Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 40-TE-319 „Dėl G. Š. veiksmų įvertinimo“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 40-TE-319 „Dėl G. Š. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu įsakymu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381, 2 straipsnio 26 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ 27 punktu, atsižvelgdamas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-10 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio G. Š. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), pripažino, kad G. Š., ėjęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 40-TE-737 „Dėl viršilos G. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. liepos 18 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 40-PR1-16-(4.7E) informavo pareiškėją G. Š., jog yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi yra duomenų, kad galimai buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, t. y. 2018 m. balandžio 7 d. apie 03.00 val., dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose, (duomenys neskelbtini), sustabdęs D. Č. vairuojamą vilkiką M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinęs ir nustatęs vairuotojo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 451 straipsnio 4 dalyje, t. y. keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdieninio vairavimo trukmės viršijimo, būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, turėdamas pareigą nustatyta tvarka įforminti teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones, o būtent surašyti administracinio nusižengimo protokolą administracinį nusižengimą padariusiam vairuotojui, tyčia to nepadarė ir vėliau galimai priėmė vairuotojo duotą 50 eurų kyšį. Tokiais veiksmais G. Š. nesilaikydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 61.7 punkto ir 61.9 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 punkto, 4.9 punkto, 4.12 punkto, 4.28 punkto, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 40-V-224 patvirtinto Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašyme 6.3.1 punkto, 6.3.4 punkto, 6.5 punkto nuostatų, galbūt pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto, 5 punkto reikalavimus bei galimai pažemino pareigūno vardą.

2018 m. liepos 27 d. teikimu Nr. 40-IL-11147-(4.7) Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sustabdymo, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 9 dalimi bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. Įsakymu Nr. IV-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. I-V-885 redakcija), 12 punktu, tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno G. Š. veiksmų buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis kompetentingos institucijos sprendimas. Apie tai, kad patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo sustabdytas, G. Š. informuotas 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. 40-S-24526-(4.7E).

2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 40-TE-737 „Dėl viršilos G. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 2 dalimi, 66 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu (Vidaus tarnybos statuto redakcija galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2019-01-01), pareigūnas G. Š. atleistas iš vidaus tarnybos.

Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d., išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-48-519/2019, kurioje nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies padarymu buvo kaltinamas G. Š., priėmė nuosprendį. Teismas G. Š. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą. Nuosprendis įsiteisėjo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 29 d. teikimu Nr. 40-11 -771 0-(4.7E) „Dėl tarnybinio patikrinimo procedūros atnaujinimo“ konstatavo, kad yra priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje, todėl vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. Įsakymo Nr. 1V-I42 redakcija), 13 punktu tarnybinis patikrinimas dėl G. Š. veiksmų atnaujintas.

2019 m. birželio 13 d. tarnybinis patikrinimas baigtas, surašant Išvadą, pripažįstant, kad G. Š., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 40-TE-737 „Dėl viršilos G. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos, savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Pareiškėjas įsakymo neteisėtumą iš esmės grindė tuo, kad buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės, neturint galimybės eiti pareigų dėl ligos, kuomet sirgo ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės. Iki sutrinkant sveikatos būklei buvo darbingas ir nepaisant atliekamo ikiteisminio tyrimo bei tarnybinio patikrinimo nebuvo nušalintas nuo tarnybinių pareigų atlikimo. Mano, jog Išvadoje konstatuojamos aplinkybės, jog pareiškėjas turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos kaip pažeminęs pareigūno vardą yra nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal galiojantį ir pagrįstą Vidaus tarnybos statuto straipsnį dėl ligos, todėl taikyti kito atleidimo pagrindo nėra galimybės ir teisinio pagrindo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1381 (galiojanti redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas) (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2019 m. vasario 13 d.).

Taigi, sprendžiant pareiškėjo (statutinio pareigūno) atleidimo iš vidaus tarnybos klausimą taikytinas Statutas, kurio 72 straipsnyje yra numatyti pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, vienas iš pagrindų – kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra konstatavęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas.

Pagal materialinę teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 129/2004; 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008; LVAT kt.).

Pažymėtina, kad pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; A520 -2412-2012 ir kt.).

Policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d., baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-519/2019 nusprendė G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus, vykdė tarnybines pareigas – buvo valstybės tarnautojas – policijos pareigūnas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių 2-ojo būrio vyresnysis patrulis. Pareiškėjas nuteistas už sunkų nusikaltimą – kyšininkavimą, kuris užtraukia baužiamąją atsakomybę. Pabrėžtina, jog pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Net jei pareiškėjo atžvilgiu ir nebūtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ar prieš jį nutraukta baudžiamoji byla, nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų atleidimo pagrindų, kadangi baudžiamojoje byloje pareiškėjo veiksmai vertinami tik baudžiamosios atsakomybės kontekste.

Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktas (ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 40-TE-737 priėmimo metu galiojusi redakcija iki 2019 m. sausio 1 d.), numatė, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, atleistam iš vidaus tarnybos.

Aprašo 31 punktas numatė, kad sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – dėl pripažinimo pažeminus pareigūno vardą, priimamas ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai paaiškėja, kad padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, nežiūrint į tai, ar pareigūnas turi laikiną nedarbingumą, atostogauja ar yra nušalintas nuo pareigų. Pareigūno vardo pažeminimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados, kuriose konstatuojama pareigūno padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus pareigūnui, neįgaliotam skirti pareigūną į pareigas – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į teisės aktų nuostatas, pareiškėjo teiginys, jog atsakovas negalėjo taikyti kito atleidimo pagrindo iš vidaus tarnybos atmestinas, kaip nepagrįstas. Pareiškėjo skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 40-TE-319 „Dėl G. Š. veiksmų įvertinimo“ panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde išdėsto ir kitus argumentus, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Š. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.