- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- 1-1448-827/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53297-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- Ž. V.
- Advokatai
- Vitalij Burinskij, Mykolas Romeika
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, 2013-12-13 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi 4 punktu, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. tyčia nežymiai sutrikdė kito asmens (šeimos nario) sveikatą, o būtent:
2015-09-19 apie 12:00 val. būdamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu su buvusia žmona Ž. V., sudavė pastarajai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į pilvą, po to spyrė septynis kartus į abejus kūno šonus, po to sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kaklą ir sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. V. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos kairėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. V. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad iš pradžių nesuprato, kas atsitiko. Buvusi žmona atėjo pas sūnų, nuėjo į jo kambarį, po to grįžo į prieškambarį, Ž. V. rėkė. Po to iš savo kambario išėjo sūnus ir nukentėjusioji pasakė, kad kaltinamasis ją mušė. Ji sakė sūnui pasakyti, kad jis ją sumušė. Skambino savo motinai, sakė jai, kad kaltinamąjį reikia sutvarkyti. Prieš tai nukentėjusioji buvo puolusi jį su peiliu, kai jie išsiskyrė, nukentėjusioji norėjo gyventi jo name. Mano, kad tai jos keršto planas. Sužalojimus ant nukentėjusiosios pamatė tada, kai atėjo motina ir pakėlė jos plaukus, motina sakė, kad tai kaltinamasis padarė. Prieš tai nieko ant jos nesimatė, nežino, kaip atsirado sužalojimai. Kaltinamasis bijo su ja gyventi, su ja ir anksčiau yra buvę nesklandumų, Yra iš jos atėmęs raktus, nes ji girta norėjo važiuoti su mašina. Tada ji iškvietė policiją, kad jis apribojo jos teises. Nežino, iš kur pas ją sužalojimai.
Į klausimus paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo virtuvėje, gamino maistą. Matė, kaip buvusi sutuoktinė praėjo koridoriumi, ji turi raktus nuo jo namų. Po to ji grįžo, pradėjo rėkti, tada atėjo sūnus ir ji parodė sužalojimu. Kai tą dieną jis grįžo iš policijos, rado nukentėjusiąją gulinčią jo namuose. Policininkai jam patarė pasikeisti spynas, todėl jis nupirko naujas spynas ir pakeitė, sūnui iš karto davė raktus. Be to, sūnus turėjo raktus nuo kito įėjimo, kurio spynų jis nekeitė. Sūnus niekada lauke nenakvojo. Nukentėjusiosios sesuo, motina, visi ją gina.
Apklausta kaip nukentėjusioji Ž. V. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo pas motiną, nakvojo pas ją. Vakare paskambino sūnui, jis pasakė, kad tėvo nėra namie ir tikriausiai namie jis nenakvos. Buvo įsitikinusi, kad kaltinamojo nėra namuose, todėl iš ryto nuvažiavo pasiimti savo daiktų. Atvažiavusi savo turimais raktais atsirakino duris ir kai atidarė duris iš karto gavo smūgį į krūtinę su kumščiu. Suprato, kad daiktų nepasiims. Prieškambaryje buvo kosmetika, dar šiek tiek daiktų, norėjo bent juos pasiimti. Matė per veidrodį, kad jis pribėgo ir pradėjo trankytis. Sudavė smūgį į nugarą, kiek sudavė smūgių neprisimena, mušė ir rankomis ir kojomis, jis mušė į korpusą, smūgių buvo ne mažiau nei 10. Mušė kumščiais į galvą. Tada paskambino mama, išgirdo, kad riksmai, nukentėjusioji tuo metu buvo ant grindų. Mama paklausė, ar muša, nukentėjusioji pasakė, kad taip. Mama iškvietė ir policiją ir greitąją. Nukentėjusioji sakė, kad gynėsi, kai mušė, šį kartą nedavė atgal, tiesiog kentėjo ir rinkosi savo daiktus. Kaltinamojo provokuoti negalima. Kai kaltinamasis koja trenkė kažkur į šoną, ji nukrito ant žemės, suriko, atbėgo sūnus, kuris rusiškai paklausė kaltinamojo, ką šis daro. Kai sūnus išbėgo iš kambario, kaltinamasis jau nieko nedarė, greitai atvažiavo policija ir greitoji. Ant kūno uvo mėlynių. Gumbas buvo ant galvos, ant šonų. Buvo mėlynių, kur buvo mėlynės tiksliai neprisimena. Į namus atvažiavo iš ryto. Visas mušimas truko apie 20 min. Mama skambino, kai jau buvo suduoti paskutiniai smūgiai ir ji rėkė, telefoną visada laikė rankose, tai buvo mamos telefonas, nes jos visi telefonai sudaužyti. Santuoka nutraukta 2015-07-22, po santuokos nutraukimo dar kurį laiką apie porą mėnesių gyveno kartu. Įvykio metu ji jau gyveno pas motiną, (duomenys neskelbtini)jau negyveno, kartais pamiegodavo ir ten ir ten, tačiau tarp jos kaltinamojo jau nebuvo gyvenimo kaip sutuoktinių. Po įvykio jai buvo duotas nedarbingumas, ji pradėjo vartoti antidepresantus. Juo vartojo ir po 2015 m. vasario mėn. įvykio. Ieškinį palaikė, prašė atlyginti žalą už tuos veiksmus, kuriuos jis atliko įvykio dieną. Dieną iki to įvykio alkoholinių gėrimų nevartojo. Pripažino, kad rašė žinutes, sakė, kad jį sunaikins, negalėjo paaiškinti, ką turėjo omenyje, turbūt tai, kad morališkai sunaikins. Su sūnumi kitą dieną kalbėjo, neprašė, kad jis liudytų. Jie kartu nuėjo į policiją ir parašė pareiškimus. Sakė jam, kad jis rašytų tik tiesą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus Ž. V. parodymus (t. 1, b. l. 30-31), ji patvirtino juose nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 16-19).
Apklausta kaip nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. paaiškino, kad su buvusiu vyru V. V. yra išsiskyrę nuo 2015-07-22. Po teismo, sklypas ir namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atiteko buvusiam vyrui, tačiau šiame name gyvena bendras jų sūnus E. V., kurį ji kartais aplanko. 2015-09-19 apie 11.00 val. atėjo aplankyti sūnų. Buvęs vyras V. V. ir sūnus buvo namuose. Ji susitiko su buvusiu vyru koridoriuje. Buvęs vyras pamatęs, kad ji atėjo, iš karto jos atžvilgiu pasakė „kalė“, pradėjo ant jos šaukti, sakydamas išeiti iš jo namo ir pradėjo ją mušti, t.y. sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu jai į pilvą. Ji buvo rami, tyliai apsisuko. Po to vyras nuėjo į virtuvę ir iš ten vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Ji tylėjo. Buvęs vyras nuo jos tylėjimo įsiuto ir išbėgo vėl į koridorių, bei pradėjo ją mušti, t.y. apie 7 kartus abejomis kojomis spyrė jai į abu šonus, nuo ko atsirado poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir odos nubrozdinimai dešiniame žaste, poodinė kraujosruva krūtines ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje pusėje. Nuo šių smūgių ji pradėjo šaukti ir sūnus išbėgo iš savo kambario. Ji tuo metu atsisėdo ant minkštos kėdės ir vyras dar vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kaktą, nuo ko ir atsirado poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje. Kai buvęs vyras pamatė sūnų, kuris paklausė: „ką tu darai?“, buvęs vyras nuėjo į virtuvę ir pasakė, kad nieko nedarė. Po to jai paskambino motina L. M., kuriai ji paaiškino, kad buvęs vyras ją muša. Motina iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Po to ji su sūnumi nuėjo pas sūnų į kambarį, kur atėjo buvęs vyras. Sūnaus kambaryje buvęs vyras jai dar sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į dešinės pusės veido pusę. Po to atėjo motina, policija ir greitoji pagalba. Buvęs vyras išėjo iš namo ir ką jis aiškino policijai ji negirdėjo (t. 1, b. l. 30-31)
2016-02-12 Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji Ž. V. patvirtino savo parodymus ir nurodė namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame ji buvo sumušta; vietą namo patalpose, kurioje jai buvo suduotas smūgis į pilvą, vietą, kurioje jai 7 kartus buvo įspirta į šonus; vietą, kur jai buvo suduotas smūgis į kaktą; vietą kambaryje, kur jai buvo suduotas smūgis į veidą (t. 1, b. l. 41-47).
2016-03-21 apklausta papildomai Ž. V. paaiškino, kad Ji 2015-09-19 nukentėjo nuo buvusio vyro V. V.. Tuo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu, kuris priklausė mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“, numerio paskutiniai skaičiai buvo „77“. Iš 2015-09-18 į 2015-09-19 ji nakvojo pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji buvo sveika, nebuvo jokių sumušimų. Tai gali patvirtinti jos sesuo I. V.. Be to, 2015-09-18 ji buvo susitikusi su drauge, vardu Ira, kuri irgi gali patvirtinti, kad ji buvo sveika ir be sumušimų (t. 1, b. l. 38-39). b. l. 30-31, 32, 38-39).
Apklaustas kaip liudytojas E. V. teismo posėdyje paaiškino, kad nieko nematė, buvo apklaustas komisariate, tačiau nelabai ką prisimena. Tai seniai buvo, gal prieš metus. Pasakojo ką matė ir kaip kas įvyko. Jis nieko nematė, jam tik motina pasakė taip sakyti. Teigė, kad nelabai žino, apie kokiu įvykius kalbama. Žino labai mažai. Motina ilgai su jo tėvu gyveno, daug gėrė ir buvo agresyvi. Ji jam sakė, kad jis pasakytų, kad matė, kaip ją mušė tėvas. Ji sakė, kad kai ateis į komisariatą, pasakytų, kad ją sumušė tėvas. Sakė sakyti, kad liudytojas matė, kaip ją mušė tėvas ir jį sustabdė. Nežinojo, ką daryti, kaip ji sakė, taip jis ir pasakė policijoje.
Buvo iškviesta policija, jis tuo metu miegojo, šiek tiek prabudo ir pajuto, kad mama atvažiavo. Skambino jai dieną prieš tai, ji buvo išvažiavusi į šokius, buvo girta. Ji sakė, kad nori pasiimti daiktus, klausė, ar tėvas yra namuose, jis sakė, gal yra, gal nėra. Tą dieną kai ji atvažiavo, ji užrėkė, jis pribėgo ir matė, kad ji sėdi. Mama po to skambino savo mamai ir tada atvažiavo policija. Motina nieko nesakė, ji tiesiog rėkė, kai jis išgirdo riksmą, išbėgo į koridorių. Mama sėdėjo ant kažkokios minkštos kėdė, o tėvas buvo šalia. Ji pradėjo keiktis, toliau nelabai prisimena, tik prisiminė, kad mama skambino savo motinai, po to policijai. Tada atbėgo močiutė ir jos anūkė, paskui atvažiavo policija. Kai policija išvažiavo, mama išėjo iš namo su savo motina. Liudytojas nematė, kaip tėvas mušė mamą, tėvas tuo metu buvo namuose. Mamai buvo randas prie akies, kaip žaizda, girdėjo tik motino šauksmą, tačiau nematė, kad tėvas ją muštų. Mama prašė, kad jis pasakytų pareigūnams, kad matė, kaip tėvas ją mušė, tėvas jo nieko neprašė sakyti dėl to, kad jis su juo gyvena. Dabar sako tiesą.
