių matomi lauke esantys į sieną įmontuoti bankomatai. 01:06 prie pirmojo bankomato prieina juodai apsirengusi moteris, tuo metu už jos, vaizdo dešinėje pusėje stovi vyriškis su juoda kepure ant galvos, vilkintis šviesiai pilkos spalvos striukę ir juodas kelnes, dešinėje rankoje laikantis baltą maišelį. Iškart kai moteris prieina prie bankomato, minėtas vyriškis priartėja ir prieina jai už nugaros (vyriškis eidamas šlubavo). Moteris atsisuka ir matyti, kad jie pradeda kažką šnekėtis. Kažką pasakiusi moteris vėl nusisuka veidu į bankomatą. 01:11 vyriškis ištiesia kairę ranką, užkišą ją prieš moterį ir liečia bankomato ekraną. Po ko, moteris, kažką pasakiusi vyriškiui, pasiima kortelę ir nueina nuo bankomato į pastato vidų. Iš karto moteriai pasitraukus nuo bankomato, juo pradeda naudotis minėtas vyriškis. Kaire ranka matyti kaip vyriškis liečia bankomato pinigų išdavimo langelį (sublyksi žalia švieselė), o tuo tarpu dešinėje rankoje laikydamas kortelę, ją prideda prie bankomato dalies, skirtos kortelės įdėjimui, tačiau matyti, kad kortelės neįdeda, tik laiko pusiau įdėjęs į tam skirtą vietą. 01:16 vyriškis nueina (eidamas šlubavo) nuo bankomato link automobilių stovėjimo aikštelės. 01:30 matoma kaip minėta moteris išeina iš pastato pro duris į lauką. Paeina šiek tiek į priekį, iki pastato kampo, apsižiūri į visas puses ir 01:35 vėl prieina prie to pačio bankomato. Įdeda kortelę į tam skirtą vietą, suveda PIN kodą, kelis kartus paliečia ekraną, kiek kartų ir kuriuos tiksliai mygtukus, matyti nėra galimybės. Po šių paspaudimų bankomatas išduoda kvitą. Moteris vėl paspaudžia kelis kartus ant bankomato ekrano, bankomatas išduoda dar vieną kvitą. Dar kartą moteris paliečia ekraną ir bankomatas grąžina kortelę. 01:50 moteris pasiėmusi du kvitus ir banko kortelę vėl grįžta į pastato vidų (b.l. 34-43).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai K. D. pasitvirtino. Faktiniais duomenimis nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, nukentėjusiajai A. K. į AB „Swedbank" bankomatą įdėjus savo vardu išduotą mokėjimo kortelę ir suvedus jos PIN kodą, panaudojo fizinį smurtą, t.y. jėga nustūmė prie bankomato stovėjusią A. K., jai nematant neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima A. K. išduota mokėjimo kortele - atliko 100 eurų išgryninimo operaciją, A. K. pasiėmus kortelę ir nuėjus nuo bankomato, K. D. pasiėmė iš bankomato pinigus, taip pagrobė svetimą A. K. priklausantį turtą ir padarė nukentėjusiajai turtinę žalą, t.y. kaltinamasis panaudodamas fizinę prievartą, neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima mokėjimo priemone bei pagrobė svetimą turtą. Visus veiksmus K. D. atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje kvalifikuotos tinkamai, kaltinamojo K. D. padarytos nusikalstamos veikos atitinka šių nusikaltimų sudėtį ir įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Paskirdamas K. D. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarytos dvi apysunkės nusikalstamos veikos, stadiją, kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, asmenybę.

K. D. baustas pagal ATPK 187 str. 2 d., ANK 108 str. 1 d. (b.l. 65,66). Psichiatrinis gydymas, įskaita - 2016-2017 metų laikotarpyje 4 kartus gydėsi Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, dgn. F07.0 - Organinis asmenybės sutrikimas (b.l. 49). 2017-11-16 specialisto išvadoje nuodyta, kad nustatyta, jog K. D. teismo psichiatrinės ekspertizės skirti netikslinga (b.l. 61). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruotas (b.l. 64).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p). Įvertinus faktines bylos aplinkybes, K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog jis dar ikiteisminio tyrimo metu savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai ( BK 59 str. 1 d. 3 p.).

K. D. turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, žala atlyginta, yra neįgalus, anksčiau eilę kartų teistas už nusikalstamas veikas, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau vis tiek savo nusikalstamų įpročių nepakeitė, naujai nusikalto teistumui neišnykus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl ko yra recidyvistas, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nustatyta BK 180 str. 1 d., 2015 str. 1 d. numatytų sankcijų ribose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, įvertinęs byloje esančius duomenis apie nuteistąjį, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą. Byloje nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma rodo, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį reikėtų izoliuoti. Teismo manymu, K. D. vykdomos nusikalstamos veikos greičiausiai susiję su jo fizine ir psichine prasta sveikata, turimu neterminuotu nedarbingumu bei prieš tai patirtų traumų pasekmėmis, kurias iš esmės reikia gydyti. Be to, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, net ir turėdamas tokio lygio nedarbingumą, sugeba dirbti ir susirasti darbą. Tai rodo kaltinamojo norą toliau laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikius realios laisvės atėmimo bausmės, skiriant kelis įpareigojimus.

K. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus yra naikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu (b.l. 31-33) ir AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo kopija (b.l. 19-20), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 272 str., 276 str., 290 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. D. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. D. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę K. D. skirti – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į K. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 14 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (įskaitymas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir šiuo laikotarpiu įpareigoti K. D.:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje – smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant šios programos įvykdymo terminą 6 mėnesius, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

K. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo nustatytus įpareigojimus bei draudimus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu ir AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė