Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-08-20 · Byla Nr. TS-25-791/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
TS-25-791/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
I. S.
Kategorijos
Byla Nr. TS-25-791/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14; 2.5.14.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 20 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. S. (I. S.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. kovo 31 d. Norvegijos Karalystės Maldomo apylinkės teismo pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso ???162 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams su automobilio ir telefono konfiskacija.

2016 m. birželio 8 d. Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo nuosprendžiu bausmė pakeista, nustatant I. S. naują bausmę – laisvės atėmimą 7 metams.

2017 m. spalio 26 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės suderintos su Lietuvos Respublikos įstatymais ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį I. S. paskirta galutinė suderinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 4 d. Alytaus pataisos namuose I. S. bausmę atlieka nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 12 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. liepos 22 d. Komisija nutarimu Nr. 357-157 nutarė nuteistajam I. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 3/4 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, iš kurių yra padengęs tik labai mažą dalį. I. S. geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau tai daro paviršutiniškai, yra linkęs minimalizuoti savo elgesio pasekmes, kaltės jausmas dėl įvykdyto nusikaltimo yra negilus. Priklausomybės problemą pripažįsta, tačiau kompleksinėmis pagalbos priemonėmis jos nėra sprendęs, išskyrus trumpą laiko tarpą lankytą Anoniminių narkomanų savipagalbos grupę. Elgesyje stebimi impulsyvumo bruožai, I. S. pirmenybę teikia skubotam veiksmui, o ne planavimui. Nuteistasis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau jų detaliau analizuoti nėra linkęs. Geba suvokti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, tačiau mažai supranta neigiamą poveikį visuomenei. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip nepakankamas. Nuteistasis iš dalies palaiko neformalias nuteistųjų bendravimo taisykles. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nuo 66 balų iki 60 balų, tačiau Komisija konstatuoja, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepakankama. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padalytas išvadas Komisija nusprendė, jog nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos netikslinga, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

2020 m. liepos 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo I. S. skundas dėl Komisijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 357-157. Skundu I. S. prašė panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, jog pakartotiniu nusikalstamo rizikos vertinimu, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizika sudaro 60 balų ir yra vertintini kaip vidutinė. Tuo tarpu 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Komisija sutiko jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nors tuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 66 balais. Paskutinėje Komisijos išvadoje aprašyti tik neigiami jo asmenybės bruožai, išvada yra nemotyvuota, neobjektyvi ir lakoniška. Pabrėžtina, kad laisvės atėmimo bausmės metu jis elgėsi pavyzdingai, nei karto nėra baustas. Už mokslo pasiekimus vieną kartą buvo paskatintas padėka. Lanko anoniminių narkomanų savipagalbos grupę, žada lankyti ją ir būdamas laisvėje. Aktyviai dalyvauja lokalinio sektoriaus veikloje – sodina gėles, kartu su kitais nuteistaisiais įrengė baseiną, tvarkė aplinką. Pagal išsilavinimą yra stalius, pataisos įstaigoje dirba pagal profesiją baldų įmonėje. Turi pažymą, kad laisvėje bus įdarbintas. Dirbdamas laisvėje, galėtų lengviau vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi gaunamos pajamos būtų daug didesnės. Turi tėvus, brolį, su kuriais ryšiai yra labai tvirti ir abipusiai palaikomi. Pakeitus bausmės atlikimo rėžimą jis neturėtų sunkumų ir dėl gyvenamosios vietos, tėvai noriai jį priimtų gyventi su jais, todėl Probacijos tarnyba turėtų visas galimybes jį tinkamai prižiūrėti. Taip pat pažymi, jog jam diagnozuotas cukrinis diabetas, šiuo metu liga intensyviai progresuoja, o pataisos įstaigoje nėra tinkamų sąlygų gydytis. Jis sutinka su visomis intensyvios priežiūros sąlygomis būnant laisvėje ir įsipareigoja vykdyti jam skirtinus įpareigojimus. Nurodo, jog jį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį ir nemotyvuotus Komisijos argumentus bei leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog savo elgęsi jis pakeitė pakankamai, todėl jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikę įstatyme numatytą reikiamą bausmės dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo I. S. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nepaisant to, šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismui pateikti duomenys rodo, jog I. S. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis), padarymą. Prieš tai taip pat jau yra teistas 2 kartus. Paskutinis nusikaltimas už kurį I. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę yra pats sunkiausias, o tai rodo, kad I. S. nėra linkęs taisytis ir charakterizuoja jį neigiamai, kaip nedarantį tinkamų išvadų ir linkusį nusikalsti asmenį, ignoruojantį visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl I. S. turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų jo asmenybę laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni teistumai taip pat įvardinti statiniu kriminogeniu veiksniu.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius bei pažanga ją mažinant. I. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 60 balų. Nuo paskutiniojo vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 6 balais, o tai nelaikytina žymiu balų sumažėjimu, kuris suteiktų teismui pagrindo spręsti jog I. S. elgesio korekcija pakankama ir bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti.

Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis turi piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemą, būdamas laisvėje kiekvieną dieną vartojo heroiną ir kokainą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog I. S. kompleksinėmis priemonėmis priklausomybės narkotinėms medžiagoms nėra sprendęs, išskyrus trumpą laiko tarpą lankytą anoniminių narkomanų savipagalbos grupę. Jau penkerius metus I. S. narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo laisvės apribotos ir galimybė vartoti narkotines medžiagas yra apsunkinta. Išėjus į laisvę šis žalingas įprotis gali atsinaujinti ir pastūmėti jį daryti naujus nusikaltimus, todėl nuteistasis turėtų tęsti šios problemos sprendimą.

I. S. mąstymas ir elgesys socialinio tyrimo išvadoje išlieka vienu iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurį nuteistasis privalo keisti. Teigiamai vertinama tai, jog I. S. bendrauja adekvačiai, geba palaikyti ir vystyti pokalbį, atsakyti į klausimus. Mąstymas abstraktus, apibendrinimo lygis pakankamas. Geba atpažinti koreliacinį ryšį tarp psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir nusikalstamo gyvenimo būdo. Konfliktinėse situacijose taiko konstruktyvias sprendimų strategijas arba naudoja atsitraukimo ir vengimo būdus. Savitvardą praranda retai. Duomenų apie agresyvaus I. S. elgesio apraiškas nėra. Tačiau nepaisant šių teigiamų I. S. savybių, jo elgesyje išlieka ir daug neigiamų bruožų. Vis dar išlieka psichologinis gynybiškumas, jam stinga atvirumo, vyrauja kiek egocentriškas, arogantiškas bendravimo stilius, nors tarpasmeninių įgūdžių lygis vertintinas kaip pakankamas. Savo elgesį I. S. analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau tai daro paviršutiniškai, yra linkęs minimizuoti savo elgesio pasekmes.

Kaltės jausmas dėl padaryto nusikaltimo negilus, o tai rodo, jog jis nelinkęs analizuoti savo neigiamų veiksmų ir jų keisti. Elgesyje stebimi impulsyvumo bruožai, pirmenybę teikia skubotam veiksmui, o ne planavimui, bei sunkiai numatant priežasties – pasekmės ryšį, kas sudaro prielaidas pasireikšti nusikalstamam elgesiui. Nors I. S. iš esmės suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau detaliau jų analizuoti nelinkęs. Geba suvokti dėl nusikaltimo kylančią žalą sau, tačiau mažai supranta neigiamą poveikį visuomenei. Gebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip nepakankamas, jam stinga vidinės introspekcijos, savirefleksijos gebėjimų atpažinti sritis, kurios gyvenime yra problematiškiausios ar spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti gan?? silpnai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ar su teisės normomis nesuderinamos strategijos. Tikslų siekimo gebėjimai taip pat išugdyti tik vidutiniškai: tikslus I. S. formuluoja perdėtai abstrakčiai, neįvardija konkrečių žingsnių ar veiksmų, nestiprina jų planavimu ar adekvačia motyvacija, nenurodo jokių pavyzdžių apie praeityje pasiektus tikslus, remiasi daugiau iliuziniu mąstymu, o ne realybe. Į pataisos namų administraciją dėl dalyvavimo resocializacijos programose yra kreipęsis, tačiau kol kas nei vienoje iš jų dalyvavęs nėra, išskyrus savipagalbos grupės „Narkomanai Anonimai“ lankymą ir dalyvavimą „Žaliosios Oazės“ projekte. Minėtos neigiamos I. S. mąstymo ir elgesio ypatybės rodo, jog jo elgesio ir mąstymo korekcija vis dar nėra pakankama ir duodanti pagrindo manyti, kad laisvėje jis sugebės nekartoti buvusių savo veiksmų ir nenusikals.

I. S. emocinė gerovė taip pat yra daugiau neigiama. Nuteistojo emocijos stabilios, tačiau stebimas perdėtai aukštas ir nepagrįstas savęs vertinimas, savikritikos stoka, egocentrizmas. Tai teismo vertinama itin neigiamai, kadangi stokojant savikritikos savo asmenybei bei veiksmams, sunku tinkamai įvertinti ir savo veiksmais daromą žalą visuomenei, tokiu būdu žiūrima tik savų interesų, kurie ne visada yra teigiami. Nekoreguojamos minėtos savybės gali lemti tai, kad I. S. ir vėl nusikals. Be to, nors šiuo metu I. S. suicidinės mintys bei ketinimai nestebimi, pats nuteistasis jų taip pat neišsako, tačiau pripažįsta vienkartinę tolimoje praeityje pasireiškusią autoagresyvaus elgesio patirtį. Socialinio tyrimo išvadoje I. S. emocinė gerovė taip pat išlieka vienu iš jam inkriminuotų kriminogeninių dinaminių veiksnių.

I. S. turi 4715,62 Eur įsiskolinimą kurį dengia iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau atlyginęs jis tik labai mažą dalį – 192,40 Eur. Akivaizdu, kad tokie dideli finansiniai įsipareigojimai išėjus į laisvę apsunkins I. S. integraciją į visuomenę ir gali jį pastūmėti daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog I. S. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, du kartus buvo skatintas, tai teismui pateiktame skunde akcentuoja ir jis pats. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, privalo būti suinteresuotas stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog I. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo I. S. skundas dėl 2020 m. liepos 29 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-157 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio ??1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, ???3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė