Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Z. P. ir G. M., dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (7.33Mr)R3-658 „Dėl ūkininko ūkio atkūrimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).

Pareiškėja D. J. skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. M. yra D. J. mama, kuri buvo įregistravusi ūkininko ūkį (mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) su prašymu atkurti J. M. ūkininko ūkį, tačiau šis prašymas Ginčijamu sprendimu buvo netenkintas.

Mano, kad Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ūkininkės J. M. Savivaldybės administracija niekada neinformavo apie numatomą ūkio išregistravimą ir nenustatė vienų metų termino nuo ūkininko informavimo dienos nustatytiems trūkumams pašalinti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 817 ,,Dėl Ūkininkų ūkių registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ūkininkų ūkių registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31 ir 31.1 punkte. Ši aplinkybė patvirtina faktą, jog Svivaldybės administracija piktnaudžiauja tarnyba ir J. M. ūkį išregistravo be pagrindo.

Pažymėjo, kad faktiškai ūkio veiklą po palikėjos mirties toliau tęsia pareiškėja D. J..

Šios aplinkybės yra žinomos Savivaldybės administracijai, tačiau visiškai nekreipiama į tai dėmesio, tuo pažeidžiamos tiek palikėjos, tiek įpėdinių teisės. Ūkis pilnai funkcionavo (žemės ūkio valdoje registruotos net 7 skirtingos ekonominės veiklos rūšys), ūkyje buvo atliekami veiksmai – deklaruojami pasėliai, skiriamos išmokos, pateikiamos J. M. ūkio deklaracijos, tai patvirtina duomenys iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, kur nurodoma, kad veikla buvo vykdoma ir po tariamo ūkio išregistravimo. Žemės ūkio darbai toliau tęsiami pareiškėjos D. J., todėl, atkūrus ūkį, jis toliau funkcionuotų, kadangi ūkio veiklą toliau tęsia ūkininkės J. M. įpėdinė D. J..

Iš viso to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad ūkininkės J. M. ūkis buvo išregistruotas be pagrindo. Mano, kad yra pagrįstas pagrindas atkurti ūkininkės J. M. ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad Ginčijamame sprendime aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, nuo 2018 m. sausio 1 d. ūkininkai privalo kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti duomenis Ūkininkų ūkių registre. Taigi, jeigu iki kitų metų kovo 31 d. ūkininkai neatnaujina ūkių duomenų, ūkiai, kuriems inicijuotas išregistravimas, kovo 31 d. išregistruojami automatiškai. Vadovaujantis tuo, ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo išregistruotas 2020 m. kovo 31 d.

Paminėjo, kad Nuostatų 35 punkte nustatyta, jog ūkininkui mirus, jeigu yra įpėdinių ir ūkio veikla toliau tęsiama, savivaldybės administracijai per vieną mėnesį po ūkio paveldėjimo dokumentų gavimo dienos pateikiami šių nuostatų 21 punkte nurodyti dokumentai. Jei neatsiranda ūkio perėmėjo ar paveldėtojo, praėjus vieneriems metams po ūkininko mirties, ūkis išregistruojamas automatiškai. Akcentavo, kad dėl ūkio atkūrimo ar perėmimo niekas nesikreipė ir jokių dokumentų savivaldybės administracijai nepateikė.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Prienų rajono savivaldybėje ūkininkų ūkių išregistravimas buvo inicijuotas 1431 ūkininkų ūkiui. Todėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Nuostatų 31.1 papunkčiu, kartu su Išlaužo seniūnijos žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistu 2019 m. lapkričio mėn. susitiko Išlaužo seniūnijoje su ūkininkais. Susitikimo metu ūkininkai buvo informuoti apie Ūkininkų ūkių registro nuostatų pasikeitimus ir paraginti atnaujinti duomenis Ūkininkų ūkių ir Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registruose. Dėl didelio inicijuotų išregistruoti ūkininkų ūkių kiekio kiekvienas ūkininkas raštu nebuvo informuotas, tačiau tai tik procedūrinis, neesminis pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais nėra sureguliuota ūkininko ūkio atkūrimo galimybė, pripažintina, kad atsakovė Ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog nėra galimybių atkurti J. M. ūkininko ūkį.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovė 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama kuo skubiau atkurti ūkininkės J. M. ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kadangi ūkio neatkūrus, tai sudarytų sąlygas asmenims neteisėtai užvaldyti turtą. Prašymas buvo argumentuojamas tuo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1537-413/2022 pagal 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovės D. J. ieškinį atsakovams Z. P., G. M. dėl paveldimo J. M. turto padalijimo. Ūkininkų ūkių registre J. M. ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), išregistruotas 2020 m. kovo 31 d. vadovaujantis Nuostatų 31 punktu – neatnaujinus duomenų per nustatytą terminą ūkis išregistruojamas automatiškai be ūkininko prašymo. Akcentuota, kad ūkininkė J. M. niekada nebuvo informuota apie numatomą ūkio išregistravimą, ūkyje buvo deklaruojami pasėliai, ūkiui skiriamos išmokos, administruojama parama ir atliekami kiti veiksmai. Taigi ūkis faktiškai funkcionuoja ir niekada nebuvo nustojęs funkcionuoti.

Ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta atkurti J. M. ūkį. Jame buvo nurodyta, kad Nuostatų 31 punkto pagrindu J. M. ūkis 2020 m. kovo 31 d. buvo automatiškai išregistruotas iš Ūkininkų ūkio registro neatnaujinus ir nepatikslinus duomenų Ūkininkų ūkio registre. Paminėtas Nuostatų 35 punktas, kad ūkininkui mirus, jeigu yra įpėdinių ir ūkio veikla toliau tęsiama, savivaldybės administracijai per vieną mėnesį po ūkio paveldėjimo dokumentų gavimo dienos pateikiami šių nuostatų 21 punkte nurodyti dokumentai. Jei neatsiranda ūkio perėmėjo ar paveldėtojo, praėjus vieneriems metams po ūkininko mirties, ūkis išregistruojamas automatiškai. Dėl ūkio atkūrimo ar perėmimo niekas nesikreipė ir jokių dokumentų savivaldybės administracijai nepateikė. Taip pat informuota, kad Europos Sąjungos parama ir Lietuvos valstybės teikiama parama skiriama ne įregistruotiems ūkininkų ūkių registre ūkiams, o valdoms. J. M. valda, atpažinties kodas (duomenys neskelbtini), buvo automatiškai išregistruota 2022 m. liepos 3 d. registro tvarkytojo iniciatyva praėjus vieneriems metams po valdos valdytojo mirties. Į valdų registro tvarkytoją dėl valdos perėmimo niekas nesikreipė.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (7.33Mr)R3-658 „Dėl ūkininko ūkio atkūrimo“, kuriuo atsisakyta atkurti J. M. ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Tokias bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia įsiteisėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos D. J. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimą išregistruoti J. M. ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Nutartyje paminėta, kad teismui pateiktame Prienų rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 7 d. rašte (reg. Nr. DOK-11688) nurodyta, jog sprendimas išregistruoti J. M. ūkininko ūkį iš Ūkininkų ūkių registro Prienų rajono savivaldybės administracijoje nebuvo priimtas, ūkininko ūkis buvo automatiškai išregistruotas 2020 m. kovo 31 d. Į bylą pateikti Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenys patvirtina, kad ūkininko ūkis (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas 2020 m. kovo 31 d. Nors, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, administracinis aktas (sprendimas) nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas, tačiau J. M. ūkininko ūkio išregistravimas ir įrašas apie tai Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registre sukelia atitinkamas teisines pasekmes, todėl laikytinas sprendimu dėl J. M. ūkininko ūkio išregistravimo, dėl kurio gali būti paduodamas skundas administraciniam teismui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ūkininkų ūkių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 817 (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 26 d.). Ūkininkų ūkių registro nuostatai reglamentuoja Ūkininkų ūkių registro paskirtį, Registro valdytoją ir tvarkytojus, jų teises ir pareigas, Registro objektus, jų duomenis, Registro objektų registravimą, išregistravimą ir duomenų atnaujinimą, Registro duomenų taisymą, pakeitimą, papildymą, Registro sąveiką su kitais registrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, Registro duomenų, informacijos ir dokumentų teikimą ir naudojimą, jų saugą, Registro finansavimą, Registro reorganizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 1 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. M. ūkininko ūkis, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo išregistruotas 2020 m. kovo 31 d., vadovaujantis Nuostatų 31 punktu – neatnaujinus duomenų per nustatytą terminą, t. y. ūkis buvo išregistruotas J. M. dar esant gyvai, likus vieneriems metams iki mirties. Po ūkininko ūkio išregistravimo J. M. ūkininko ūkio veiklos nebeatnaujino ir Ūkininkų ūkių registre ūkio nebeįregistravo.

Jau buvo minėta, kad 2020 m. kovo 31 d. sprendimas išregistruoti J. M. ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad Savivaldybės administracija niekada neinformavo apie numatomą ūkio išregistravimą ir nenustatė vienų metų termino nuo ūkininko informavimo dienos nustatytiems trūkumams pašalinti, kaip tai numatyta Nuostatų 31 ir 31.1 punkte, Savivaldybės administracija piktnaudžiauja tarnyba ir J. M. ūkį išregistravo be pagrindo, nelaikytina reikšminga.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. vasario 2 d. kreipimesi atkurti ūkininkės J. M. ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodytas joks teisinis pagrindas tokiam prašymui pagrįsti. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad 2023 m. vasario 2 d. prašyme bei skunde teismui remtasi Nuostatų 31 ir 31.1 punktais. 31 punkte reglamentuota, kad savivaldybių administracijos: 31.1. kasmet nuo kovo 31 d. raštu informuoja ūkininkus apie numatomą ūkio išregistravimą, nustatydamos vienų metų terminą nuo ūkininko informavimo dienos nustatytiems trūkumams pašalinti; 31.2. be pakartotinio įspėjimo išregistruoja ūkį, jeigu per vienus metus nuo ūkininko informavimo apie numatomą ūkio išregistravimą dienos, ūkio duomenys nebuvo atnaujinti.

Nuostatų 31 punkto turinys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad jis ūkininko ūkio atkūrimo nereglamentuoja, todėl pareiškėjos siekis atkurti ūkininko ūkį šiuo pagrindu nėra pagrįstas.

Ginčijamame sprendime pasisakyta ir dėl Nuostatų 35 punkto (ūkininkui mirus, jeigu yra įpėdinių ir ūkio veikla toliau tęsiama, savivaldybės administracijai per vieną mėnesį po ūkio paveldėjimo dokumentų gavimo dienos pateikiami ir šių nuostatų 21 punkte nurodyti dokumentai; jeigu šie dokumentai nepateikiami, praėjus vieneriems metams po ūkininko mirties, ūkis išregistruojamas). Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad jeigu ūkis paveldimas, Registro duomenų teikėjas savivaldybės administracijai pateikia įregistravimo pažymėjimą, prašymą įregistruoti ūkį įpėdinio vardu, kuriame išvardyti šių nuostatų 19.1 papunktyje nurodyti duomenys, kartu su paveldėjimo patvirtinimo ir kitais dokumentais, nurodytais šių nuostatų 24 punkte. Analogiška nuostata išdėstyta Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d.) 8-1 straipsnyje (ūkininkui mirus, jeigu įpėdinis tęsia ūkio veiklą, Ūkininkų ūkių registro tvarkytojai – savivaldybės administracijai pateikiami ūkio įregistravimo pažymėjimas ir prašymas įregistruoti ūkį įpėdinio vardu kartu su paveldėjimo teisę patvirtinančiais dokumentais ir dokumentais, įrodančiais, kad įvykdytos šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytos sąlygos).