Pagarsinus E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-65) jis paaiškino, kad parodymai skirtingi dėl to, jog mama jam liepė taip sakyti, ji sakė pasakyti, kad jis miegojo prie stadiono. Nematė, kaip tėvas sudavė motinai, motina jam taip sakė sakyti po įvykio. Dieną po įvykio jam taip pasakė, sakė, kai eis į komisariatą, jis turi taip pasakyti. Motina su jais gyveno iki to įvykio, po įvykio su jais nebegyveno. Naktį prieš įvykį jos nebuvo namuose. Kai ji išvakarėse jam paskambino, motina linksminosi, nežino, kur ji linksminosi. Ji dažnai važiuodavo į klubus, barus su drauge ir gerdavo. Taip sakyti jam liepė močiutė ir mama, močiutė sakė, sakyti taip, kaip sako motina. Kai atvyko į vietą pareigūnai, liudytojas jiems nieko nesakė. Neprisimena, ką sakė pareigūnams, Tai, ką teismas pagarsino teismo posėdyje, jis nurodė komisariate. Policininkams liudijo, kad tėvas mušė motiną, nes mama taip sakė. Tada stovėjo du pareigūnai, močiutė ir motina, kol pareigūnai dar nebuvo atvažiavę, motina sakė jiems pasakyti, kad matė, jog ją sumušė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo ranka rašytą pareiškimą (t. 1b. l. 16), jis paaiškino, kad ta parašė, nes buvo piktas ant tėvo, dėl ko su juo susipyko, neprisimena. Tėvas buvo paėmęs raktus, nes norėjo keisti spyną. Jis manė, kad spyną pakeitė, bet iš tikrųjų jos nepakeitė. Įvykio metu neužuodė, ar nuo motinos sklido alkoholio kvapas, jis su motina nebuvo nuėję iki jo kambario. Iš vakaro su motina kalbėjo apie 21-22 val. ji klausė, ar tėvas namie, jis sakė, kad ne ir nežino, ar rytoj bus namie. Mama sakė, kad yra su Irka ir kad šokiuose. Ji tuo metu buvo neblaivi. Nežino, ar ji kitą dieną buvo blaivi. Jis žino, kada ji girta, nes ji daug gerdavo. Šiandien mama yra neblaivi, ji vaikšto koridoriuje ir elgiasi kaip neblaivi.
Papildomai apklausiamas kaip liudytojas E. V. atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 62).
Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu E. V. paaiškino, kad 2015-07-22 jo tėvai V. V. ir Ž. V. išsiskyrė. Nuo to laiko motina praktiškai gyvena atskirai pas močiutę, tačiau kartais ateidavo pas jį į svečius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis gyvena kartu su tėvu. Motina kartais ir nakvodavo jo kambaryje. Kai motina ateidavo, tai beveik visada tarp tėvo ir motinos vykdavo žodiniai konfliktai. Po skyrybų, ir tėvas ir motina naktimis kažkur išvažiuodavo ir linksminosi. Dėl to ir buvo žodiniai konfliktai, nes tėvas ir po skyrybų neleisdavo motinai išvažiuoti linksmintis. 2015-09-19 apie 12.00 val. jis prabudo savo kambaryje. Tuo metu prie virtuvės išgirdo motinos šauksmus. Jis suprato, kad atėjo motina, ir tarp motinos ir tėvo vėl įvyko konfliktas. Jis išbėgo ir pamatė, kad motina sėdi ant minkštos kėdės ir tėvas tuo metu su dešine ranka sudavė jai vieną kartą į kaktą. Pamatęs jį, tėvas apsisuko ir nuėjo į virtuvę. Jis tėvo paklausė, kodėl muša motiną, tada tėvas atsakė, kad motina pargriuvo pati ir jam liepė eiti į savo kambarį. Jis priėjo prie motinos, po to kartu nuėjo į jo kambarį, kur motina iškvietė policiją, medikus ir paskambino močiutei. Iki policijos atvykimo tėvas buvo atėjęs ir teisinosi, kad motinos nemušė ir ji pati pargriuvo. Motina atsakė, kad už savo veiksmus tėvas atsakys, tada tėvas dar vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu motinai į veidą. Po to tėvas išėjo. Už kiek laiko atvyko policija. Motina jiems papasakojo visą situaciją, taip pat sakė, kad tėvas jai spardė į šonus. Jis paliudijo, kad matė, kaip tėvas mušė motina į kaktą ir į veidą. 2015-09-20 tėvas pakeitė namo durų spynas ir pasakė, kad duos jam raktus, jei jis neleis daugiau motinos į namą. Jis atsakė, kad motiną įleis, tada tėvas pasakė, kad raktų neduos, todėl iš 2015-09-20 į 2015-09-21 jis nakvojo lauke. 2015-09-21 vakare jis pamatė, kad tėvas raktus jam paliko ir pats išvažiavo (t. 1, b. l. 64-65).
Apklausta kaip liudytoja L. M. teismo posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiajai reikėjo pasiimti kosmetiką, liudytoja jai sakė, nevažiuoti, tačiau dukra pasakė, kad sūnus jai pasakė, jog tėvo nėra namie ir išvažiavo. Ji su anūkais išėjo į parduotuvę, grįžus i nusprendė paskambinti, ilgai neatsiliepė, o kai atsiliepė išgirdo ne jos balsą, o triukšmą, daužymąsi. Ji iš karto viską suprato, prarėkė „muša?“, ji atsakė „taip“. Mažą anūką nuvedė namo, o su didesne nuėjo tenai. Paskambino E., kad jis atidarytų vartus, nes kitaip ten nenueisi, kad tėvas nepamatytų. E. pasakė, kad baisus dalykas, kas ten darosi. E. atidarė vartus. Kai užėjo, pamatė Ž. V. sėdinčią su dideliu guzu, veidas kruvinas. Ten buvo nubrozdinimas, kai ji verkė, tai išsiterliojo tu krauju. Nieko nelaukdama iškvietė greitąją ir policiją. Atvažiavus greitajai, sakė, kad pas juo jau antrą kartą, kad buvo dar kirpykloje, kai nukentėjusiąją tampė, klausė, ar iki šiol dar mušasi. Kaltinamasis lakstė su popieriais tai šen, tai ten.
Į klausimus paaiškino, kad tai buvo 2015-09-19, dukra nakvojo pas ją namuose, prieš tai buvo pas draugę, grįžo apie 3 val., išsimiegojo, atsikėlė ir važiavo pasiimti savo daiktų. Ji buvo sveika, blaivi, iš namų išvažiavo apie 10-11 val. Tai buvo jau po skyrybų. Po skyrybų Ž. V. pradėjo gyventi liudytojos namuose, tačiau kaltinamasis pardėjo skambinėti, sakyti, kad pabandom, susitaikom. Teigė, kad kaltinamasis verčia vaiką keisti parodymus, sakė, kad motiną išvarė ir jį išvarys. Jis bijo, kad jį tėvas išvarys. Kaltinamasis prie jo dukros nemušė, tačiau ji matydavo dukrą sumuštą. Ji ragino E. parašyti pareiškimą, nes jau buvo šalta, o tėvas buvo pakeitęs spynas namuose, todėl ragino parašyti, kad tėvas neįleidžia į namus. Tęvas jam kaip šuniui numetė naujus raktus. Dėl įvykio ji E. nieko negalėjo sakyti, nes buvo pareigūnai ir prie jų rašė, o pats pareigūnas išsivežė pareiškimą.
Apklausta kaip liudytoja I. V. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyro brolis, nukentėjusioji jos sesuo. Ji iš vakaro prieš įvykį grįžo apie 19-20 val., pas seserį sumušimų nematė. Po konflikto apie 17-18 val. matė seserį, ji gulėjo, buvo ištinusi, nubrozdinta. Paaiškino, kad ji nuo kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra atsiribojusi, nes jie yra kaip ir nenormali porelė. Jie tokie, kad gali penktadienį būti koncerte, visą šeštadienį pyktis muštis, o sekmadienį vėl kartu praleisti Vichy parke. Įvykio dieną šeštadienį ji sesers nematė, ruošėsi į darbą ir matė jos batus, striukę, todėl mano, kad ji buvo namie. E. yra užsidaręs, savotiškas, gydytoja sakė, kad jam reikia psichoterapeuto pagalbos, bet jis jos atsisakė. E. nesutaria nei su vienu iš tėvų, sakė, kad jų abiejų nekenčia. Jis nuolatos mato, kaip tėvai konfliktuoja, mušasi, tai yra nufilmavęs telefonu ir jai rodęs. Jai teko stebėti, kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji mušasi. Jie visi grįžinėjo į Vilnių. Jie važiavo paskui kaltinamojo ir nukentėjusiosios automobilį. Buvo, kad Nemenčinės miškuose sustojo automobilis, iššoko V., ištempė Ž. už plaukų iš automobilio. Taip atsitiko, nes jie važiuodami dėl kažko susiginčijo. Tuo metu automobilyje priekyje važiavo E., o gale sėdėjo Ž..
Apklausta kaip liudytoja I. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su nukentėjusiąja dirbo kartu vienoje kirpykloje pusantrų metų, vėliau ji išėjo ieškoti geresnio darbo. Prisimena, kad buvo jos gimtadienis, Ž. paskambino ir pasveikino liudytoją. Ji norėjo pas ją apsikirpti, bet susitarė, kad ji ateis kitą mėnesį pas ją pasikirpti. Ji atėjo rugsėjo viduryje pabaigoje darbo. Ji apkirpo ją ir viskas. Ž. tuo metu buvo be mėlynių, buvo linksma. Po kelių dienų paskambino, sako, kad šukuosena graži, o veidas ne koks, pasakojo, sakė, kad vėl ją sumušė, verkė. Sakė, kad ją sumušė po kirpimo ją sumušė po kelių dienų. Po to jos nematė. Kai dirbo kartu Ž. vis būdavo su mėlynėmis, vyras tai suspardė, tai telefoną atėmė, tai batus, tai rūbus. Kaltinamąjį yra mačiusi, jis buvo kirpykloje, norėjo ją stumti, norėjo atimti liudytojos telefoną. Kai jis būna piktas, jis būna žiaurus. Ji nenorėjo eiti į teismą, nes bijojo. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, kad ten viskas teisingai parašyta, kad po kirpimo ji paskambino po kelių dienų, o kada Žanetą sumušė, ji nežino, po dienos, kai kirpo, ar po kelių.
Apklaustas kaip liudytojas V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad atvykęs į teismą pamatė kaltinamąjį, jis jam pasirodė matytas. Paskui pamatė tą moterį (nukentėjusiąją), ji atrodė matyta. Kol laukė apklausos bandė prisiminti. Buvo gautas iškvietimas į Naująją Vilnią, nukentėjusioji buvo sumušta, vyko dėl galvos traumos. Atsimena, kad įvykio vietoje buvo policininkai. Moteris buvo šokiruota, susijaudinusi. Galvos srityje buvo sužalojimas, tačiau kur tiksliai, neprisiminė. Tas vairuotojas, kuris su juo važiavo, jis sakė, kad čia jau buvęs dėl muštynių. Jis apžiūrėjo moterį. Neprisiminė, ką jis tuo metu matė, ar buvo kraujo, neprisiminė. Moteris buvo šokiruota, matavo spaudimą, buvo užkilęs, jos būsena tai išgąstis, nerimas, nebuvo, kad ramiai sėdėtų, buvo emocinis susijaudinimas. Moteris sakė, kad buvo sumušta, bet konkrečių žodžių neatsimena, netikrino blaivumo, negalėjo pasakyti, ar buvo objektyvių neblaivumo požymių. Kortelėje, kur kita informacija pažymi, ar buvo įtarimų dėl neblaivumo, tačiau konkrečiai tai nereglamentuota, neprivalo pažymėti konkretų langelį dėl neblaivumo.
Apklaustas kaip liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta Ž. V. ir kaltinamąjį. Paliudyto prašė Ž., klausė, ar jis atsimena, kaip prieš metus ją vežė į Laimos smuklę. Įvykio išvakarėse, vakare prieš parduotuvės uždarymą stovėjo lauke taksi aikštelėje, rūkė, praeidinėjo Ž.. Pasisveikino, liudytojas paklausė, gal pavežti, ji įsėdo į automobilį. Jis nuvežė ją į Laimos smuklę. Susitarė, kad važiuodamas atgal ją paims. Apie 1-2 val. nakties jis važiuoja pietauti, privažiavo prie smuklės ir paklausė, ar ji važiuos namo. Jis ją parvežė namo į Gerovės g. prie policijos, o pats gyvena Parko g. Ji tuo metu atrodė normaliai, nebuvo jokių sumušimų, dar pajuokavo. Negalėjo pasakyti, ar buvo išgėrusi, linksma buvo. Apranga ir išvaizda buvo tvarkinga. Ji sakė, kad važiuoja pas mamą. Ją paėmė po pirmos valandos nakties iki antros, nes apie 2 val. jis jau buvo namuose.
Apklaustas kaip liudytojas A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo dienos metu su A. S. ir A. L.. Gavo iškvietimą, kad sumušta moteris. Vėliau gavo dar vieną pranešimą, kad moteris priekabiauja prie vyro. Atvykus juos pasitiko vyras. Tai buvo nuosavas namas, uždaras kiemas, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Kolegos bendravo su vyru, o jis nuėjo į namą. Ant moters veido matėsi akivaizdus sumušimas – ant kaktos buvo gumbas. Name buvo nepilnametis vaikas. Moteris paaiškino, kad jie yra išsiskyrę, ji paaiškino, kad vyras be priežasties pradėjo priekabiauti ir ją sumušė. Regis sakė, kad turtas padalintas ar dalinamas ir namas priklauso vyrui. Ji sakė, kad atėjo į svečius, įvyko konfliktas ir vyras ją sumušė. Medikai ją apžiūrėjo, tačiau ji atsisakė vykti su jais. Liudytojas teigė, jog bendravo su sūnumi, sūnus sakė, kad matė, kaip tėvas mušė motiną. Moteris sakė, kad sūnus matė, todėl ir bendravo su sūnumi. Sūnus sakė, kad pradžioje girdėjo, o paskui išėjęs pamatė. Kaip tiksliai sakė, apklausiamas negalėjo pasakyti. Sužalojimai matėsi akivaizdūs, buvo gumbas ant kaktos, rodė kitus sužalojimus, bet liudytojas konkrečiau jų neprisiminė. Namuose buvo tvarkinga. Galbūt moteris buvo išgėrusi, tačiau alkotesteriu netikrino. Sužalojimai buvo švieži, gumbas tikrai buvo šviežias, žmonės sakė, kad tarp jų dažnai kyla konfliktai. Gumbas buvo šviežias ir gana didelis. Moteris sakė, kad jai davė su kumščiu, nors tiksliau liudytojas neprisiminė. Negalėjo teigti, ar ji buvo išgėrusi, neprisiminė, alkoholio kvapas buvo. Ji buvo išsigandusi, matėsi streso būsena, nusivylusi, sutrikusi, sakė, kad tai ne pirmas atvejis, kad ne kartą kreipėsi ir jokių atsakymų negaudavo. Kolegos bendravo su vyriškiu, o jis bendravo su moterimi ir vaiku. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 13), kaltinamasis patvirtino jame esančias aplinkybes, paaiškino, kad tada tiksliau jas nurodė.
Apklaustas kaip liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad atsimena kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Vasarą dirbo Naujojoje Vilnioje, gavo pranešimą apie smurtą pramonės g. Užėjus į teritoriją, rado namą ir garažą Vyriškis buvo garaže, moteris buvo name. Jis bendravo su vyru, buvo užėjęs į namą. Moteris sakė, kad vyras ją sumušė. Vyras buvo blaivus, sakė, kad turtas padalintas ir moteriai apribota teisė užeiti į jo namus. Pas moterį virš akies buvo mėlynė ar nudrėskimas. Vyriškis aiškino, kad moteris neturi teisės ten gyventi. Negalėjo pasakyti, ar iš išvaizdos moteris buvo blaivi. Su ja mažai bendravo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius kaltinamajame alte nurodytus veiksmus, įrodyta netik teismo posėdžio metu apklustų liudytųjų paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-09-119 13:02 val. registruotas pranešimas BPC, jog ką tik sumušė pranešėjos dukrą, dukros sugyventinis ir pasišalino. Reikalinga GMP, galvos trauma, mažamečių nėra, rašys pareiškimą, pranešėjas nurodytas N. (t. 1, b. l. 7-8). Taip pat 2015-09-19 13 val. 04 min. registruotas pranešimas BPC, kad pas pranešėją atvyko buvusi žmona, triukšmauja, konfliktuoja dėl turto. GMP atsisakė, mažamečių vaikų bėra, pranešėjas V. V. (t. 1, b. l. 9-12).
Iš 2015-09-19 patrulio A. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-09-19 apie 13:10 val. gavo pranešimą iš OVS, kad yra registruoti du pranešimai, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) žmona konfliktuoja su vyru. Atvykus šiuo adresu jau buvo atvykusi GMP, juos pasitiko vyras V. V., kuris paaiškino, kad buvo konfliktas su buvusia žmona Ž. V., kuri šiuo metu yra namie. Namie aptiko moterį Ž. V., kuri buvo blaivi, su akivaizdžiais sumušimais, ant galvos buvo gumbas, kaklas sudraskytas, skundėsi nugaros ir šonų skausmais. Apžiūrėjusi GMP nutarė vežti į ligoninę, tačiau moteris atsisakė, sakė, kad kreipsis pati. Pagal Ž. V. pareiškimą buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi į PK pristatytas V. V. (t. 1, b. l. 13).
Iš 2015-09-19 Ž. V. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2015-09-19 apie 12 val. atėjo pas sūnų E. V. jos buvęs vyras V. V. pradėjo ją mušti, viskas vyko (duomenys neskelbtini), tai matė sūnus. Koridoriuje kol tvarkėsi prie veidrodžio per veidrodį pamatė kaip iš paskos priėjo buvęs vyras ir pradėjo muštis kojomis suduodamas smūgius į nugarą. Atsisukus V. V. dešinės rankos kumščiu stipriai sudavė į galvą, dėl ko ji pradėjo garsiai rėkti. Jos sūnus dėl to išbėgo ir matė, kaip jos buvęs vyras mušė ją kojomis bei kumščiais į galvą ir kitas vietas. Tuo metu kai sūnus išbėgo iš kambario ir paklausė, ką tu darai, buvęs vyras pradėjo teisintis, kad jis nieko nedarė. Tada buvo iškviesta policija ir med. Pagalba (t. 1, b. l. 14).
Iš 2015-09-20 E. V. pareiškimo matyti, jog E. V. nurodo, kad pastoviai patiria smurtą iš savo tėvo V. V.. Šiuo metu tėvas pakeitė visas spynas dėl to, kad E. 2015-09-19 paliudijo policijai, kad žiauriai buvo sumušta jo mama E. akyse, dabar tėvas šantažuoja, kad jis netvirtintų šių dalykų. Dėl to, kad užstojo mamą tėvas neleidžia į namus ir dėl to retkarčiais tenka nakvoti lauke. Prašo reaguoti į pareiškimą ir priversti tėvą grąžinti raktus bei neterorizuoti jo (t. 1, b. l. 16).
Iš 2015-10-08 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai dviejų kambarių butas, užėjus yra koridorius su baldais, kairėje pusėje virtuvė su baldais, Tiesiai yra pirmas kambarys, dar tiesiai yra antras kambarys, dešinėje yra pagalbinė patalpa (t. 1, b. l. 22-27).
Iš 2015-09-21 specialisto išvados Nr. G 3122/15(01) matyti, kad Ž. V. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2015-09-19). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1. B. l. 21).
Iš 2015-10-28 Specialisto išvados Nr. G 3436/15 (01) matyti, kad Ž. V. nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietą paviršių. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais tiesioginiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 51-53).
Iš 2015-21-23 Specialisto išvados Nr. G 3823/15 (01) matyti, kad papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, Ž. V., po kreipimosi į gydymo įstaigą po įvykio 2015-09-19, ligų, susijusių su 2015-09-21 apžiūros metu nustatytais sužalojimais, nustatyta nebuvo. Ž. V. nustatyta krūtinės ląstos sumušimo diagnozė, kurios išraiška – poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, buvo nustatyta ir 2015-09-19 apžiūros metu. Įtarti šonkaulių lūžiai nepatvirtinti objektyvaus instrumentinio tyrimo (rentgenografijos) duomenimis. Nustatytos kaklo ir mišraus tipo galvos skausmų diagnozės yra paremtos tiek subjektyviais pačios Ž. V. nusiskundimais, tiek atliktų rentgenografinių tyrimų duomenimis, kurių metu buvo nustatyta kaklinės stuburo dalies 3-7-o slankstelių osteochondrozė, t. y. lėtinė, degeneracinė kaklinės stuburo dalie 3-7-o slankstelių sąnarių liga. Nustatyta būklės po galvos sumušimo diagnozė, kurios buvusi išraiška – poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, buvo nustatyta ir 2015-09-19 apžiūros metu. Įvertinus papildomai pateiktus medicinos dokumentus, Ž. V. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir išlieka nežymus, nes pateiktuose medicinos dokumentuose nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galėtu būti kitaip įvertintas sveikatos sutrikdymo mastas po įvykio 2015-09-19 (t. 1, b. l. 60-61).
Apklaustas kaip teismo medicinos ekspertas O. D. parodė, kad Ž. V. dėl sumušimų kreipėsi pati į teismo medicinos tarnybą 2015-09-21. Ž. V. nustatyta lėtinė degeneracinė kaklinės stuburo dalies nuo 3-o iki 7-o slankstelio liga, kuri galėjo paūmėti tiek dėl 2015-09-19 įvykio, tiek ir dėl kitų priežasčių, pvz. nepatogiai sėdint ir pan. Lėtinių ligų paūmėjimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklėmis sužalojimų nevertinamas. Kietas bukas daiktas kurio buvo paveiktas nukentėjusioji galėjo būti bet koks daiktas atitinkantis kietu buku daiktu, pvz. kumštis, koja ir pan. Nurodyti Ž. V. sužalojimai galėjo būti padaryti 2-3 parų laikotarpyje, bet ne daugiau 3 parų. Nustatyti Ž. V. sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ir yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamuosiuose kūno vietose. Iki 12 val. laikotarpyje padarytų sužalojimų makromorfologiniai požymiai nesiskiria. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (t. 1, b. l. 77-79).
Iš VšĮ „Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties“ pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad joje nurodyta, jog greitoji medicinos pagalba 2015-09-19 13.19 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kvietimo priežastis – Ž. V. galvos sumušimas, žaizdos. Nurodytos aplinkybės – namuose sumušė buvęs vyras. Kvietimo rezultatas – kairėje kaktos srityje 3x2 poodinė hematoma, taškinis nubrozdinimas, nubrozdinimas krūtinės priekyje. Preliminari diagnozė – galvos sumušimas, įtariamas galvos smegenų sukrėtimas (t. 1, b. l. 86-87).
Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto matyti, jog ikiteisminiam tyrimui pateikė skambučių garso įrašus, kuriais 2015-09-19 apie 13.00 val. buvo kviečiama pagalba adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 93). Pateikti garso įrašai apžiūrėti surašant 2015-11-18 apžiūros protokolus. Iš vieno apžiūros protokolo matyti, kad išklausytas 2015-09-19 12.58 val. pokalbio tel. Nr. 112 garso įrašas. Jame užfiksuota, jog pagalbą kviečia L. M.. Moteris labai susijaudinusi, nurodo, kad jos dukra 40 metų sumušta, ją sumušė vyras, kuris pabėgo, kad reikalinga skubiai policija ir medicinos pagalba, kad dukrai svaigsta galva, didžiulis guzas ant galvos, kad ir pačiai pranešėjai bloga, reikalinga greitoji pagalba. Kitu protokolu apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuotas V. V. skambutis BPC, kuriame jis nurodo, jog reikalinga policija, nes atėjo buvusi sutuoktinė, kuri neturi teisės būti jo namuose, kad ji nori paimti jo butą, namą, nes neturi kur gyventi, atbėgo uošvienė, sako, kad jis skriaudžia buvusią sutuoktinę ir dabar ant jo kviečia policiją, atvažiavo sutuoktinė po paros, nežino kur buvusi, pradėjo rėkauti , šokinėti. Greitoji nereikalinga, kad uošvė iškvietė policiją ir dabar jį nori sodinti (t. 1, b. l. 94-102).
Iš 2016-02-05 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas įtariamojo V. V. telefonas "Samsung Galaxy S4", jame esančios SMS žinutės. Apžiūros metu nustatyta, kad iš numerio + (duomenys neskelbtini) telefone gauta 2015-09-06 14:51 val. žinutė su tekstu lietuviškais rašmenimis rusų kalba. Tekste nurodyta, atleisk, bet aš turėjau tai padaryti. Vovka, tau zopa, skambink advokatui, policijos viršininkė pasakė, tai jau nuo 5 iki 8. Iš to paties numerio gauta žinutė rusų kalba lietuviškais rašmenimis 2015-09-06 14:54 val. namuose geriau nesirodyk, 15:06 val. 2015-09-06 gauta žinutė aš juk sakiau, kad pagalys turi du galus ir tave sunaikinsiu, kaip ir tu mane. Taip kad gauk atlygį, sportininke. Dar prisiminiau, aš juk suradau visus tavo nusenusios gimnastės duomenis, jos vyro duomenis suradau. Taip kad didvyri meiluži, aš tau nepavydžiu. 2015-09-22 17:28 val. gautas SMS pranešimas iš to paties telefono numerio su tekstu: sveikinu, aš ką tik po rentgeno, dviejų šonkaulių įtrūkimai (t. 1, b. l. 130-131, t. 2, b. l. 7).
Kaltinamojo V. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje nukentėjusiosios Ž. V. atžvilgiu įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios paaiškinimais, liudytojais apklaustų L. M., I. V., I. K., V. L., A. K., A. N., A. S. paaiškinimais, E. V. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais specialisto išvadomis taip pat specialisto O. D. paaiškinimais, apžiūrų protokolais, garso įrašu ir kita bylos medžiaga.
Kaltinamojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išliko ta pati, jis teigė, kad nukentėjusioji su artimaisiais jį apkalba ir tyčia nori apkaltinti tuo, ko jis nepadarė, tikslu patenkinti savo turtines pretenzijas į jo turtą, t. y. butą. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiąją išsituokė 2015-07-22, tačiau ir po santuokos nutraukimo jie dar kurį laiką gyveno kartu. Tai nurodė savo paaiškinimuose V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, taip pat tai patvirtino teisme apklausiamas E. V. ir pati Ž. V.. Byloje apklausti nukentėjusiosios šeimos nariai, taip pat pati nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, kad bendras kaltinamųjų gyvenimas buvo nuolatos konfliktiškas. Tai matyti ir iš į bylą pateiktų nutarimų nutraukti ikiteisminius tyrimus, taip pat Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo. Kadangi santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nutraukta, sprendimas nutraukti santuoką yra įsiteisėjęs, todėl visi ginčai dėl turto jau yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai lieka neaišku, kaip nukentėjusioji tyčia imituodama savo užpuolimą, galėtų patenkinti kokias nors savo turtines pretenzijas į kaltinamojo nekilnojamąjį turtą. Kaltinamasis nurodė, jog padalinus turtą, nukentėjusioji neturi kur gyventi, todėl kartu su motina apkaltino jį sužalojus nukentėjusiąją, tikėdamasis atimti iš jo turtą, tačiau iš paties kaltinamojo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu seka, kad ji iki įvykio gyveno jo bute (duomenys neskelbtini), nes jis jai leido ten gyventi. Vertinant 2015-09-06 Ž. V. kaltinamajam rašytas žinutes teismas mano, kad nėra galima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad jos kaip nors susiję su 2015-09-19 įvykiu kaltinamojo namuose, kadangi kaip matyti iš liudytojų paaiškinimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nuolatos vyksta konfliktai, nesutarimai, smurto vienas kito atžvilgiu vartojimas, todėl minėtos žinutės pačios savaime neįrodo, kad nukentėjusioji imitavo savo užpuolimą, sužalojimą ir tuo nepagrįstai apkaltino kaltinamąjį.
Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad liudytoja L. M. nurodė, jog nukentėjusioji iš namų įvykio dieną pas kaltinamąjį išėjo apie 10:30 val., o pranešimas į BPC gautas 13:02 val. Kadangi nuo nukentėjusiosios motinos namų iki kaltinamojo namų labai netolimas atstumas ir nukentėjusioji vykdama į (duomenys neskelbtini)galėjo užtrukti apie 10 min, nes atstumas yra nuo jos tėvų namų iki minėto adreso 1,5 km., todėl lieka neaišku, kur nukentėjusioji buvo iki atvyko pas V. V. į namus. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusioji pas jį į namus atvyko 2015-09-19 apie 12 val. Nukentėjusioji Ž. V. taip pat 2015-09-19 pareiškime, taip pat 2015-09-24 pareiškime nurodė, kad pas V, V. atvyko taip pat apie 12 val. (t. 1, b. l. 14, 18-20). Tokį pat laiką nurodė ir E. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 65). Tik apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. V. nurodė, jog ji pas V. V. atvyko apie 11 val.. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad laiko vertinimas yra subjektyvus dalykas, todėl nukentėjusioji nurodydama jį galėjo klysti. Įvertinus kaltinamojo, E. V. ir Ž. V. pirminius paaiškinimus teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji š (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko apie 12 val. L. M. iš tikrųjų nurodė, kad dukra išvyko iš namų apie 10:30 val. tačiau ji jai skambino telefonu apie 12 val. ir dukra jau buvo sumušta, verkė, tada ji skubiai išvyko pas dukrą. Tokiu būdu jos nurodytas laikas neprieštarauja kitų proceso dalyvių nurodytam laikui.
Tai, kad nukentėjusioji buvo sumušta būtent (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ją sumušė V. V. patvirtino ne tik nukentėjusiosios paaiškinimai, bet ir liudytojas A. N., kuris nurodė, jog sužalojimas ant kaktos buvo akivaizdus ir šviežias. Kad sužalojimas buvo šviežias patvirtina L. M. paaiškinimai, kad buvo gumbas, kuris kraujavo ir dukra verkdama buvo visa išsitepusi krauju. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo lato taip pat matyti, kad nukentėjusiajai greitosios pagalbos gydytojas nustatė kairėje galvos pusėje hematomą ir taškinį nubrozdinimą, t. y. žaizdą, o esant žaizdai gyvas organizmas kraujuoja. Iš specialisto išvadų matyti, kad visi sužalojimai yra padaryti vienas po kito, yra panašaus makromorfologinio vaizdo, padaryti mažiausiai devyniais tiesioginiais trauminiais poveikiais, kas irgi neprieštarauja nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms. Dėl nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo, teismas pažymi, kad nukentėjusioji yra labai emocionalus žmogus, jį labai sudėtinga apklausti, į kiekvieną klausimą ji reaguoja emociškai, todėl parodymų prieštaringumas gali būti sąlygotas jos asmenybės ypatybių, o ne to, kad ji sąmoningai siekia iškreipti tiesą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jos parodymai taip pat privalo būti vertinami visumoje su kitais byloje esančiai įrodymais ir remiamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. V. patvirtino, kad jis prabudo apie 12 val. savo kambaryje, prie virtuvės išgirdo motinos šauksmus, išbėgęs iš kambario matė sėdinčią motiną ir tėvas dešine ranka sudavė jai vieną kartą į kaktą. Pamatęs liudytoją tėvas apsisuko ir nuėjo į virtuvę, paklausus, kodėl muša motiną, tėvas atsakė, kad ji pati pargriuvo ir jam liepė eiti į kambarį. Jis kartu su motina nuėjo į kambarį. Iki policijos atvykimo atėjo tėvas ir teisinosi, kad motinos nemušė, kad ji pati pargriuvo. Motina sakė, kad tėvas atsakys už savo veiksmus, tada tėvas dar kartą sudavė dešinės rankos kumščiu motinai į veidą. Liudytojas taip pat nurodė, jog atvykus policijai, jis apie tai papasakojo policijos pareigūnams. Šias aplinkybes E. V. nurodė apklausimas 2015-09-22 tyrėjo. Apklausiamas teisme jis paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad nieko nematė. Girdėjo, kaip motina suriko, išėjęs iš kambario matė sėdinčią motiną, o tėvas buvo šalia, tačiau jis nematė, kad tėvas muštų motiną. Jis paaiškino, kad motina jam einant į komisariatą liepė sakyti, kad tėvas ją mušė ir jis taip pasakė paprašytas motinos. Vėliau paklausus, ką jis pasakojo pareigūnams įvyki vietoje, liudytojas nurodė, kad nieko jiems nesakė, nors A. N. patvirtino, kad įvykio vietoje kalbėjo ir su nukentėjusiosios sūnumi, kuris patvirtino, kad girdėjo triukšmą, išėjęs matė, kad tėvas mušė motiną, Šios aplinkybės atitinka ikiteisminio tyrimo metu E. V. nurodytas aplinkybes. Be to, 2015-09-20
Savo ranka rašytame pareiškime E. V. nurodė, kad tėvas jam keršija už tai, kad jis atvykusiems į vietą pareigūnams pasakė, kad tėvas mušė motiną ir neįleidžia jo į namus, taip pat šantažuoja jis nepatvirtintų šių dalykų (t. 1, b. l. 16). Paklausus liudytojo kodėl šiame dokumente nurodytos tokios aplinkybės jis paaiškino, kad buvo supykęs ant tėvo, kodėl ant jo supyko neprisimena, todėl taip ir parašė. Įvertinus tai, kad E. V. gyvena kartu su tėvu, kitos gyvenamosios vietos neturi, yra nesavarankiškas, neturi darbo, pats savęs negali išlaikyti, todėl yra pažeidžiamas ir galimai įtakotas kaltinamojo V. V.. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo tėvai, t. y. artimieji giminaičiai, todėl teismas E. V. teisme duotus parodymus vertina kaip nepatikimus ir remiasi tomis aplinkybėmis, kurias savo parodymuose bei 2015-19-20 pareiškime nurodė E. V. ir kurias patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (A. N. paaiškinimai, Ž. V. paaiškinami ir L. M. paaiškinimai). Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad byloje ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, jog 2015-09-19 apie 19 val. V. V. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu su Ž. V. sudavė jai į pilvą, spyrė septynis kartus į abejus kūno šonus, sudavė dešinės rankos kumščiu į katą, veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas su nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, poodine kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos kairėje pusėje. Šie sužalojimai specialisto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusioji nors ir nutraukus santuoką tačiau vis dar gyveno kartu, todėl teismas daro išvadą, kad smurtas patirtas artimoje aplinkoje ir Ž. V. vis dar buvo šeimos narys, dėl šios priežasties V. V. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
V. V. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 111,-113).
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis V. V. yra neteistas, tačiau 2013-12-13 jam taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse, buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo vieną atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad teisimas pirmą kartą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusioji byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 4 000 eurų turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinį grindė tuo, kad po įvykio patyrė dvasinius ir fizinius skausmus, negalėjo dirbti, buvo nedarbinga, dėl stiprių galvos ir nugaros skausmų, po skyrybų vyras ją nuolatos persekioja, neleidžia bendrauti su sūnumi, sūnų šantažuoja, atjungia dujas, elektrą. Moralinę žalą įvertino 3000 eurų, o materialinę 1000 eurų. Materialinę žalą sudaro 100 eurų už tai, kad kaltinamasis paėmė mašinos raktą ir jai reikėjo pasidaryti naują raktą, kaltinamasis sudaužė 3000 litų vertės kompiuterį, suplėšė ir išmetė visus jos drabužius, papuošalai dingo, sudaužytas mobilus telefonas, neatidavė mašinos žieminių padangų, darbo įrankių – žirklių2, kurios kainuoja po 100 eurų ir kt.
Vertinant ieškinio pagrįstumą teismas pažymi, kad materialinė žala turi būti pagrįsta įrodymais ir juos į bylą privalo pateikti ieškovas. Šiuo atveju nukentėjusiosios nurodyta materialinė žala nėra susijusi su 2015-09-19 įvykiu, kurio metu ji buvo sužalota, ir nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti pripažintas pagrįsti ir tenkinamas.
Dėl neturinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad konstatavus, jog kaltinamasis kaltas dėl jam pareikto kaltinimo, kuris pasireiškė nukentėjusiosios sužalojimu, nukentėjusiajai šiais veiksmai buvo padaryta moralinė žala. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, savivertės sumažėjimą, prarado pasitikėjimą savimi, saugumo jausmą ir pan., dėl padarytų sužalojimo turėjo gydytis. Teismas sutinka, kad staigus, dėl menkavertės priežasties užpuolimas sukėlė nukentėjusiajai stresą, nesaugumo jausmą, pažeminimą ir kitus neigiamus jausmus, suduodami smūgiai fizinį skausmą. Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai padaryti buvo ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko tyčia, tiesiogine tyčia, todėl visa tai teismas įvertina 1000 eurų dydžio neturine žala.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, V. V. turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusios Ž. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. V. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios Ž. V. naudai.
Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.