Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (turto pripažinimo asmenine nuosavybe), suinteresuotas asmuo – VĮ (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškime teigiama, kad nors pareiškėjas palikimą pagal E. D. testamentą priėmė įstatymų nustatyta tvarka pateikdamas pareiškimą notarui, tačiau jam paveldėjimo pagal testamentą liudijimo į E. D. jos mirties dieną priklausiusį turtą – minėtą butą su priklausiniais notarė neišduoda, nurodydama, kad minėtas nekilnojamas turtas galėtų būti išduotas E. D. įpėdiniui, nustačius juridinį faktą „asmeninė nuosavybė“ visam butui ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus žymą ar juridinį faktą „asmeninė nuosavybė“. Notarė nurodė, kad jeigu mirusioji buvo sudariusi bažnytinę santuoką po (duomenys neskelbtini) (įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai), santuoka sukeltų teisines pasekmes, ir būtų preziumuojama, kad santuokoje pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgytas turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis.

4. E. D. sutuoktinis K. D. mirė (duomenys neskelbtini), E. D. mirė (duomenys neskelbtini) ir kitų duomenų apie sutuoktinį ir santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra, nes E. D. ir E. S. nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą dėl (duomenys neskelbtini) bažnyčioje palaimintos santuokos įregistravimo, ir tai duoda pagrindo spręsti, kad jie nesiekė sukurti civilinės santuokos sudarymo pasekmių, toks buvo jų pačių pasirinkimas. Be to, minėtą butą su priklausiniais E. D. buvo įsigijusi už savo asmenines lėšas, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 13,9600 ha miško žemės sklypą. Dėl to E. D. jos mirties dieną priklausęs nekilnojamas turtas buvo jos asmeninė nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn.

7. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjo senelė E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu E. D. jai mirties dieną priklausantį visą turtą paliko savo vaikaičiui – R. B., o testamente buvo numatyta testamentinė išskirtinė – R. B. įpareigotas leisti naudotis ir gyventi E. S. iki gyvos galvos E. D. priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po E. D. mirties R. B. priėmė palikimą pagal testamentą. Paveldėtame bute gyvenęs E. S. (duomenys neskelbtini) mirė. R. B. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo, tačiau (duomenys neskelbtini) notarė V. J. – B. 2022-07-25 rašte Nr. S-149 nurodė, kad paveldėjimo liudijimas gali būti išduotas E. D. įpėdiniui, tik nustačius juridinį faktą „asmeninė nuosavybė“ visam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (su priklausiniais) (ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus žymą ar juridinį faktą „asmeninė nuosavybė“). Notarė taip pat nurodė, kad pagal paveldėjimo byloje turimą (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimą E. D. ir E. S. santuoka palaiminta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje.

8. CK 3.24 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 87 p. numatyta, kad nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu ši santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas, po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nebuvo įregistruota nė vieno iš bažnytiniame santuokos dokumente nurodytų sutuoktinių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje ir abu sutuoktiniai yra gyvi. Tokia santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu bent vienas iš sutuoktinių yra miręs, tokia santuoka į apskaitą neįtraukiama.

10. Iš VĮ Gyventojų registro 2022-08-11 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens duomenis matyti, kad E. D. mirė būdama (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie sutuoktinį ir santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad būdami gyvi, E. D. ir E. S., nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą dėl (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos santuokos įregistravimo ir jie nesiekė sukurti civilinės santuokos sudarymo pasekmių, toks buvo jų asmeninis pasirinkimas. Be to iš byloje esančios Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad E. D. (duomenys neskelbtini) pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 13,9600 ha miško žemės sklypą už 5000,00 Lt, o (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 4000,00 Lt nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais.

11. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad mirusioji minėtą butą įsigijo pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei nesiekė apskaityti nustatyta tvarka sudarytos santuokos su E. S., sprendžia, kad E. D. aptariamą butą nupirko už asmenines lėšas bei turėjo tikslą šį turtą įgyti tik sau privačios nuosavybės teise. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka pareiškėjui nėra galimybės gauti faktą patvirtinančius dokumentus bei paveldėti senelės turtą.

12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei tenkinamas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjo paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo R. B. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį įgijo ir iki mirties valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinius – 1/2 dalį ūkinio pastato su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo R. B. paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.