Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Zita Gavėnienė Teisėjas Arūnas Nevardauskis 1 S-61-350/2011

2010 m. sausio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei

teismo posėdyje išnagrinėjęs V. V. skundą dėl 2010-11-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė V. V. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2010-08-26 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorų Tomo Bajorūno ir A. N. atžvilgiu dėl galimai jų padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 str. atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) . Teismas nutartyje nurodė, kad prokurorai byloje galimai neatliko atitinkamų veiksmų, tačiau tai, kad jų priimti nutarimai buvo panaikinti, šiuo atveju negali būti pagrindas traukti juos baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 str..

V. V. skundžia 2010-11-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją ir Panevėžio apygardos prokuratūros 2010-08-26 nutarimą panaikinti, pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant nustatyti, ar prokurorų T.Bajorūno ir A. N. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 229 str. požymių, tyrimą atlikti pavedant LR Generalinei prokuratūrai.

Nurodo, kad skundžiami procesiniai sprendimai prieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir faktinėms aplinkybėms.

Nurodo, kad prokuroras V.Mociškis dėl nesuprantamų priežasčių nekreipia dėmesio į tai, kad su prokurorų T.Bajorūno ir A. N. procesiniais sprendimais ir atlikto darbo rezultatais nesutinka ir Panevėžio Apygardos teismas 2009-02-05 ir 2010-05-13 nutartimis, kuriomis buvo panaikinti minimų prokurorų nutarimai, ikiteisminis tyrimas byloje atnaujintas ir vyksta iki šiol. Nutartyse nurodytos prokurorų klaidos, todėl pareiškėjos manymu neatlikus ikiteisminio tyrimo minimų prokurorų atžvilgiu negalima teigti, kad jų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių ir neaišku, kodėl prokurorui V.Mociškiui nutartyse nurodytos prokurorų klaidos ir darbo trūkumai, nėra faktai.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

V. V. skundo argumentai analogiški 2010-09-02 apylinkės teismui pateikto skundo argumentams, kuriais buvo prašoma panaikinti prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pareiškėjos V. V. pareiškimą išnagrinėjęs prokuroras V.Mociškis atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą A. N. ir T.Bajorūno atžvilgiu pagal BK 229 str., nenustatęs jų veikoje nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, dar išsamiau išnagrinėjęs sprendimo priėmimui reikšmingą medžiagą, pripažino šį prokuroro sprendimą pagrįstu ir teisėtu. Skundžiamame ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendime aiškiai ir suprantamai išdėstyti motyvai, pagrindžiantys teismo išvadą, jog iš pareiškimo turinio yra suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo.

BK 229 str. numato atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą.

Tarnybos pareigų neatlikimas suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas dėl neatsargumo, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymis būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti.

Pareiškėja mano, kad minimų prokurorų veikoje gali būti šio nusikaltimo sudėtis dėl to, jog jie netinkamai organizavo ir atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, taip pat nutraukdami ikiteisminį tyrimą padarė neteisingas išvadas, kadangi tokius sprendimus Panevėžio apygardos teismas panaikino.

Baudžiamojo proceso įstatymai, kuriais vadovautis privalu ir prokurorams atliekant ikiteisminį tyrimą, įpareigoja imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

BPK nereglamentuoja, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai konkrečioje baudžiamojoje byloje turi būti atliekami. Kiekvienos bylos tyrimo taktiką ir strategiją pasirenka bylą tiriantis prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tame tarpe jis turi teisę nuspręsti ir kokius bei kokios apimties konkrečius BPK numatytus tyrimo veiksmus atlikti tam, kad būtų atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, jei tokia yra buvusi padaryta. Atlikęs visus tyrimo veiksmus, kokie jo manymu šioje byloje buvo reikalingi, ir nenustatęs, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tyrimą atliekantis asmuo privalo priimti sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Tokiu procesiniu sprendimu ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras, be abejo, išreiškia savo subjektyvią nuomonę. Todėl BPK numatyta galimybė suinteresuotiems asmenims ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro veiksmus ir sprendimus skųsti aukštesniam prokurorui bei teismui, kurių sprendimai yra privalomi vykdyti.

Tai reiškia, kad aplinkybės, jog ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro sprendimas aukštesnio prokuroro ar teismo buvo panaikintas, savaime nėra pagrindo laikyti pakankama išvadai, kad panaikintą sprendimą priėmęs prokuroras padarė kokį nors pažeidimą, ar net nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 str., kadangi iš to negali kilti ir nekyla šio įstatymo dispozicijoje numatytos pasekmės- didelė žala.

Šiuo atveju teismams panaikinus prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nurodžius, kokius veiksmus byloje dar reikia atlikti, ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas, privalomi nurodymai vykdomi.

Pažymėtina, kad prokuroras T.Bajorūnas kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, ypač įvykio vietos apžiūrą, atliko, šio procesinio veiksmo protokolą surašė bei jo metu paimtus reikšmingus tyrimui daiktus apiformino itin nekvalifikuotai, tačiau šie trūkumai byloje yra taisomi atliekant įvairius papildomus tyrimo veiksmus.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl naikinti ją ir prokuroro V.Mociškio nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.