Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 17N-37475039-15 paliktas nepakeistu, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 17N-37475039-15 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 174 str. už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 02.15 val., viešoje vietoje, Ukmergės g. 259A, Vilniuje, būdamas neblaivus (1,30 promilės), garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. E. B. paskirta 60 Eur dydžio bauda.

Minėtą nutarimą E. B. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų parodymai neatitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių, kadangi policijos pareigūnai nurodė, kad E. B. pasakė keletą necenzūrinių žodžių, tuo tarpu tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas tik vienas necenzūrinis žodis. Liudytojo P. K. parodymai yra neteisingi, nes jis suklydo dėl prie užkandinės su E. B. buvusių asmenų skaičiaus, taip pat nurodė, kad apeliantas miegojo, kai tuo tarpu policijos pareigūnai nurodo, kad miegojo apelianto draugas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas E. B. kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, visus įvykio vietoje buvusius liudytojus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. B. kaltės, įvykdžius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 174 str. numatyta, kas yra nedidelis chuliganizmas. Tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad E. B., būdamas neblaivus (nustatytas 1,30 prom. girtumas (b. l. 11)) viešoje vietoje, t. y. prie užkandinės „J.“, adresu Ukmergės g. 259A, Vilnius, prie kurios buvo pašalinių asmenų, vartojo necenzūrinius žodžius, nukreiptus į policijos pareigūnus. Tokius jo žodžius girdėjo ne tik du policijos pareigūnai, bet ir su jais tą dieną dirbęs UAB „B. t. ir K.“ operatorius P. K.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų parodymuose pirmosios instancijos teisme ir jų tarnybiniuose pranešimuose nesutampa nurodomas E. B. pasakytų necenzūrinių žodžių skaičius, tai neturi esminės reikšmės kvalifikuojant jo veiksmus. Esminę reikšmę turi tai, kad yra nustatytas necenzūrinių žodžių naudojimo faktas, o tarnybiniuose pranešimuose yra nurodyta ir konkreti apelianto pasakyta frazė (b. l. 9,10). Šių duomenų pakanka tam, kad E. B. veiksmai būtų tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 174 str., todėl papildomai rinkti duomenis (prie užkandinės buvusių pašalinių asmenų parodymus) nėra tikslinga. Pažymėtina, kad tai, kur tarnybiniame automobilyje sėdėjo kuris policijos pareigūnas, neturi jokių sąsajų su nagrinėjamu administraciniu teisės pažeidimu. Tokių sąsajų nenurodė ir apeliantas.

Nors apeliaciniame skunde siekiama įrodyti liudytojo P. K. parodymų nepatikimumą, šie argumentai laikytini nepagrįstais. Liudytojas nurodė, kad jis tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, kad tą dieną dirbant su policijos pareigūnais, prie užkandinės buvo jaunuolis, kuris išsakė necenzūrinius žodžius, nukreiptus į policijos pareigūnus. Nors jis ir nurodė, kad tai buvo jaunuolis, kuris miegojo prie stalo (kaip nustatyta, galvą ant stalo buvo padėjęs B. S.), tačiau teismo posėdžio metu kaip besikeikusį asmenį atpažino E. B. (b. l. 49). Taip pat liudytojas nurodė, kad jam atrodo, jog prie užkandinės sėdėjo du vaikinai, tačiau gal galėjo trečias ir stovėti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neturi reikšmės, nustatant E. B. kaltę. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad P. K. būtų suinteresuotas apkalbėti apeliantą, tokių duomenų nepateikia ir E. B.. Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo P. K. parodymais, kadangi esminių prieštaravimų tarp jų ir kitų administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nenustatyta.

Tuo tarpu, liudytojų B. S. ir E. M. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepatikimais. Šie asmenys yra apelianto draugai, o vienas iš jų ir giminaitis, todėl jie yra suinteresuoti E. B. palankia administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi ir dėl to neigia necenzūrinių žodžių naudojimo faktą. Nors ir nėra užfiksuotas šių liudytojų girtumo laipsnis, jie pripažino tą dieną vartoję alkoholinius gėrimus, B. S. prie užkandinės sėdėjo padėjęs galvą ant stalo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šie asmenys buvo neblaivūs, dėl ko galėjo netiksliai suvokti ir prisiminti įvykio aplinkybes.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra kompetentingas vertinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą ir konstatuoti tarnybinės etikos ar kitokių pažeidimų padarymo faktą.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir pagrįstai paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 17N-37475039-15.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o E. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.