Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš A. J. priteista 122,66 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir 175 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad jis tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2024 m. birželio 1 d., apie 23.59 val., Kretingos mieste, J. K. Chodkevičiaus gatvėje, ties 24 namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios dingsties tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė V. P. į veidą, nuo smūgio šis pargriuvo, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam veido sumušimą su kraujosruvomis apie apatinį žandikaulį, veido minkštųjų audinių sutinimu, dešinio žandinio ančio visų sienelių skeveldriniu lūžiu, kairio žandinio ančio apatinės, šoninės ir vidinės sienelių lūžiais, kairės akiduobės šoninės sienelės lūžiu, pleištakaulio abiejų sparninių ataugų visų sienelių lūžiais, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas A. Galminas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nuosprendį, ir A. J. paskirti baudą arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes. A. J. supranta, kad įvykio metu įvyko nesusipratimas ir jis nepagrįstai sudavė smūgį nukentėjusiajam. Nuteistasis nenumatė, kad dėl vieno suduoto smūgio nukentėjusiajam galėtų kilti tokios pasekmės. Tokio savo elgesio A. J. labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė.

2.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Praeityje A. J. neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai, turi gyvenimo draugę, su kuria planuoja sukurti šeimą.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, nemotyvavo, kodėl jam negali būti paskirta švelnesnė bausmė. Nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja pagrindas A. J. taikyti BK 75 straipsnį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Paskirta reali laisvės atėmimo bausmė gali tik pakenkti nuteistojo asmenybei, socializacijai, jo artimųjų bei darbdavio interesams.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, proceso dalyvių argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę.

5. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

6. Kadangi A. J. nusikalto būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, siekiant nustatyti, ar jo branda pagal BK 81 straipsnio 2 dalį galimai prilygsta nepilnamečio, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė (t. 3, b. l. 43-44). Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-266/2025 konstatuojama, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. J. elgesiui įtakos turėjo prieš įvykį pavartoto alkoholio poveikis padidėjusiam dirglumui ir agresyviam reagavimui į aplinkos dirgiklius. Tikėtina, kad A. J. asmenybė formuojasi pagal defektinį, o ne laikinai deficitinį tarpasmeninio funkcionavimo modelį, t. y. su ryškiu emocinio stabilumo, empatijos, atsakomybės ir elgesio disciplinos defektu, dėl kurio ženklus pozityvus asmenybės vystymasis ateityje, atsižvelgiant į patyrimo integracijos potencialą, noro mokytis iš savo klaidų esminį kriterijų, yra mažiau tikėtinas. Ekspertizės metu nenustatyta sulėtėjusio ar sutrikusio nuteistojo protinio išsivystymo, socialinio supratingumo lygio ar nesiorientavimo socialinėje aplinkoje, be to, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nuteistojo pavartotas alkoholis (t. 3, b. l. 59-62). Taigi iš šios išvados matyti, jog A. J. nusikaltimas buvo nulemtas ne nepilnamečiams būdingo socialinės brandos trūkumo, bet empatijos bei atsakomybės defekto. Todėl nuteistajam A. J. taikyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės taisyklių nėra pagrindo.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti bausmės vykdymo atidėjimą arba švelnesnės, negu įstatyme numatytos, bausmės skyrimą. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija kaip vienintelę bausmės rūšį numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų; nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis). Pagal BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas tokios rūšies nusikaltimui yra negalimas. Taigi bausmė A. J. gali būti švelninama tik taikant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato galimybę skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

8. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį bausmė taip pat gali būti sušvelninama, jeigu nustatoma lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta žala ir nustatomas vienas šioje dalyje numatytų pagrindų. A. J. ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą davė parodymus tik 2024 m. liepos 5 d., ir šioje apklausoje kaltės nepripažino (t. 2, b. l. 42-45). Įvykio vakarą atvykusiems pareigūnams nuteistasis neigė trenkęs V. P. (t. 2, b. l. 27-29). Kitų pagrindų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

9. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

10. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). Paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K 125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas suteiktų pagrindo išvadai, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog A. J. inkriminuotas nusikaltimas nebuvo padarytas susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, kurios jei ne pateisintų, tai bent jau iš dalies paaiškintų nuteistojo elgesį. Nors pats nuteistasis A. J. parodė, kad smūgiavo nukentėjusiajam, nes iš pradžių manė, jog V. P. galimai pykstasi su savo drauge ir vaikais ar prie pastarųjų kabinėjasi (t. 2, b. l. 60-63; t. 3, b. l. 3-4), tačiau tiek pats nuteistasis, tiek liudytojai M. N. (t. 3, b. l. 4-5), tiek kartu su nuteistuoju ėjęs liudytojas M. M. (t. 1, b. l. 96-99; t. 3, b. l. 5) parodė, kad smūgį iššaukė ne tariamas nesusipratimas, tačiau apsižodžiavimas su nukentėjusiuoju. Taigi veikos padarymo aplinkybės rodo pakankamai eilinį nusikaltimą, kuomet alkoholio įtakoje asmuo nesuvaldo impulsyvaus elgesio. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad A. J., smūgiavęs nukentėjusiajam V. P., iš įvykio vietos pasišalino ir jo būkle nebesidomėjo.

13. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys taip pat nesuteikia pagrindo jam sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. J. dirba (t. 3, b. l. 33-35), darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas, atsakingas ir stropus (t. 3, b. l. 36); teisme atsiprašė nukentėjusiojo, pastarajam šiuo metu padarinių dėl sumušimo neliko. A. J. šioje byloje teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 68-69, 178-180), tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už viešosios tvarkos pažeidimą, policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą, taip pat sunkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip, pvz., vairavimas neturint tam teisės, pažeidimai pakartotini, pasišalinimas iš autoįvykio vietos (t. 2, b. l. 146-177). Didžioji dalis baudų nesumokėtos. Nuteistasis A. J. atlygino valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (t. 3, b. l. 31) bei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 121,66 Eur patirtą žalą (t. 3, b. l. 32). Kaip matyti iš ekspertizės akto Nr. 86TPK-266/2025 ir bylos duomenų, A. J. turėjo raidos problemų: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 76), mokykloje turėjo mokymosi ir elgesio problemų, (duomenys neskelbtini) m. buvo pašalintas iš gimnazijos, taip pat, sprendžiant ir iš jo paties parodymų teisiamajame posėdyje, turi alkoholio vartojimo problemų. Vis dėlto šioje vietoje pastebėtina, kad pradėjęs gyventi savarankiškai nuteistasis niekaip nesiėmė spręsti gyvensenos bei alkoholio vartojimo problemų, nors jam buvo žinoma, jog alkoholiniai gėrimai neigiamai veikia jo elgesį. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro, A. J. reguliariai ir gausiai daro teisės pažeidimus, taip pat ir po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo. Taigi nuteistojo asmeninė situacija nors ir yra reikšminga bausmės skyrimui, tačiau švelnesnės, negu įstatyme numatytos, sankcijos nepateisina.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus tiek nuteistojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek charakterizuojančius duomenis pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. J. paskirta bausmė, artima minimaliai sankcijai, yra teisinga. Todėl tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą atmesti.