Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, J. P., D. S., M. S., J. S., A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai bei suinteresuoti asmenys J. P., D. S., M. S., J. S., A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, kiti suinteresuoti asmenys prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, todėl byla išnagrinėta nurodytiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Liudytoja G. M. parodė, kad R. G. yra jos pusseserės dukra. F. S. yra jos pusbrolis. F. S. motinai A. S. priklausė žemė. R. G. mama F. S. anksti mirė, todėl ją užaugino močiutė A. S.. Kai ji mirė, tai žemė buvo padalinta keturiems A. S. vaikams. F. S. niekada žemės nedirbo, ją visada dirbo R. G.. F. S. giminaičiai į kaimą neatvažiuoja, jie visi gyvena mieste.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjos močiutė A. S., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo keturis vaikus: tai F. S., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), F. S., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)). A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)).

Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad F. S. turėjo vieną vaiką – tai pareiškėja R. M.; A. S. turėjo du vaikus: tai J. P. ir D. S.; F. S. turėjo du vaikus: tai M. S. ir T. S. (miręs).

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė F. S.. Šalčininkų rajono trečio notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2025-04-09 liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla po F. S. mirties užvesta nebuvo. Testamentų registre F. S. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. F. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko turėtus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): 1) 500/7200 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad R. G. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti savo dėdės F. S. palikimą, kadangi dirbo jo vardu registruotus žemės sklypus ir tokiu būdu išreiškė valią priimti F. S. palikimą. Pareiškėjos R. G. ir velionio F. S. giminystės ryšį patvirtina duomenys iš Gyventojų registro bei byloje esančių gimimo liudijimų. F. S. pirmos eilės įpėdinis M. S. tėvo palikimo nepriėmė, kitas sūnus tėvo palikimo atsiradimo momentu jau buvo miręs, duomenų, kad jis turėjo vaikų, kurie galėtų priimti F. S. palikimą atstovavimo teise byloje nėra. F. S. antros, trečios ir ketvirtos eilės įpėdinių nėra, kadangi palikėjo tėvai, seneliai bei broliai ir seserys mirė anksčiau už jį. Kiti penktos eilės įpėdiniai – suinteresuoti asmenys J. P., D. S., J. S. ir A. S. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, kitokiu būdu savo valią priimti dėdės palikimą neišreiškė.

Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. priėmė savo dėdės F. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo dėdės F. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.