Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-42616-433/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis).

8. Viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo (CPK 32 straipsnis). CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002).

9. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

10. Ieškovė ieškinio reikalavimus priteisti skolą už atliktus darbus kildina iš kartu su ieškiniu pateiktos 2019 m. vasario 6 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-016355 (toliau – Išperkamosios nuomos sutartis), taip pat 2020 m. liepos 15 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-07/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis). Išperkamosios nuomos sutarties skyriuje „Kitos sąlygos“ matyti, kad šalių ginčais turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad nuomotojo, t. y. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi, šia sutartimi šalys susitarė pakeisti įstatymo nustatytą ginčų sprendimo teismingumą.

11. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. B. dėl skolos priteisimo. Teismas nurodė, kad išperkamosios nuomos sutartyje, iš kurios kildinamas reikalavimas atsakovei, yra numatytas sutartinis ginčų teismingumas, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, ieškovei išaiškinant, kad su ieškiniu ji gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 29 d.

12. Kaip matyti iš apeliantės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas į šalių nustatytą sutartinį teismingumą neatsižvelgė ir neįvertino, todėl netinkamai išsprendė šioje byloje pateikto ieškinio teismingumo klausimą, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė netinkamai. Atsižvelgus, kad pagal CPK nuostatas ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.