Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-04-29 · Administracinė byla Nr. I-3297-789/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-04-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
I-3297-789/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01326-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Advokatai
Audrius Vaičiūnas
Administracinė byla Nr. I-3297-789/2013Proceso Nr. 3-61-3-01326-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2, 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, susipažinusi su UAB „Baltisches Haus“ skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB „Baltisches Haus“ 2013-04-23 išsiuntė paštu teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Privatizavimo komisijos 2013-02-08 (protokolo Nr. 2V-3(652) sprendimą „Dėl nepritarimo pirkimo-pardavimo sutarties projektui“.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d. nustato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį ir pobūdį. Valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, be valdžios funkcijų, t. y. viešojo administravimo funkcijų, vykdo ir ūkinę-komercinę veiklą, t. y. atlieka civilinio teisinio pobūdžio veiksmus. Ir valstybė, ir savivaldybės yra tam tikro turto savininkai, jos sudaro įvairius sandorius, pvz., parduoda, išnuomoja turtą ir pan. Ir tokiu atveju, nepriklausomai nuo to, kad viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, ginčas laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija 2012-12-20 nutartyje, priimtoje byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nurodė, kad privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydamos privatizavimo sandorius, valstybė ir savivaldybės veikia kaip privatizuojamo turto savininkės. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmai, kada valstybė ar savivaldybės per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo-pardavimo sutarties šalys, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Šią išvadą patvirtina Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 str. 6 d. norma, nustatanti, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip.

Kaip matyti iš skundo ir jo priedų turinio, pareiškėjas siekia privatizuoti prekybos centro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir nesutinka su Privatizavimo komisijos 2013-02-08 (protokolo Nr. 2V-3(652)) sprendimu „Dėl nepritarimo pirkimo-pardavimo sutarties projektui“, kuriuo nuspręsta nepritarti minėtų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties projektui. Taigi valstybės institucija (Privatizavimo komisija) šiuo atveju veikia privatinių santykių, o ne viešojo administravimo srityje, o ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių. Todėl pareiškėjos keliamas ginčas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p. skundą atsisakoma priimti, jei byla nepriskirtina tam teismui. Pareiškėjo keliamas ginčas kyla iš civilinio pobūdžio teisinių santykių – turto privatizavimo, taigi jis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjų skundą priimti atsisakytina (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo jis gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Advokatų profesinė bendrija „Vaičiūnas ir Vaičiūnas“ sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl, atsisakius priimti pareiškėjo skundą, už kurį buvo sumokėtas žyminis mokestis, vadovaujantis ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p., šis mokestis grąžintinas. Advokatų profesinei bendrijai „Vaičiūnas ir Vaičiūnas“ išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 42 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p., 3 d., 42 str. 1 d. 3 p. ir 105–106 str., teismas

nutaria:

atsisakyti priimti UAB „Baltisches Haus“ skundą kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti UAB „Baltisches Haus“ atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui.

Nutarčiai įsiteisėjus, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 100 litų žyminį mokestį (SEB bankas 2013-04-23 mokėjimo nurodymo Nr. 947) grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Vaičiūnas ir Vaičiūnas“.

Išaiškinti UAB „Baltisches Haus“ teisę dėl Privatizavimo komisijos 2013-02-08 (protokolo Nr. 2V-3(652)) sprendimo „Dėl nepritarimo pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ panaikinimo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė