- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 2-914-669/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- L. T.
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei L. T. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2005 m. gruodžio 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovės L. T. sūnui Mariui išlaikyti priteisti po 400 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, iki sūnaus pilnametystės. Nurodo, kad minėtu sprendimu vaiko išlaikymui buvo priteista po 150 Lt mėnesį. Ieškinyje nurodoma, kad sūnaus poreikiai išaugo. Dėl kylančių kainų sunkiai gali patenkinti minimalius vaiko poreikius. Vaikui reikalingos vidutinės išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 Lt: 400 Lt maitinimui, 150 Lt aprangai ir avalynei, 50 Lt higienos prekėms, 100 Lt mokyklos prekėms, 100 Lt komunaliniams patarnavimams, todėl priteistų išlaikymo lėšų vaikui išlaikyti nepakanka.
Teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimus dėl pakeistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui palaikė. Į teisėjo klausimus atsakė, kad realių komunalinių išlaidų neturi, kurą šildymui pasigamina patys – perka medieną, ruošia malkas. Vaiko motina po santuokos nutraukimo niekada nesidomėjo vaiko likimu, jo nelanko, neskambina, nėra buvusi susitikusi. Išlaikymui priteista suma visada gaunama per antstolį.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį informuota tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR CK 3.201 str. 2 d.).
CK3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. iš atsakovės L. T. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį po 150 Lt iki jo pilnametystės.
Pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.
CK3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nedirba, jis yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo (b.l. 9). Ieškovo teigimu, šalių sūnui M., atsakovės skiriamo išlaikymo vaikui nepakanka jo poreikiams tenkinti. Atsakovo įvardijama 400 Lt suma, kuri prašoma priteisti iš atsakovės jų sūnaus išlaikymui, ieškovo teigimu užtikrintų tiek atsakovės ir jos šeimos pragyvenimą, tiek ir elementarių jų bendro vaiko poreikių patenkinimą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas niekur nedirba. Ieškovas bedarbio statutą įgijo, t.y., kreipėsi į teritorinę darbo biržą ir yra joje registruotas. Darbo biržoje registruotas nuo 2012 metų kovo 20 dienos ir buvo registruotas bylos nagrinėjimo metu. Pats atsakovas patvirtino, kad iš valstybės gauna 300 Lt pašalpą bei 150 Lt nepilnamečiui vaikui skirtų išlaikyti pinigų iš atsakovės. Patvirtino, kad papildomai siekia gauti pajamų dirbdamas padienius darbus. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 1.0800ha ir 1,9800ha žemės ūkio paskirties sklypus (b.l. 22-25), atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 41), ji nėra ir registruota socialinio draudimo gavėjų registre – t.y. nėra dirbanti (b.l. 42).
Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, todėl visais atvejais turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.
Atsakovė žinodama apie keliamus ieškovo reikalavimus jokios iniciatyvos ar susidomėjimo neparodė – atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Nors bylos duomenimis ji nėra registruota socialinio draudimo gavėjų registre, jokio nekilnojamo turto neturi, bet, kaip nurodė ieškovas, kiekvieną mėnesį per antstolį jis gauna iš atsakovės priteistą sumą nepilnamečio išlaikymui. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad ji pajamų, iš kurių gali teikti išlaikymą vaikui, turi.
Pažymėtina, kad šalių sūnui 16 metų, todėl natūralu, kad su amžiumi jo poreikiai taip pat keičiasi, didėja išlaidos maitinimuisi, apsirengimui, sveikatos priežiūrai, mokymuisi, laisvalaikiui.
Nagrinėjamu atveju teismas susipažinęs su visais pateiktais šalių argumentais ir įrodymais, sprendžia, kad atsakovės turtinė padėtis yra svarbi ir iš dalies pateisinanti vien tik priteisto išlaikymo teikimą, tačiau atsižvelgiant į šalių poreikius ir į vaiko interesus, mažintini ieškovo reikalavimai, jam pačiam patvirtinus apie realiai mažesnius paskaičiavimus lėšų reikalingų vaiko išlaikymui, minusuojant paskaičiavimus dėl komunalinių išlaidų bei remiantis teisingumo ir protingumo kriterijumi, priteistas 2005 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu išlaikymas, keistinas į didesnį ir spręstina apie tikslingą išlaikymui iš atsakovės skirtiną 250 Lt sumą.
Teismas spręsdamas apie išlaikymo dydžio pakeitimą, teisės atsiradimo į išlaikymo dydžio pakeitimą momentu pripažįsta ieškinio pateikimo teismui dieną, t. y. 2012-05-18 (LR CK 3.200 str.).
Vadovaujantis LR CPK 93 str. ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teismas nustatė, kad ieškovas paduodamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ( LR CPK 83 str. 1d.2p.), todėl žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovės vad. LR CPK 93 str. 1d. (100Lt x 12mėn=1200Lt x 3% = 36Lt).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovas pateikė teismui duomenis apie turėtas 400 Lt dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą ruošiant dokumentus. Tačiau teismas pažymi, kad teismui pateikta klaidinanti atstovavimo sutartis : joje nurodoma kad advokato padėjėjai R.Buinevičienei pavedama atstovauti ne A. K., o G. K., bei susitarime pasirašo visiškai kitas padėjėjas. Kad ši atstovavimo sutartis neatitinka dokumentas keliamų reikalavimų, teismas buvo pastebėjęs nutartyje, kurioje siūlė ieškovui ištaisyti kitus trūkumus. Pateikta kita atstovavimo sutartis yra tarp advokato padėjėjo V.T. ir G. K. o ne ieškovo A. K.. Todėl nesant tinkamai įformintam įrodymui apie bylinėjimosi išlaidas, šis reikalavimas atmestinas ir netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2005 m. gruodžio 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą iš L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui M. K., a.k (duomenys neskelbtini) ir, iš L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus M. K., a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti nuo 2012-05-18 kas mėnesį po 250 Lt vaikui išlaikyti iki M. K. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 36 Lt žyminio mokesčio, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 .
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas dėl išlaikymo yra skubaus vykdymo.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.