Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1593-673/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-27
Bylos Nr.
1-1593-673/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39859-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
I. G., V. L.
Kaltinamasis
M. J.
Advokatai
Sigitas Štaraitis, Vytautas Polikaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1593-673/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39859-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 27 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Arvydui Bernotavičiui,nukentėjusiajam I. G., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,nukentėjusiajam V. L.,kaltinamojo gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., gimęs (-)., asmens kodas (-), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, profesinio išsilavinimo, dirbantis (-), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (-), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu/nežymiu sveikatos sutrikdymu žmogui 2021 m. lapkričio 14 d.), BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu/nežymiu sveikatos sutrikdymu žmogui 2022 m. spalio 22 d.), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. lapkričio 14 d. apie 14.00 val., M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (-)., kieme, tyčia sugriebęs V. L. už atlapų smogė savo galva vieną kartą jam į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nosies sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, 2022 m. spalio 22 d. apie 13.00 val., M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (-), tyčia kumščiu sudavė ant lovos gulinčiam I. G. šešis kartus į veidą, vieną kartą į galvą, o I. G. atsistojus, sudavė jam šešis kartus kumščiu į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą galvoje, odos nubrozdinimus galvoje ir kairėje rankoje, intradermalines kraujosruvas galvoje, poodines kraujosruvas galvoje ir kairėje rankoje, kairės akies junginės kraujosruvą, kraujosruvą burnoje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. G. sveikatą.

Kaltinamasis M. J. dėl pirmo epizodo (V. L. sumušimo) kaltu prisipažino visiškai, o dėl antro epizodo (I. G. sumušimo) – kaltu nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis patvirtino, kad 2021 m. lapkričio 14 d. apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pas kaimyną V. Č., (-)., iš galvos trenkė V. L. į veidą, nes norėjo jį išvaryti, kad negirtuokliautų. Suvokia, kad sukėlė V. L. skausmą. Taip pasielgė gal dėl neblaivumo, jo elgesį įtakojo ir tai, kad ten buvo geriama, o kai kaimynas užsiveda gerti, tai jam tenka prižiūrėti. Gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiojo I. G. jis nemušė, net nebuvo užėjęs į tą namą. 2022 m. spalio 22 d. apie 9.00 val., pasiėmė draugę L. J. ir važiavo į mišką už 2-3 kilometrų „darytis“ malkų. Buvo susitarę važiuoti malkauti, jis atvažiavo į kiemą, o L. J. išėjo į lauką ir jiedu išvažiavo. Leidimą malkauti turėjo. Miške buvo iki maždaug 13.00 val. ir namo grįžo apie 13.30 val. L. J. paleido prie jos keliuko, o pats grįžo į savo namus. Tarp jo ir V. Č. namų yra apie 200-300 metrų atstumas. Grįžęs iš miško buvo savo namuose, o apie 15-16 val. išvažiavo su L. J. į (-), adresu (-). L. J. vėl paėmė prie keliuko, nes buvo susitarę, kad ji ateis. Ta vieta (-) yra maždaug 15 km atstumu nuo V. Č. namų. Jis visą laiką buvo su L. J., apie 18 val. kartu nuėjo pas kaimyną A. G., išgėrė butelį, o paskui jis ją ten paliko ir apie 20.30-21.00 val. vienas parėjo namo. L. J. grįžo po 21 val. Į (-) kaimą grįžo 24 d., pirmadienį, parvežė L. J. į namus, o pats išvažiavo į darbą. I. G. nemušė. G. meluoja, nes ne kartą buvo išvarytas iš V. Č. namų dėl girtavimo. V. Č., kai tik užgeria, jį į ligoninę paguldo, o tada G. arklį paimdavo, tai ir dėl to būdavo piktumų - tai buvo prieš kokius 2-3 metus, to arklio jau dabar nebėra, arklys per pusę priklausė jam ir V. Č., nors arklio dokumentai buvo registruoti tik V. Č. vardu. G. žadėjo, kad „aš tau padarysiu“, ir padarė. Jis G. iš Č. namų iš viso yra išvaręs gal kokius dešimt kartų. Ir J. G. vis varo iš namų. J. yra Č. buvusios sugyventinės sesers dukra, Č. ją yra priėmęs pagyventi, nes ji jam padeda, slaugo jį. Jis pats taip pat padeda Č., valgyti atveža. Jo su J. jokie intymūs santykiai nesieja, tiesiog pabendrauja, jis jai padeda. G. susižalojo gal koridoriuje nugriuvęs, nes L. sakė, kad kai ji stūmė G. lauk per duris, pastarasis griuvo, dar užsikabino ranka jai už „maikės“ ir suplėšė, o po to pasiėmė dviratį ir išsistūmė iš kiemo. Anksčiau irgi yra matęs G. apibrozdintą, du kartus pats matė, kaip pastarasis griuvo nuo dviračio. Išgėręs jis pats nebūna agresyvus. Su 1000 Eur civiliniu ieškiniu nesutinka. Po įvykio su G. nebendravo. Pas Č. G. nebeateina.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies – prisipažino padaręs tik vieną nusikaltimą, jo kaltė dėl abiejų nusikaltimų padarymo visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2021 m. lapkričio 14 d. apie 14 val. buvo pas dukterėčią L. J., kuri gyvena pas V. Č.į (-) kaime. Jis atvažiavo paimti dviračio, kurį nupirko iš V. Č.. Alkoholio nevartojo. Paskui atvažiavo M. J., kuris jau buvo neblaivus. M. J. kambaryje pradėjo kabinėtis, todėl Č. visus išvarė į lauką, o išėjus į lauką – M. sudavė jam iš galvos į galvą, pataikė į nosį, jam skaudėjo, nosis patino. L. irgi išėjo kartu ir matė, kaip jam sudavė. L. J. ir M. J. yra meilužiai, nes ji pas M. nakvoja, kartais gyvena, kiek paskambina - važinėja kartu. Grįžus namo pradėjo skaudėti ir A. L. iškvietė greitosios medikus. Kaltinamasis atsiprašė, sumokėjo jam 150 Eur žalą ir jie susitaikė. G. pažįsta apie 20 metų, kartu dirbo, jis yra geras žmogelis, o kaltinamąjį pažįsta tik nuo to karto, kai jį sumušė. Su G. apie pastarojo sumušimą nekalbėjo, tik dabar teisme. Bet apie tai, kad J. sumušė G. - žmonės kalbėjo ir (-) kaime, ir (-).

Nukentėjusysis I. G. parodė, kad 2022 m. spalio 22 d. apie 11 val., jam paskambino mirusios žmonos brolis V. Č. ir pakvietė ateiti. Jis nuėjo, ten jau buvo Č., L. ir M., ant stalo stovėjo butelis alaus. Jie išgėrė tą butelį, tada jis padavė 13 eurų L. ir 5 eurus M., kurie iš (-) kaimo parduotuvės atvežė degtinės ir porą alaus. Sėdėjo, gėrė, o po to ant sofos atsirėmęs prisnūdo, po ko pajuto smūgius. Smūgiavo jam M.. Sudavė virš šešių kartų į galvą, į kairį šoną, veidą. Jis atsistojo, o M. vėl smūgiavo, sudavė dar šešis kartus. Č. ir L. sakė, kad baigtų. M. priekaištavo, kad, neva, jis girdo L., nors pats sidro jai atveža. M. buvo agresyvus. Nuo smūgių sąmonės jis neprarado, iškart išėjo namo, buvo apie 13 val. Grįžęs namo atsigulė ir tik ryte jį pamatė sūnus A. G.. Jis pasakė sūnui, kad jį sumušė M.. Sūnus nuvažiavo pas M. J., bet nieko nerado ir grįžęs namo paskambino policijai. Jam buvo sutinęs veidas, sulaužytas dantų protezas, už kurio taisymą sumokėjo 80 eurų. Jis negalėjo valgyti, tik lengvą maistą, su kaire puse nieko nematė, burnoje buvo žaizdų, kokias tris savaites neišėjo iš namų dėl „mėlynių“, jam skaudėjo, trynėsi vaistais. Dantų protezas buvo sutaisytas tik po trijų savaičių. Anksčiau už protezą mokėjo 400 eurų. Ranka buvo nubrozdinta jo mušimo metu atsitrenkus į langą, sofos kraštą, kai jį pastūmė. L. tą dieną iš Č. namų jo nestūmė, dar jam davė rankšluostį, nes buvo kraujo, jis nusišluostė ir išėjo. Jį sumuštą matė sūnus A. G., R. Č., dukra, marti. J. ir J. yra meilužiai, jie draugauja, todėl J. ir ateina į Č. namus. Iki to įvykio su kaltinamuoju jokių konfliktų neturėjo, kaltinamasis jo iš Č. namų niekada nevarė, dėl arklio irgi niekas nekonfliktavo. Arklys visada buvo pas Č., jis Č. pats ir vagas padarydavo, apardavo, tai Č. jam tą arklį ir duodavo. Nežinojo, kad tas arklys priklausė ir kaltinamajam. M. nieko Č. nepadeda, tik vadovauja. Pats kaltinamasis Č. veža alkoholį. M. blaivas būna normalus, o neblaivus – agresyvus, be to, jis dar labai pavydus. Gal prieš metus laiko M. sumušė ir E. K.. Jis palaiko savo civilinį ieškinį dėl 1000 eurų moralinės žalos. Papildomai nurodė, kad kaltinamasis, kai jis prieš metus buvo paėmęs V. Č. arklį, jam taip pat buvo sudavęs.

Liudytoja E. J., policijos pareigūnė, parodė, kad nelabai prisimena įvykio, tačiau tvirtina savo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 179) nurodytas aplinkybes. Kiek prisimena po tarnybinio pranešimo pagarsinimo, tai nukentėjęs asmuo sakė, kad jį sumušė M.. Įvykio metu naudojosi kūno kameromis. Nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo.

Liudytojas A. B., policijos pareigūnas, parodė, kad galėjo būti, jog pagal iškvietimą 2022 m. spalio 22 d. vyko į (-) kaimą, tačiau įvykio jau neatsimena. Dažniausiai tarnybinį pranešimą rašo vienas iš pareigūnų. Teisėjai pagarsinus E. J. tarnybinį parnešimą (1 t., b. l. 179) nurodė, kad šiek tiek prisimena įvykį, nukentėjusysis sakė tai, kas surašyta E. J. tarnybiniame pranešime, pamena, kad nukentėjusysis turėjo „mėlynę“.

Liudytojas A. G., nukentėjusiojo I. G. sūnus, parodė, kad galimai 2022 m. spalio 22, 23 dienomis, tėvas grįžo sumuštas, sakė, kad sumušė M., kad davė į akį. Jis tada nuvažiavo pas M., bet nieko nerado namuose, grįžęs paskambino sesei, dar nusiuntė jai tėvo nuotrauką, kad sumuštas, o po to paskambino policijai. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tai yra, kad tėvas jam nurodė, jog 2022 m. spalio 22 d. išgertuvių metu pas Č. namuose, jį kumščiais sumušė M., nes tėvas, neva, tai flirtavo su M. drauge L.. Tėvui prie akies buvo kraujosruva, kaktoje žaizda, buvo sulaužytas jo dantų protezas. Tėvas sakė, kad gal nereikia skambinti policijai, bet jis vis tiek paskambino. Žmonės kaime kalba, kad neblaivus kaltinamasis būna agresyvus, niekas su juo kaime nenori vartoti alkoholio, visas kaimas jo bijo, taip pat kaime kalbama, kad M. buvo dar kažką sumušęs. Dar buvo toks atvejis, kad tėvas iš dėdės Č. buvo pasiėmęs arklį ir M. už tai sudavė tėvui į akį. Tėvas išgeria, bet jis į konfliktus nesivelia, anksčiau niekada nėra matęs savo tėvo sumušto, taip pat nėra matęs, kad neblaivus tėvas važiuotų dviračiu. Nemano, kad tėvui padaryti sužalojimai atsirado nuo griuvimo, o ir tėvas apie jokį griuvimą nieko nesakė. M. po to įvykio nematė, o prieš tai jų santykiai buvo geri. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja E. G. parodė, kad 2022 m. spalio 22 d. buvo svečiuose, o namo grįžo 23 dieną ir pamatė sumušą uošvį. Uošvis sakė, kad girtavo pas V. (past. – Č.), buvo L. ir M., kuris jam ir sudavė. Matėsi kraujosruva uošvio akyse, buvo išlūžę jo dantų protezai, jis negalėjo net pakalbėti. Uošvis nenorėjo, kad būtų skambinama policijai, buvo išgėręs, pabijojo, bet jos vyras vis tiek paskambino. Neteko matyti, kad išgėręs uošvis griuvinėtų. Nemano, kad sužalojimai atsirado nuo nugriuvimo. Uošviui „mėlynės“ matėsi ilgai, apie keturias savaites, jis skundėsi, kad jam skauda, visa akis ašarojo, vaizdas buvo tikrai negražus. Per šešis metus niekada nėra mačiusi sumušto uošvio.

Liudytoja I. O., nukentėjusiojo I. G. dukra, parodė, kad galimai 2022 m. spalio 23 d. jai paskambino brolis A. G., atsiuntė tėvo nuotrauką ir pasakė, kad tėvas teigia, jog jį sumušė M., kai jis buvo nuėjęs į svečius pas V. Č.. Brolis klausė ką daryti, tai yra ar kviesti policiją, nes tėvas buvo išgėręs. Ji pasakė, kad reikia kviesti, nes nesvarbu, kad žmogus girtas, niekas tokių dalykų nedaro. Per pastaruosius penkis metus tėvo nėra mačiusi sumušto. Jai pačiai tėvas sakė, kad kai jis buvo pas V. Č., atėjo M. ir sudavė jam į veidą. Tėvas sakė, kad ten buvo ir M. draugė ar sugyventinė L., kad jie kartu sėdėjo, o tai pamatęs M. sudavė gal iš pavydo. Trijų ar keturių dienų laikotarpyje ji buvo nuvažiavusi pas brolį į svečius ir matė tėvą, kuris atrodė tikrai baisiai, gerai, kad jam ta akis neiškrito. Jokių kalbų, kad tėvas nukrito, nebuvo.

Liudytoja L. J. parodė, kad yra tik kaltinamojo draugė, nėra sugyventinė. Maždaug 13 metų gyvena pas V. Č., kurį globoja. Įvykio dieną ji su M. ryte buvo išvažiavusi į mišką. Su M. susitiko prie keliuko. Po 3-4 valandų parėjusi keliuku namo, pamatė geriančius I. G. ir V. Č.. I. G. liepė išeiti, išstūmė jį pro duris, o ar jis griuvo ar negriuvo - nežino. Tuo metu nukentėjusysis dar nebuvo sužalotas. Ji užsirakino ir nematė, kas vyko kieme. M. kieme nebuvo, ji su juo kalbėjo telefonu, kalbėjo gal pusę valandos. Po to vakare ji nuėjo pas M. ir jie išvažiavo į kitą sodybą (-) kaime, o sugrįžus kitą dieną V. Č. sakė, kad I. buvo atėjęs ir atvežė alaus. Ji I. G. sužaloto nematė. M. J. pas Č. į namus įvykio dieną nebuvo atėjęs. I. G. dabar neateina, nes, neva, M. J. jį sumušė. I. G. ir M. J. santykiai būdavo geri, o dabar nebendrauja, gal I. G. turi kokią nuoskaudą. Ji ne kartą yra išvariusi I. G. dėl girtuokliavimo. M. J. gal prieš 3 metus jos prašymu yra buvo išvaręs I. G. iš Č. namų. M. padėdavo Č.. V. Č. jai sakė, kad tas arklys buvo abiejų. V. Č. duodavo I. G. tą arklį, bet pastarasis jį buvo paėmęs ir kai V. Č. gulėjo ligoninėje, ir tada M. liepė arklį parvaryti.

Rašytiniai įrodymai(Smurto prieš V. L. epizode)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2231/2021 (02) V. L. konstatuotas nosies sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu paveikus nosies sritį, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2021 m. lapkričio 14 d., ir būdu – suduodant galva. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 73-74).

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad V. L. ištinusi nosis, ištinimas matomas daugiau dešinėje pusėje (1 t., b. l. 75-79).

2021-11-29 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., b. l. 80-81).

2023-02-02 ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, nes nepraėjus metams, galimai buvo padarytas naujas analogiškas nusikaltimas (1 t., b. l. 8-9).

(Smurto prieš I. G. epizode)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2333/2022 (02) I. G. konstatuota muštinė žaizda galvoje, odos nubrozdinimai galvoje ir kairėje rankoje, intradermalinės kraujosruvos galvoje, poodinės kraujosruvos galvoje ir kairėje rankoje, kairės akies junginės kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kraujosruva burnoje padaryta kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu, labiausiai tikėtina dantų protezo plokštele. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūra atlikta 2022 m. spalio 24 d.). Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, I. G. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 129-131).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. G. iš lūpų, nosies, akių ir bendrų veido bruožų atpažino M. J. kaip asmenį, kuris 2022 m. spalio 22 d. jam sudavė apie 12 kartų kumščiu į veidą ir 1 kartą į galvą (1 t., b. l. 137-142).

Apie I. G. sumušimą BPC pranešta 2022-10-23 12.31 val., pranešėjas A. G., nurodė, kad tėvą sumušė kaimo gyventojas M., kai šis svečiavosi pas giminaičius (1 t., b. l. 101).

2023 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atlikus M. J. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (-)išklotinės analizę, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną minėtas mobilaus ryšio abonentas 2022 m. spalio 22 d. 05.50 val. veikė teritorijoje, esančioje (-)., o nuo 12.17 val. iki 16.47 val. veikimas fiksuojamas telekomunikacijų bokšto, esančio (-)., veikimo zonoje, o to paties bokšto veikimo zonoje yra ir įvykio vieta (-) (2 t., b. l. 9).

Iš 2023 m. sausio 4 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu nukentėjusysis I. G. tvirtino, kad jį sumušė kaltinamasis (1 t., b. l. 147-148).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, išnagrinėtais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

2021 m. lapkričio 14 d. apie 14.00 val., M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (-), kieme, tyčia sugriebęs V. L. už atlapų smogė savo galva vieną kartą jam į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nosies sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą;

be to, 2022 m. spalio 22 d. apie 13.00 val., M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (-)., tyčia kumščiu sudavė ant lovos gulinčiam I. G. šešis kartus į veidą, vieną kartą į galvą, o I. G. atsistojus, sudavė jam šešis kartus kumščiu į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą galvoje, odos nubrozdinimus galvoje ir kairėje rankoje, intradermalines kraujosruvas galvoje, poodines kraujosruvas galvoje ir kairėje rankoje, kairės akies junginės kraujosruvą, kraujosruvą burnoje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. G. sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

(Dėl V. L. sumušimo ir sužalojimo)

Kaltinamasis M. J. kaltu sumušęs nukentėjusįjį V. L. prisipažino visiškai. Patvirtino smurtavęs taip, kaip ir nurodyta kaltinime.

Kaltinamojo kaltę šiame epizode įrodo ir nukentėjusiojo V. L. parodymai, kuriuos, o tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę, patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra teismo medicinos specialisto išvada ir nukentėjusio asmens apžiūros protokolas.

(Dėl I. G. sumušimo ir sužalojimo)

Kaltinamasis M. J. kaltu sumušęs nukentėjusįjį I. G. neprisipažino, tvirtino, kad įvykio laiku apskritai nebuvo įvykio vietoje.

Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs I. G. atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė ir pagal šį jam pareikštą kaltinimą visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis I. G. kategoriškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo jo atžvilgiu, kumščiu sudavė kaltinime nurodytą kiekį smūgių į veidą, dėl ko jis buvo sužalotas, sumušimai matėsi ant veido, jam skaudėjo, buvo sulaužytas jo dantų protezas.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir surengtos akistatos su liudytoja L. J. procesinio veiksmo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški.

Kaltinamojo M. J. ir liudytojos L. J. nurodyti argumentai, kad nukentėjusysis galimai apkalba kaltinamąjį dėl to, kad prieš 1-3 metus iki įvykio buvo išvarytas iš V. Č. namų - akivaizdžiai visiškai nelogiški ir neįtikinami.

Kaltinamasis nurodė, kad jis išvarinėdavo nukentėjusįjį I. G. iš V. Č. - kuris yra nukentėjusiojo I. G. mirusios žmonos brolis, namų, neleisdavo jiems gerti. Dėl analogiškos priežasties kaltinamasis nurodė elgęsis ir kitame – V. L. sumušimo epizode. Taigi kaltinamojo pripažintas be jokios priežasties pavartotas fizinis smurtas prieš kitą nukentėjusįjį V. L., kaltinamojo elgesys be jokio pagrindo leidžiant sau svetimo žmogaus namuose elgtis kaip šeimininkui, rodo agresyvų kaltinamojo būdą ir nepaneigia, o atvirkščiai – patvirtina nukentėjusiojo I. G. nurodytas aplinkybes.

Kadangi byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį padarius kriminalinį nusikaltimą -nukentėjusiojo, įspėto ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir netiesioginių liudytojų, kurie taip pat buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, parodymai.

Policijos pareigūnai E. J. ir A. B. patvirtino E. J. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tai yra, kad nukentėjęs asmuo jiems sakė, jog jį sumušė asmuo, kurio vardas M..

Liudytojas A. G. - nukentėjusiojo sūnus, parodė, kad tėvas jam pasakė, jog išgertuvių pas V. Č. metu jį kumščiais sumušė kaltinamasis, kad tėvas nenorėjo, jog jis praneštų policijai, kad tėvui prie akies buvo kraujosruva, kaktoje žaizda, buvo sulaužytas tėvo dantų protezas. Nurodė, jog kaime kalbama, kad neblaivus kaltinamasis būna agresyvus, niekas su juo kaime nenori vartoti alkoholio, visas kaimas jo bijo, kad yra girdėjęs, jog M. yra dar kažką sumušęs. Nurodė, jog buvo toks atvejis, kai tėvas iš dėdės V. Č. buvo pasiėmęs arklį, už ką M. taip pat tėvui sudavė į akį. Savo tėvą charakterizavo kaip nekonfliktišką, paaiškino, kad anksčiau niekada nėra matęs sumušto tėvo. Nurodė, kad iki šio įvykio jo paties santykiai su kaltinamuoju buvo geri. Taip pat nurodė, kad jų kaime jokio kito asmens, kurio vardas būtų M., be kaltinamojo M. J. - nėra.

Liudytoja E. G. - nukentėjusiojo marti, parodė, kad matė sumuštą uošvį, kad uošvis sakė, jog girtavo pas V. (Č.), kad kartu buvo L. ir M., kuris jam ir sudavė. Ant uošvio veido matė kraujosruvas akyse, buvo išlūžę jo dantų protezai, uošvis negalėjo net pakalbėti. Uošvis nenorėjo, kad būtų skambinama policijai, bet jos vyras vis tiek paskambino. Taip pat nurodė, kad jai nėra tekę matyti, jog išgėręs uošvis griuvinėtų. Nemano, kad sužalojimai atsirado nuo nugriuvimo. Uošviui kraujosruvos matėsi ilgai, apie keturias savaites, jis skundėsi, kad skauda, akis ašarojo. Nurodė, kad per šešis metus ji niekada nėra mačiusi sumušto uošvio.

Liudytoja I. O. - nukentėjusiojo I. G. dukra, parodė, kad jai paskambino brolis A. G. ir atsiuntė tėvo nuotrauką, sakė, kad tėvas teigia, jog jį sumušė M., kai jis buvo nuėjęs į svečius pas V. Č., kuris yra jų mirusios motinos brolis, tai yra jų dėdė. Nurodė, kad brolis jos klausė ar kviesti policiją, o ji pasakė, kad reikia kviesti. Paaiškino, kad per pastaruosius penkis metus tėvo nėra mačiusi sumušto. Kad ir jai pačiai tėvas pasisakė, jog buvo pas V. Č., kai atėjęs M. jam sudavė į veidą. Tėvas pasakojo, kad ten buvo ir M. draugė ar tai sugyventinė L., su kuria jie kartu sėdėjo, o M., tai pamatęs, galimai sudavė iš pavydo. Trijų ar keturių dienų laikotarpyje ji buvo nuvažiavusi pas tėvą ir matė tėvą, kuris atrodė baisiai, mano, kad jam vos neiškrito akis. Jokių kalbų, kad tėvas nukrito, nebuvo.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi šių paminėtų netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo I. G. ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra: teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. G. buvo sužalotas nežymiai, jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir duomenų, kurie prieštarautų nukentėjusiojo nurodytoms jo sužalojimo aplinkybės, tai yra, kad jis buvo sumuštas – nėra; patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad I. G., kuris tyrimo pradžioje nežinojo kaltinamojo pavardės, atpažino M. J. kaip asmenį, kuris jam sudavė apie 12 kartų kumščiu į veidą ir 1 kartą į galvą; patvirtina BPC pranešimo turinys, iš kurio matyti, kad paskambinęs pranešėjas A. G. nurodė, jog jo tėvą sumušė kaimo gyventojas M.; patvirtina nukentėjusiojo parodymai akistatoje su liudytoja L. J., kuriuose nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad jį sumušė būtent kaltinamasis; patvirtina ir kaltinamojo M. J. naudojamo mobilaus ryšio telefono išklotinės analizė, iš kurios matyti, kad kaltinamojo telefonas įvykio laiku veikė įvykio vietos telekomunikacijų bokšto teritorijoje.

Liudytojos L. J. parodymų vertinimas.

Liudytoja L. J., gyvenanti pas V. Č., pas kurį buvo sumuštas nukentėjusysis I. G., ir, nukentėjusiojo tvirtinimu, įvykio metu buvusi kartu, teismui tvirtino, kad kaltinamasis M. J. įvykio laiku nebuvo V. Č. namuose ir nemušė nukentėjusiojo. Liudytoja aiškino, kad tai ji, grįžusi iš malkavimo, į kurį ir vyko su kaltinamuoju, pati viena išvarė I. G., užsirakino ir kas vyko kieme - nematė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad kitą dieną matė sužalotą I. G., matė jo akyje kraujosruvą, o teisme jau tvirtino, kad sužaloto I. G. ji nematė. Liudytoja L. J. neužsiminė, tai yra nepatvirtino kaltinamojo M. J. parodymų, kad I. G. galimai susižalojo nugriuvęs koridoriuje, nes, kaip teisme aiškino kaltinamasis M. J., jam liudytoja L. J. yra sakiusi, kad kai ji stūmė I. G. pro duris, pastarasis griuvo, dar užsikabino ranka jai už marškinėlių ir juos suplėšė, tai yra liudytoja L. J., duodama parodymus teisme, tokių aplinkybių, kurias nurodė kaltinamasis M. J., teismui nenurodė.

Į klausimą, kodėl nukentėjusysis apkalba kaltinamąjį - liudytoja L. J. paaiškino, kad nukentėjusysis pyko ant kaltinamojo, nes šis jį vis išvarydavo iš V. Č. namų, tačiau į klausimą, kada tai buvo iki kaltinime nurodytos įvykio datos – paaiškino, kad tai buvo gal prieš tris metus, tai yra analogiškai, kaip ir kaltinamasis. Akivaizdu, kad tokio senumo įvykių susiejimas su tuo, kas įvyko kaltinime nurodytu laiku, kaip teismas jau pasisakė – nei logiškas, nei įtikinamas. Kodėl nukentėjusysis pasirinko būtent 2022-10-22 „apšmeižti“ kaltinamąjį, kaip tai aiškina kaltinamasis, nei pats kaltinamasis, nei liudytoja, kuri, kaip aiškino - pati ir išvarė nukentėjusįjį, todėl ir turėjo būti apkaltinta – teismui paaiškinti nesugebėjo. Be to, liudytoja L. J., prieštaringai - nurodžiusi, kad nukentėjusysis pyko ant kaltinamojo už išvarinėjimą, tuo pačiu teismui nurodė, kad I. G. ir M. J. santykiai būdavo geri, o nebendrauja tik dabar. Visgi liudytoja patvirtino, kad būtent po kaltinime nurodyto įvykio I. G. pas V. Č. nebeateina ir paaiškino jai žinomą priežastį, tai yra, kad nukentėjusysis pas juos nebeateina nes, neva, jį sumušė kaltinamasis.

Jokių duomenų - be kaltinamojo ir liudytojos L. J. aiškinimo - jog kaltinamasis įvykio metu nebuvo įvykio vietoje ir malkavo miške - byloje nėra ir gauta nebuvo. To niekaip nepatvirtina ir kaltinamojo pateikti dokumentai apie malkinės medienos įsigijimą 2022-09-28 (2 t., b. l. 189-191).

Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja L. J. yra artima kaltinamojo draugė, į jos parodymus, kurie nepatvirtino kaltinamojo versijos dėl paties nukentėjusiojo susižalojimo, į tai, kad liudytojos parodymai prieštarauja byloje surinktų kitų įrodymų visumai, teismas nesiremia šios liudytojos parodymais, juos vertina kritiškai ir daro išvadą, kad savo melagingais parodymais liudytoja L. J. siekė padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo neprisipažinimą sumušus ir sužalojus I. G., jo pateiktus deklaratyvius ir prieštaringus argumentus, teismas taip pat vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes kaltinamojo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, išnagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, padaręs abu jam inkriminuotus nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiesiems fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymus, ir to siekė.

Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo ne tik kaltinamojo veiksmų, bet ir viso jo elgesio demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas negebėjimas valdytis. Savo veiksmais ir elgesiu kaltinamasis nukentėjusiesiems siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina.

Abu kaltinamojo padaryti nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – abiem nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jų sveikata.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, daro kategorišką išvadą, kad kaltinamasis M. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus V. L. sveikatos sutrikdymas 2021-11-14) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus I. G. sveikatos sutrikdymas 2022-10-22).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino ir atlygino nukentėjusiajam žalą (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, ko V. L. sumušimo epizode neneigė ir pats kaltinamasis, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, nesunkūs, baigti nusikaltimai; į padarytų veikų motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigimai, sveikas, du pilnamečiai vaikai (gim. (-)), šiuo metu baigia gimnaziją.

Teismas daro išvadą, kad pirmą kartą teisiamam, tačiau teisiamam už du nusikaltimus, dirbančiam kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnės, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmes subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3 dalis) ir skiriant įpareigojimus bei draudimą (BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 67-68, 70-72), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis I. G. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 159).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis neturtinę žalą grindė tuo, kad kaltinamasis jį sumušė, sužalojo, sulaužė jo dantų protezą, jam buvo padarytos kraujosruvos veide, skaudėjo, buvo sutinęs, apie tris savaites dėl kraujosruvų negalėjo išeiti iš namų, buvo gėda rodytis viešai, dėl sulaužyto protezo apie tris savaites, kol protezą taisė, negalėjo normaliai valgyti, teko valgyti lengvą maistą, košes, matė tik dešine akimi, kaire akimi nematė, burnoje buvo žaizdų, gaišo laiką vykdamas į Kauną pas ekspertą, vyko į policiją. Kaltinamojo sulaužytą dantų protezą pasitaisė už 80 Eur, bet įrodymų dėl išlaidų neturi.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes kaltės nepripažino.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, kumščiais pakankamai daug kartų sudavė jam į veidą, sužalojo nukentėjusįjį, sulaužė nukentėjusiojo dantų protezą, ant nukentėjusiojo veido dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų atsirado kraujosruvos, kurios neišnyko ilgą laiką – daugiau nei tris savaites, nukentėjusiojo veidas buvo sutinęs, kurį laiką matė tik dešine akimi, kaire akimi nematė, jautė skausmą, apie tris savaites dėl kraujosruvų negalėjo išeiti iš namų, dėl sulaužyto protezo apie tris savaites negalėjo normaliai maitintis, važinėjo pas ekspertą ir į policiją, rūpinosi dėl protezo sutaisymo, tai yra kaltinamasis ne tik sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, jį sužalojo, bet nukentėjusįjį pažemino, sukėlė jam stresą, nepatogumus, nukentėjusysis dėl kaltinamojo elgesio patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo.

Ir nors sunkių pasekmių nukentėjusiajam sukelta nebuvo, nes jam padarytas sužalojimas buvo įvertintas kaip nežymus, tačiau kaltinamasis kaltu smurtavęs prieš nukentėjusįjį neprisipažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, nepasiūlė jam pagalbos, savo elgesio kritiškai neįvertino, bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu iš esmės vadino nukentėjusįjį melagiu, tuo dar labiau sunkindamas nukentėjusiojo dvasinę būseną ir gilindamas jo išgyvenimus.

Kaltinamasis sveikas ir darbingas, dirba, nepilnamečių išlaikytinių neturi, turtinės žalos priteisti nukentėjusysis neprašo.

Teismas nustato, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis, CK 6.250 str.).

Daiktiniai įrodymai. Nėra.

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 28,57 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei. Taip pat proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - VGTPT pažyma ir priedais (3 t., b. l. 15-19), pripažintinos 443,33 Eur išlaidos už Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam I. G., todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui 2021 m. lapkričio 14 d.), BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui 2022 m. spalio 22 d.), ir nuteisti:

· pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2021-11-14 epizodas) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, per visą bausmės laiką: 1) įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas);

· pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2022-10-22 epizodas) – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, per visą bausmės laiką: 1) įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas);

remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes tarpusavyje subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, per bausmės laiką: 1) įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. J. - 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. G., gim. (-).

Priteisti iš kaltinamojo M. J. - 28,57 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 57 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus - išieškojimas yra perduodamas vykdyti antstoliui).

Priteisti iš kaltinamojo M. J. - 443,33 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 33 ct) proceso išlaidas valstybei už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam I. G. (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti – 5630; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus - išieškojimas yra perduodamas vykdyti antstoliui).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė