Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-2323-375/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20976-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; 2.2.2.3.2.5.; 3.4.3.11.; 2.1.24.1.1.; (S)

2018 m. spalio 23 d.

nedalyvaujant atsakovės Bankrutuojančios A. G. individualios įmonės atstovės bankroto administratorės MB “Penktasis šansas“ atstovui,

nedalyvaujant atsakovui A. G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį dėl prašymo ir registravimo duomenų iš dalies pripažinimo negaliojančiais atsakovams Bankrutuojančiai A. G. individualiai įmonei bei A. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais dokumentus: prašymą dėl individualios (personalinės) įmonės įregistravimo (įtraukimo į rejestrą) bei 1990-12-07 duomenis įtraukimui į rejestrą (registravimo duomenis), dalyje dėl ieškovės (buvusi pavardė B.) įtraukimo į A. G. individualios įmonės įm.k. (duomenys neskelbtini) savininkus nuo dokumentų sudarymo momento.

Reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovei 2017 m. birželio mėnesį būnant Amerikoje jai paskambino draugė ir pasakė, kad ji gavo šaukimą į teismą. Pradėjus aiškintis sužinojo, jog 2017-05-03 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr.eB2-2008-254/2017 A. G. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla ir ieškovė buvo įtraukta atsakove į bankroto bylą kaip įmonės bendrasavininkė, nors niekada savininke nebuvo ir įmonės veikloje nedalyvavo. Grįžusi į Lietuvą kreipėsi į archyvą , VĮ Registrų centrą, kuriame pavyko rasti akivaizdžiai suklastotus dokumentus. Kaip įmonės savininkė ji buvo įtraukta ir įmonė įregistruota tuometinės gyvenamosios vietos (bendrabutis) adresu – (duomenys neskelbtini). Ten gyveno iki 1992 m. Prašyme dėl individualios (personalinės) įmonės įregistravimo (įtraukimo ) į rejestrą (registravimo duomenys), kuriuose yra ne tik įmonės savininko A. G. parašas, bet, neva, ir jos (buvusi pavardė B.) parašas, dėl ko ieškovė buvo įregistruota kaip atsakovo A. G. individualios įmonės savininkė.

Tačiau parašai yra suklastoti, kadangi ji niekada nematė šių dokumentų ir juose nepasirašė, todėl yra nepagrįstai įregistruota įmonės savininke. Ieškinio reikalavimą grindžia 2017 m. spalio 17 d. rašysenos ekspertizės eksperto A. B. ekspertizės aktu, kuriame teismo ekspertas duoda išvadą, jog tikėtina, kad ginčijamuose dokumentuose pasirašė ne ieškovė.

Ieškovė teigia niekada įmonės veikloje nedalyvavusi ir su įmonės veikla nėra susijusi. A. G. buvo jos draugės vyras ir jis yra prašęs įregistruoti įmonę jos gyvenamosios vietos adresu. Ji pati turėjo savo įmonę ir jai nebuvo jokio poreikio kurti įmonę su kitu asmeniu.

Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą įmonė negalėjo būti įregistruota dviejų, nesusijusių santuokiniais ryšiais asmenų vardu. Pagal tuo metu galiojusio Įmonių įstatymo 7 straipsnį individuali įmonė nuosavybės teise galėjo priklausyti fiziniam asmeniui ar keliems asmenims tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Individualios įmonės pavadinime turėjo būti nurodytas jos savininkas. Įmonė įregistruota būtent kaip A. G. individuali įmonė, todėl akivaizdu, kad ieškovė su įmone niekaip nėra susijusi.

Atsakovė bankrutuojanti A. G. individuali įmonė su ieškiniu nesutinka.

Nesutikimą grindžia tuo, kad Registrų centro pateiktais duomenimis apie tai, kad individualią įmonę steigia ir ieškovė nėra pagrindo abejoti, nes ant šių dokumentų yra ieškovės parašai, jos asmeniniai duomenys, kurie yra teisingi. Aplinkybė, kad ieškovė nedalyvavo individualios įmonės veikloje nereiškia, kad ji nebuvo įmonės steigėja. Ji pradėjo ginčyti duomenis tik tada, kai bankroto administratorius pareikalavo atsakyti kaip bankrutuojančios įmonės bendrasavininkę už padarytą žalą kreditoriams. Registrų centro duomenys yra vieši, todėl ieškovė turėjo galimybę ir pareigą pasidomėti viešais įrašais apie įmonę, kurioje yra dirbusi. Ji pripažįsta, kad yra dirbusi A. G. įmonėje, todėl neįtikėtina, kad nežinojo, jog yra įmonės bendrasavininkė.

Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti prašymą įregistruoti individualią įmonę, nes prašymas vertintinas kaip sandoris, sudarytas tarp A. G. ir ieškovės, kuriuo susitariama bendrai įregistruoti įmonę. Pagal iki 2001 m. galiojusi Civilinį kodeksą buvo nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas pareikti reikalavimą teismui. Taip pat ji praleidusi ir terminą ginčyti kaip sandorį priedą Nr.1 Duomenis įtraukimui į registrą, kuriame ji nurodyta kaip įmonės bendrasavininkė.

Atsakovas A. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkintinas.

2017 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. eB2-2008-254/2017 buvo iškelta bankroto byla A. G. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Atsakovais bankroto byloje buvo įtraukti įmonės savininkai A. G. ir ieškovė (buvusi B.). Ieškovė teigia, kad šios įmonės nesteigė, nebuvo jos savininkė ir nedalyvavo įmonės veikloje. Ieškovė pripažįsta, kad įmonė yra registruota tuometinės jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu ir kad ji pažinojo A. G. kaip savo draugės vyrą. Jis buvo prašęs leisti įregistruoti įmonę jai priklausančiame bute. Tačiau ieškovė kategoriškai teigia, kad nepasirašinėjo jokių įmonės steigimo dokumentų - prašymo dėl individualios įmonės įregistravimo bei registravimo duomenis ir prašo šiuos dokumentus jos dalyje pripažinti negaliojančiais.

Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatas, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsnis ). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia. Ši pareiga vykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia šiais pagrindais: ginčijamuose dokumentuose yra ieškovės parašai ir pateikti teisingi jos asmeniniai duomenys. Tačiau įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus manytina, kad šie atsakovės argumentai yra paneigti - rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog parašai ginčijamuose dokumentuose yra suklastoti bei pateikti neteisingi ieškovės asmeniniai duomenys.

Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė įrodymą – 2017 m. spalio 17 d. Ekspertizės aktą, kurį pasirašė teismo ekspertas A. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad nors A. B. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (yra rašysenos ekspertas), tačiau šį įrodymą teismas vertina ne kaip ekspertizės aktą pagal Civilinio proceso kodekso 216 straipsnį, o kaip rašytinį įrodymą, kuriame yra žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes, nes ekspertizė buvo atlikta ieškovės iniciatyva, o ne teismo nutarties pagrindu. Akte pateikta išvada, jog tikėtina, kad ginčijamuose dokumentuose ieškovė nepasirašė. Ekspertas pažymėjo, jog bendrą vizualinį panašumą galėjo nulemi bandymas mėgdžioti ieškovės parašus. Šiam ieškovės argumentui nuneigti atsakovė jokių įrodymų nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsnis).

Liudytoju apklaustas buvęs ieškovės sutuoktinis V. P. 2018 m. kovo 22 d. posėdyje (41:49 – 46:53) nurodė, jog bendrabučio patalpos, kuriose buvo įregistruota įmonė, priklausė Energetikos statybos montavimo valdybai. Jis tuo metu ten gyveno su ieškove ir buvo girdėjęs ieškovės draugės vyro juokais pareikštą prašymą įregistruoti įmonę. Liudytojas tvirtino, kad nei jis, kaip tų patalpų naudotojas, nei jo darbovietė, suteikusi jam šias patalpas, jokių leidimų ar sutikimų įregistruoti įmonę nedavė. Liudytojas taip pat patvirtino, kad ieškovė A. G. įmonėje niekada nedirbo.

Duomenų įtraukimui į rejestrą - yra pateikti netikslūs ir nevisapusiški ieškovės duomenys. Duomenų 5 punkte, kur nurodomi įmonės savininkai, yra nurodyta A. G. išduoto paso serija, išdavusi institucija bei išdavimo data. Tuo tarpu prie ieškovės duomenų nėra nurodyta paso išdavimo datos.

Palyginus su iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pateikta informacija matyti, jog ginčijamų dokumentų pateikimo metu ieškovė turėjo pasą IX-OK Nr. 560606, išduotą 1980-12-12 Kauno m. Panemunės PK. Tačiau Duomenyse nurodyta, jog ieškovės paso serija IX-OK Nr. 5600606, o jį išdavė Kauno m. Panemunės VK VRS t.y. skiriasi paso serijos numeris ir pasą išdavusios institucijos pavadinimas.

Byloje pateiktas kvitas apie įmokos už įstatų įregistravimą rodo, jog įmoką apmokėjo vienas A. G. (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis).

Kauno apygardos teismo nutartyje iškelti bankroto bylą A. G. individualiai įmonei yra konstatuotas faktas, jog nuo pat įmonės įsteigimo 1990-12-07 finansinės atskaitomybės dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo teikiami. Pati ieškovė, kaip rodo Įmonės įregistravimo pažymėjimas, jau po mėnesio t.y. 1991 m. sausio 9 d. įregistravo savo, V. P. individualią įmonę, kurioje ir dirbo. Ši aplinkybė leidžia manyti, jog ieškovei nebuvo jokio poreikio steigti individualią įmonę su kitu asmeniu. Į bylą išreikalauti Sodros duomenys rodo, kad ieškovė A. G. individualioje įmonėje nėra dirbusi.

Jau šie įrodymai leidžia labiau tikėti, nei netikėti, kad ieškovė nedalyvavo A. G. individualios įmonės steigime ir jokių įmonės steigimui reikalingų dokumentų nepasirašinėjo - jos parašai galimai buvo suklastoti ir tuometiniam Kauno miesto valdybos Rejestro tvarkytojui pateikti netikri jos paso duomenys.

Šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir tuometinis teisinis reglamentavimas. Ieškovė su atsakovu A. G. nebuvo susijusi santuokiniais ryšiais. Tuo tarpu LR Įmonių įstatymo 7 straipsnis numatė, jog individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individuali įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos savininkas. Tai suponuoja išvadą, jog individualios įmonės savininkas galėjo būti tik vienas fizinis asmuo arba keli asmenys, jei jiems įmonė priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 121-1 straipsnio 1 dalis /1964 m. red. išskyrė dvi bendrosios nuosavybės rūšis: bendroji dalinė nuosavybė, kai bendrojoje nuosavybėje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys ir bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos. Pagal Civilinio kodekso 131, 132 straipsnių nuostatas /1964 m. red. nuostatas bendra jungtine nuosavybe galėjo būti laikomas sutuoktinių turtas ir kolūkiečių kiemo nuosavybės objektai , todėl pagal tuometinį teisinį reguliavimą , ieškovė net ir negalėjo būti įmonės bendrasavininke.

Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad įmonės įregistravimui pateikti dokumentai – prašymas dėl individualios (personalinės) įmonės įregistravimo (įtraukimo į rejestrą) bei 1990-12-07 duomenys įtraukimui į rejestrą ( registravimo duomenys), kurių pagrindu ieškovė tapo A. G. individualios įmonės bendrasavininke, buvo suklastoti ir prieštaravo teisės normų reikalavimams, todėl pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (Civilinio kodekso 1.136- 1.138 straipsnis, Civilinio kodekso 47 straipsio 1 dalis /1964 m. red.).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Teismas netenkina atsakovės Bankrutuojančios A. G. įmonės prašymo taikyti ieškinio senatį, nes nustatytos aplinkybės leidžia manyti, jog šio termino ieškovė nepraleido. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos t.y. kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises) , nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad jos pažeistos. Spręsti ar ieškinio senaties terminas yra praleistas galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

Pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalį/1964 m. red. buvo įtvirtintas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas. Ginčijami dokumentai buvo pasirašyti 1990 m. gruodžio 7d., , o į teismą ieškovė kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 27 d. Kasacinis teismas savo nutartyse yra akcentavęs, jog kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti kurią dieną apdairus, rūpestingas asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti , kad jo teisė pažeista ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-20-28/2017, 3K-3-362/2013 ir kt.). Byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovės parašai ginčijamuose dokumentuose, kurių pagrindu ji tapo įmonės bendrasavininke, buvo suklastoti, suponuoja išvadą, jog iš tikrųjų apie savo pažeistas teises ieškovė galėjo sužinoti tik Kauno apygardos teismui 2017 m. birželio 29 d. iškėlus bankroto bylą A. G. individualiai įmonei ir įtraukus ją bendraatsakove, todėl ji ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį patenkinus visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis bei pašto išlaidos priteistinos tik iš atsakovo A. G. nustačius, jog jos susidarė dėl nesąžiningų atsakovo A. G. veiksmų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio1, 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 264-270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais dokumentus: prašymą dėl individualios (personalinės) įmonės įregistravimo (įtraukimo į rejestrą) bei 1990-12-07 duomenis įtraukimui į rejestrą (registravimo duomens) dalyje dėl ieškovės V. P. a.k. (duomenys neskelbtini), buvusi pavardė B.) įtraukimo į A. G. individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) savininkus nuo dokumentų sudarymo momento.

Priteisti iš A. G. a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio bei 10 Eur (dešimt eurų) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.