- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- e2-996-547/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00789-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., L. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjui V. M., jo atstovui adv. Giedriui Bučinskui, suinteresuotiems asmenims: S. M., L. J. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, S. M., L. J. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo paveldėjimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po žmonos M. M., gim. (duomenys neskelbtini,) mirties 2010-01-29, jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti pergyvenęs sutuoktinis V. M..
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis su sutuoktine M. M. susituokė 1955-05-19. Su sutuoktine kartu gyveno(duomenys neskelbtini) . iki pat sutuoktinės mirties. Mirus sutuoktinei, pareiškėjas nurodė, likęs gyventi ir gyvena iki šiol jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name. Jis nurodė, kad po mirties naudojosi visu likusiu turtu, mokėjo privalomus mokesčius. Pareiškėjas nurodė, kad jis taip pat rūpinosi ir jam bei sutuoktiniai priklausiusiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad gyvenamojo namo dalis iki mirties priklausė ir sutuoktinei M. M., jis kaip palikėjos įpėdinis pagal įstatymą, palikėją pergyvenęs sutuoktinis, gali paveldėti po jos mirties likusį palikimą (CK 5.13 str.).
Pareiškėjas ir jo atstovas posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. M. ir L. J. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja tokio fakto nustatymui. Posėdžio metu jie paaiškino, kad tėvai iki mirties gyveno kartu, o numirus mamai, visu likusiu turtu toliau rūpinosi jų tėvas. Atlikti fizinius darbus jam padėdavo sūnus Stasys, tačiau tėvas viskam vadovauja, finansuoja darbus.
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jie neprieštaraus tokio fakto nustatymui, jeigu pareiškėjas pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime nurodė, kad jeigu posėdžio metu bus įrodytas palikimo priėmimo faktas, jie tokiam teismo sprendimui neprieštaraus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinės mirties jis priėmė palikimą, patvirtino liudytoja.
Liudytoja A. M. paaiškino, kad ji gyvena kaimynystėje ir žino, jog numirus sutuoktinei tuose namuose liko gyventi V. M., jis iki šiol ten gyvena ir naudojasi visu likusiu turtu.
Iš bylos dokumentų matyti, kad M. M. mirė – 2010-01-29. V. M. ir M. L. santuokos liudijimu patvirtinama, kad jie buvo sutuoktiniai.
Gyventojų registro duomenimis M. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė 2010-01-29 santuokoje.
Testamentų registro duomenimis, velionė testamento nepaliko.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose pažymima, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teise priklauso V. M. ir M. M., o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – M. M..
M. M. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. Jos palikimo atsiradimo laiku galiojusio CK 5.13 str. numatė, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Bylos dokumentais patvirtinama, kad V. M. po savo žmonos M. M. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. V. M. po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi jų bendrame name, juo rūpinosi ir prižiūrėjo iki šiol. Jų vaikai, suinteresuoti asmenys S. M. ir L. J., patvirtino, kad palikimą priėmė jų tėtis.
LR CK 5. 50 str. 2 d. nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).
Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.). Pareiškėjas palikėjos turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., 444-448 str. teismas
nusprendžia:
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010-01-29, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.