Iš šios teisės normos analizės darytina išvada, kad paveldėti galima tik veikiantį (neišregistruotą) ūkininko ūkį, todėl teismas atmeta skunde nurodytas aplinkybes, kad ūkio veiklą toliau tęsė ūkininkės J. M. įpėdinė D. J., ūkis pilnai funkcionavo (žemės ūkio valdoje registruotos net 7 skirtingos ekonominės veiklos rūšys), ūkyje buvo atliekami veiksmai – deklaruojami pasėliai, skiriamos išmokos, pateikiamos J. M. ūkio deklaracijos. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų (konstatuota Ginčijamame sprendime), kad pareiškėja Savivaldybės administracijai pateikė ūkio paveldėjimo ir Nuostatų 21 punkte nurodytus dokumentus.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Savivaldybės administracija tinkamai pritaikė ir išaiškino Nuostatų turinį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Tretieji suinteresuoti asmenys Z. P. ir G. M. prašo teismo priteisti kiekvienam po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš prašymo turinio bei prašymą pagrindžiančių 2023 m. balandžio 12 d. Sąskaitų už teisines paslaugas Nr. 57/2023 ir Nr. 58/2023, 2023 m. rugsėjo 15 d. Sąskaitų už teisines paslaugas Nr. 63/2023 ir 64/2023, AB Swedbank 2023 m. rugsėjo 17 d., 2023 m. rugsėjo 18 d. ir 2023 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys Z. P. ir G. M. patyrė po 500 Eur (iš viso 1 000 Eur) atstovavimo išlaidų (už susipažinimą su bylos medžiaga ir pasirengimą bylai – po 100 Eur (iš viso 200 Eur), už pareiškimo dėl įtraukimo į bylą parengimą – po 50 Eur (iš viso 100 Eur), už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui – po 250 Eur (iš viso 500 Eur), už atstovavimą teismo posėdyje – po 100 Eur (iš viso 200 Eur).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, jog priteisiant išlaidas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą taikomas koeficientas 0,1.

Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie vyko 2023 m. rugsėjo 21 d. (14 min.) ir 2023 m. lapkričio 30 d. (40 min.). Nors trečiųjų suinteresuotų asmenų prašyme nurodyta, jog jie prašo priteisti išlaidas, patirtas už atstovavimą 2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, tačiau atsižvelgiant į tai, jog 2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdis buvo atidėtas patenkinus pareiškėjos atstovės prašymą dėl bylos atidėjimo, sprendžiant dėl išlaidų už atstovavimą priteisimo, vertintinas bendras trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovės dalyvavimo teismo posėdžiuose laikas. Taigi, teismo posėdžiuose trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė advokatė S. V. dalyvavo 54 minutes, kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai. Posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės buvo išnagrinėta 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje (2023 m. ketvirtas ketvirtis), sprendžiant dėl atstovavimo teismo posėdyje išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 m. antro ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis (2000,10 Eur). Todėl už dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra 200,01 Eur (0,1 x 2000,01 x 1). Prašoma priteisti už atstovavimą teismo posėdžiuose 200 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina iš pareiškėjos (po 100 Eur kiekvienam trečiajam suinteresuotam asmeniui).

Iš 2023 m. balandžio 12 d. Sąskaitų už teisines paslaugas Nr. 57/2023 ir Nr. 58/2023 matyti, jog susipažinimas su bylos medžiaga ir rengimasis bylai truko 2 valandas. Prašyme nenurodyta, kada buvo teikiamos minėtos paslaugos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmas teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2023 m. rugsėjo 21 d., darytina išvada, kad susipažinimas su byla ir rengimasis bylai vyko iki minėtos datos (2023 m. trečias ketvirtis). Todėl sprendžiant dėl minėtų išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 pirmo ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis (1959,90 Eur). Taigi, už susipažinimą su bylos medžiaga ir rengimąsi bylai galima priteisti suma yra 391,98 Eur (0,1 x 1959,9 x 2). Prašoma priteisti suma už susipažinimą su bylos medžiaga ir rengimąsi bylai 200 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina iš pareiškėjos (po 100 Eur kiekvienam trečiajam suinteresuotam asmeniui).

Bylos duomenys patvirtina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė 2023 m. balandžio 13d. (2023 m. antras ketvirtis) pateikė prašymą dėl Z. P. ir G. M. įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už prašymo parengimą maksimali priteistina suma yra 190,03 Eur (1900,30 Eur (2022 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (koeficientas). Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašoma priteisti 100 Eur suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl priteistina tretiesiems asmenims (kiekvienam po 50 Eur).

Taip pat trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė 2023 m. rugsėjo 15 d. (2023 m. trečias ketvirtis) pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už rašytinių paaiškinimų parengimą maksimali priteistina suma yra 783,96 Eur (1959,90 Eur (2023 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,4 (koeficientas). Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašoma priteisti 500 Eur suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl priteistina tretiesiems asmenims (kiekvienam po 250 Eur).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos priteistina 1 000 Eur išlaidų (kiekvienam po 500 Eur), susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjos D. J. trečiojo suinteresuoto asmens Z. P. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Priteisti iš pareiškėjos D. J. trečiojo suinteresuoto asmens G. M. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.