Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-09-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1252-903/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
A8.-1252-903/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00989-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
L. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1252-903/2018 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00989-2018-0
Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.9.10. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. S.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. 2018-05-24, 11.16 val., būdama muitinės tarpininko (duomenys neskelbtini) atstove, Klaipėdos krovinių postui „Centras“ Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – MDAS) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai pateikė BAD (duomenys neskelbtini), kuriuo deklaruota prekė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, 2005 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa 2497 cm3, variklio galia 130 kW, degalų rūšis dyzelinas (imigruojančio asmens turtas). Prekės gavėjas – I. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto pareigūnui atlikus dokumentinį tikrinimą nustatyta, kad deklaracijos 37 langelyje deklaruotas muitinės procedūros kodas „C01“, kuris gali būti nurodytas tik įprastinę gyvenamąją vietą keičiančių ir į Europos bendriją persikeliančių fizinių asmenų asmeniniam turtui taikant 0 % muito ir PVM tarifą (mokesčių lengvatą), tačiau kartu su importo deklaracija nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad automobilį importuojantis asmuo įsikūrė savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje per terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių. Neišpildžius šios sąlygos mokesčių lengvata negali būti taikoma. Vadovaujantis 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 7 straipsnio 1 dalimi „Išskyrus ypatingus atvejus, nuo importo muitų atleidžiamas tik asmeninis turtas, įvežamas laisvai apyvartai per 12 mėnesių nuo tos dienos, kai asmuo įsikūrė savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje Bendrijos muitų teritorijoje“. Kadangi muitinės tarpininko atstovė L. A. deklaruodama imigruojančio asmens turtą pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad pilietis I. P. Norvegijoje gyveno ir dirbo iki 2015 m., bet nepateikė įrodymų, kad asmuo dirbo 2017-2018 metais Norvegijoje, todėl atleidimo nuo mokesčių lengvata negali būti taikoma (2004-08-18 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 968 II sk., 3.1 p., fizinis asmuo, gyvenęs už Sąjungos muitų teritorijos ne trumpiau kaip 12 paskutinių mėnesių, keisdamas nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeldamas gyventi į Lietuvos Respubliką, įveža asmeninį turtą ir muitinės įstaigai pateikia dokumentus, įrodančius, kad ne trumpiau kaip 12 paskutinių mėnesių jis gyveno už Sąjungos muitų teritorijos). Dėl nustatytų neatitikimų 2018-05-25 deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) neišleista, teisės aktų nustatyta tvarka informuojant deklarantą apie prekės neišleidimo priežastį. Atlikus papildomą tyrimą (Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės sk. 2018-06-08 TP Nr. 8D-1966) nustatyta, kad remiantis IĮ „Emprekis“ nurodyta verte, kurioje nurodyta transporto priemonės rinkos vertė yra 5430,00 Eur, apskaičiuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ muitinė vertė – 3658,86 Eur, apskaičiuoti mokesčiai: muito – 366,00 Eur, PVM – 845,00 Eur. Lyginant su deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-05-24) deklaruotais duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ muitinė vertė padidėjo 1558,86 Eur, susidarė mokestinė nepriemoka: muito – 366,00 Eur, PVM – 845,00 Eur, iš viso 1211,00 Eur., naujai apskaičiuotos prekės vertė – 3658,86 Eur. Kadangi deklaravimo momentu nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, leidžiantys taikyti atleidimo nuo mokesčių lengvatą, todėl muitinės tarpininko atstovė L. A., būdama atsakinga už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdama neteisingus duomenis, pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatoma SMK 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatos ir 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas.

Teismo posėdžio metu L. A. savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino, labai gailėjosi bei paaiškino, kad asmuo jai pateikė dokumentus, jog dirbo Norvegijoje. Tik ji neatkreipė dėmesio, kad jis Norvegijoje dirbo 2015 m. Ji pateikė deklaraciją. Muitinė paprašė pateikti papildomus dokumentus dėl asmens darbo Norvegijoje už paskutinius metus. Asmuo patikino, kad pateiks prašomus dokumentus, tačiau jų nepateikė. Automobilis iki šiol yra registruotas tik Norvegijoje. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji yra fiziškai bankrutuojantis žmogus, t. y. jai iškelta fizinio bankroto byla ir skirti kiek galima mažesnę baudą. Jai bet kokia paskirta bauda bus labai didelė finansinė našta. Ji vieną kartą bausta už tai, kad deklaravo prekes ir valstybei liko nesumokėta 2 eurų suma. Už pirmą nusižengimą jai paskyrė įspėjimą.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. S. paaiškino, kad dėl baudos dydžio paskyrimo palieka spręsti teismui. L. A. buvo bausta pagal ANK 212 straipsnį, taip pat jai dar buvo paskirta pastaba. Prašo L. A. pripažinti kalta, dėl nuobaudos paskyrimo, jei bus paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda, neprieštaraus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be L. A. prisipažinimo, jos kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2018-08-08 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog L. A. 2018-05-24, 11.16 val., būdama muitinės tarpininko (duomenys neskelbtini) atstove ir būdama atsakinga už deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumą, pažeisdama prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje, ir 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatus, pakartotinai per metus pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje apie importuojamą prekę, dėl ko atsirado 1211,00 Eur mokesčių nepriemoka. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 5 dalyje sudėtį – deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, padarytas pakartotinai.

L. A. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. A. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, gailisi nusižengusi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jai iškelta fizinio bankroto byla, anksčiau bausta administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus tik įspėjimu, reali žala valstybei nepadaryta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas L. A. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 212 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

L. A. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, ir jai paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti L. A., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus