Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 65 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas ir 10 MGL (376,50 Eur) dydžio bauda;

5. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 10 MGL (376,50 Eur) dydžio bauda;

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu, šią bausmę atlikęs;

6. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. V. 2023 m. kovo 24 d. apie 22 val. 6 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog automobilį „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pirko 2023 m. kovo 24 d. apie 13.00 val., jei neklysta už 230 Eur, tačiau savo vardu nespėjo įregistruoti, nes 2023 m. kovo 24 d. vakare, apie 21 val. 30 min. vairavo jį neblaivus ir policijos pareigūnai jo vairuotą automobilį pristatė į saugomą automobilių aikštelę. Automobilį jis pirko autolaužyne, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 24 d. maždaug nuo pietų, gali būti nuo 15 val. 30 min. jis savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę, kurios buvo išgėręs apie 0,5 litro butelį 40 laipsnių stiprumo degtinės. Teisės vairuoti transporto priemones jis niekada neturėjo. Būdamas neblaivus, apie 21 val. 30 min. kartu su draugu E. Š. nusprendė pasivažinėti minėtu automobiliu „V. P.“. Jis pats (kaltinamasis) sėdo vairuoti tą automobilį, o E. Š. sėdo keleivio vietoje. Jam bevairuojant, kieme automobilis užsikabino už kelmo, užstrigo ir negalėjo pavažiuoti, jis bandė nuvažiuoti nuo kelmo, tačiau ratai prabuksavo. Jam pavykus nuvažiuoti nuo to kelmo, toliau vairavo automobilį, pavažiavo prie namo galo. Jam bandant išvažiuoti, prie jo vairuojamo automobilio priėjo moteris, kuri jam pasakė niekur nevažiuoti, kadangi šis yra neblaivus. Kuomet jis suprato, kad ta moteris mato, jog jis yra neblaivus, nusprendė susikeisti su E. Š. vietomis. Jiems susikeitus vietomis, į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Pamatęs policijos pareigūnus, jis ištraukė automobilio raktelius ir padėjo juos po keleivio sėdyne. Policijos pareigūnams jis prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, pareigūnai jam du kartus tikrino blaivumą ir abu kartus nustatė didesnį kaip 2 promilių neblaivumą. Jis sutiko su nustatytu neblaivumu. Automobilis „V. P.“ tikrai jam priklauso, jis yra pasirašęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pabandys paieškoti ir ją pateiks. Dėl tokios nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 114 – 117).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo J. V. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytoja S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. kovo 24 d. apie 21 val. 25 min. ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jos buto langai buvo į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, todėl, minėtu laiku išgirdusi kieme automobilio akceleravimus, ji priėjo prie lango. Pro langą pamatė, kad nedidelis dviejų durų automobilis galimai yra užvažiavęs ant kelmo ir bando nuo jo nuvažiuoti. Matė, kad prie automobilio vairo sėdėjo iš matymo žinomas kaimynas J. V., gyvenantis tame pačiame name. Jis sėdėjo prie vairo, o kitas asmuo sėdėjo keleivio vietoje. Ji, supratusi, kad vairuotojas gali būti neblaivus, iš karto skambino į policiją. Bendraujant su policija, pro langą dar matė, kaip automobilio keleivis buvo išlipęs ir dar bandė stumti automobilį, o J. V. vis dar sėdėjo prie vairo ir „gazavo“. Belaukiant policijos, jiems pavyko nuvažiuoti nuo minėto kelmo. Tuomet J. V. vairuodamas automobilį nuvažiavo į už namo esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Ji aiškiai matė, kad tą automobilį vis dar tebevairavo J. V., kadangi kitas žmogus sėdėjo keleivio vietoje. Kiek pro langą girdėjo J. V. šūkaujant, tai to keleivio vardas galimai buvo E., tačiau ji pati to žmogaus nepažįsta. Taigi jiems pervažiavus į kitą vietą, ji išėjo į kiemą, kadangi norėjo įsitikinti į kur jie nuvažiavo. Išėjus į kiemą, priėjo prie jų automobilio, J. V. dar tebesėdėjo vairuotojo vietoje užvestame automobilyje. Paprašė jo, kad šis užgesintų automobilio variklį ir daugiau nevažinėtų. Klausė jo, kur šis ketina važiuoti, tai jis atsakė, kad nori važiuoti į pirmą (duomenys neskelbtini) pasiimti pinigų, tačiau ji pabrėžė, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti. Tada jie sugalvojo su keleiviu apsikeisti vietomis, kadangi keleivis teigė, kad jis yra blaivesnis. Keleivis išlipo iš automobilio, apėjo aplink jį ir įsėdo į vairuotojo vietą, o J. V. neišlipdamas iš automobilio perlipo į keleivio vietą. Vos jiems pasikeitus vietomis, į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai, todėl jie rado J. V. ne už vairo, o keleivio vietoje. Kiek girdėjo, J. V. pripažino, kad tai jis vairavo automobilį. Per tą laiką, kol ji išėjusi į kiemą bendravo su J. V., šis nevartojo jokio alkoholio (1 t., b. l. 11 – 14).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. ir vyriausios patrulės J. B. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2023 m. kovo 24 d. buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėja pro langą mato dvidurį žalios spalvos automobilį, kurio valstybinio numerio ženklo nemato, bet įtaria, kad automobilyje esantys asmenys yra neblaivūs. Nuvykus nurodytu adresu, buvo pastebėtas automobilis „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo pranešėja S. A., kuri neleido asmenims toliau važiuoti. S. A. paaiškino, kad ji matė kaip aikštelėje, prie pranešime nurodyto namo, ant kelmo buvo užstrigęs šis automobilis, o po to, kai jis pajudėjo ir jos akivaizdoje vairuotojas bei keleivis apsikeitė vietomis. Jiems (policijos pareigūnams) atvykus, matė, kaip prie automobilio vairo sėdėjo E. Š., o keleivio vietoje sėdėjo J. V.. Bandant paimti automobilio raktus, kad asmuo, sėdintis prie vairo, nepradėtų važiuoti automobiliu, buvo atidarytos vairuotojo durys. Atidarius duris, buvo pasakyta, kad E. Š. išliptų iš automobilio. Kai asmuo išlipo, šis paaiškino, kad šį automobilį vairavo ne jis, o jo draugas J. V.. Paklausus, kodėl jie taip pasielgė, E. Š. atsakė, kad jis buvo blaivesnis, todėl ir atsisėdo, bet sėdint prie automobilio vairo, nė kiek juo nevažiavo. Jie apsikeitė vietomis tada, kai J. V. baigė vairavimo manevrus, o užvedimo raktelį ištraukė iš spynelės ir pasiėmė jis, kai keitėsi vietomis. J. V., kai išlipo iš automobilio teigė, kad ne jis vairavo automobilį, jis tik sėdėjo keleivio vietoje. Dar kartą paklausus, kas vairavo automobilį, tuomet J. V. jau pripažino, kad tai jis vairavo automobilį bei pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Kadangi J. V. pripažino, kad tai jis vairavo automobilį, prie tarnybinio automobilio patikrino jį alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0108, kai 21 val. 44 min. pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. Po nustatyto neblaivumo J. V. buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. 22 val. 6 min. antrojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,73 promilių neblaivumas. 21 val. 55 min. E. Š. buvo nustatytas 1,51 promilių neblaivumas. Automobilis „V. P.“ buvo pristatytas į automobilių saugojimo aikštelę. J. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą įvykio aplinkybių patikslinimui ir procesinių veiksmų atlikimui. Šis įvykis buvo filmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais (1 t., b. l. 1 – 6, 32 – 34).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas ir aprašytas (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis žalios spalvos automobilis „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) be išorinių defektų. Šio automobilio bagažinėje yra 5 litrų butelis, tuščias alkoholinio gėrimo „Dlight“ butelis ir 4 tuščios raudonos spalvos skardinės. Atidarius vairuotojo pusės duris, jose esančioje daiktinėje matosi mėlynos spalvos buteliukas su raudonu kamšteliu ir baltos spalvos lapelis. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo rakteliai. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 29 – 31, 35 – 40).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2023 m. kovo 24 d. J. V. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 20 minučių, 21 val. 44 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „D. A. 7510“, Nr. ARJK-0108, jam buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. 22 val. 6 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu J. V. buvo nustatytas 2,73 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti J. V. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. J. V. nesugebėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. J. V. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais bei patvirtino juos pasirašytinai (1 t., b. l. 75).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, jog 2023 m. kovo 24 d. 22 val. 26 min. automobilis „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) gatvės į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog paskutinis registruotas automobilio „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R. S. (1 t., b. l. 97).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2023 m. kovo 27 d. kaltinamasis J. V. pateikė automobilio „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas bei VĮ Regitra pranešimo dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo kopiją (1 t., b. l. 128 – 131).

Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių kopijų matyti, jog 2023 m. kovo 22 d. R. S. pardavė automobilį „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) E. S., kuris 2023 m. kovo 23 d. pardavė šį automobilį J. V. (1 t., b. l. 132 – 135).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2023 m. kovo 29 d. automobilis „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio rakteliai buvo grąžinti kaltinamajam J. V., kuris įsipareigojo saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (1 t., b. l. 152 – 157).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis J. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole ir pranešime, kuriuos pasirašė kaltinamasis J. V., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis J. V. sutiko ir su prokuroro jam pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (2 t., b. l. 47 – 54, 55 – 59).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis J. V. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). J. V. teisiamas jau 8-ą kartą, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs, o jo teistumas jau yra išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas neteistu (1 t., b. l. 41 – 51, 99 – 108, 109 – 113, 158 – 169; 2 t., b. l. 1 – 11, 67 – 78; BK 97 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis J. V. yra daugybę kartų baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 54 – 74; 2 t., b. l. 79 – 98, 99 – 100). Kaltinamasis yra nevedęs, nedirbantis, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog jis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos ir priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra visiškai pakaltinamas (1 t., b. l. 15 – 19, 52 – 53, 174 – 176; 2 t., b. l. 14 – 20, 65 – 66). Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 1 t., b. l. 114 – 117). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis J. V. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumas (2,73 promilių), praeityje jis buvo teistas jau 7 kartus, daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis ir nemoka jam paskirtų baudų. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo J. V. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių jau paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam J. V. skiriamas maksimalus arešto bausmės dydis (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo J. V. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo J. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Ankstesni J. V. teistumai yra išnykę, todėl laikoma, kad jis pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas šį kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis yra beieškantis darbo, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog jis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam J. V. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 metų laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą bei įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam J. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis J. V. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis J. V. pirmą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, šį kartą jis vairavo automobilį miesto teritorijoje – daugiabučio namo kieme, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumas. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, kaltinamojo J. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam nustatytą neblaivumo laipsnį (sunkus), taip pat ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti šiam kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant prokuroro pasiūlytam laikui – 2 metams 6 mėnesiams.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis J. V. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, J. V. vairuotas automobilis „V. P.“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog J. V. vairuotas automobilis „V. P.“, kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise faktiškai priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajam J. V. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant faktiškai jam priklausantį automobilį „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

Dėl kitų klausimų

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į faktiškai kaltinamajam J. V. priklausantį automobilį „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas galioja iki 2023 m. rugsėjo 27 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis J. V. (1 t., b. l. 136 – 141; 2 t., b. l. 21 – 26). Kaltinamojo J. V. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „V. P.“ paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 118 – 125). Ši J. V. paskirta kardomoji priemonė panaikinama tik įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskirti jam pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant faktiškai jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas J. V. ((duomenys neskelbtini)).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. nutarimu J. V. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „V. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti J. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam J. V. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.