Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. prašymą dėl nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. vasario 1 d. teisme gautas nuteistojo V. R. prašymas, kuriame jis prašo peržiūrėti 1994 m. balandžio 25 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuteistojo atžvilgiu priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-188/94 ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš 1961 m. Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 180 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad jo padaryta veika traktuojama ne kaip sunkus nusikaltimas, o kaip apysunkis nusikaltimas. Prašyme nurodė, kad 1994 m. balandžio 25 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-188/94 buvo nuteistas pagal 1961 m. redakcijos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį už tai, kad 1993 m. spalio 7 d. apie 20 val. Šilalės rajone Tujainių k., iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje kartu su A. R., būdami neblaivūs išvertė A. R. iš lovos ieškodami pinigų degtinei nusipirkti. Atėjusiai į kambarį J. R. sudavė nenustatytą smūgių skaičių į kaklo sritį, nuo ko pastaroji parvirto, buvo apsvaiginta. Tokiais veiksmais panaudojo smurtą, nepavojingą nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai. Tardymo metu Rimkus pripažino, kad pavogė iš R. po pagalve buvusius 20 litų. Ši nusikalstama veika numatyta Lietuvos TSR BK 147 straipsnio 2 dalyje. 1961 m. redakcijos Lietuvos TSR BK 147 straipsnio 1 dalis numatė, kad atviras asmeninio piliečių turto pagrobimas (atviroji vagystė) - baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. Pagal 1961 m. redakcijos Lietuvos TSR BK 147 straipsnio 2 dalį ta pati veika, susijusi su smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tokį smurtą, taip pat padarius nukentėjusiajam žymią žalą arba padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų arba pakartotinai, - baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Sutinkamai su 1961 m. redakcijos 25 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei apkaltinamajame nuosprendyje aprašyta pareiškėjo veika, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika buvo priskiriama prie sunkių nusikaltimų.

Šiai dienai pareiškėjo anuomet padaryta nusikalstama veika įvertinus nuosprendyje konstatuotas aplinkybes atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-I968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos - plėšimo - požymius. BK 180 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Sutinkamai su BK 11 straipsnio 4 dalimi, ši veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nepaisant to, kad 1994 m. balandžio 25 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę seniai yra atlikęs, teistumas išnykęs, tačiau veikos perkvalifikavimas kitokiu būdu palengvintų pareiškėjo, kaip veiką padariusio asmens, teisinę padėtį. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką sumažėtų jos pavojingumas, būtų laikoma jog pareiškėjas įvykdė ne sunkų, o apysunkį nusikaltimą. Be to, išnyktų teisiniai apribojimai mamai V. B. gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją. 2014-06-17 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio draudimo ir pensijų departamento valstybinių pensijų skyriaus raštu Nr. (27.4-23)SD-4353 pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2014-06-01 mamai, kaip daugiavaikei motinai buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija. 2014-09-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus Skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus raštu Nr. (10.5)3-111897 mama informuojama apie tai, kad nuo 2014-08-01 antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas iki kol bus priimtas naujas komisijos sprendimas.

2014-10-10 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio draudimo ir pensijų departamento valstybinių pensijų skyriaus raštu Nr. (27.4-23)SD-7581 mama informuota apie tai, kad atsižvelgiant į Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014- 09-17 prašymą kuriame prašoma teikimą dėl mamos kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti laikyti negaliojančiu, dėl teisės aktais nustatytų valstybinės pensijos skyrimo apribojimų. Toliau nurodoma, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo nuostatų patvirtintų Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255, 25 p. nustatyta, kad daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, - nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Analogiška nuostata galioja ir šiai dienai. 2017-03-08 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 166 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimo Nr. 255 “Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 25 p. nustatyta, kad daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, - nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Pareiškėjo mamai sprendimas dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimo panaikintas, nes jos sūnus V. R. 1994 m. buvo pripažintas kaltu už nusikaltimą, numatytą tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojusį Baudžiamąjį kodeksą, šis nusikaltimas buvo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatytos bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis ir jos esmė yra tai, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika jis pripažįstamas švelnesniu, taip pasireiškia humanistinis baudžiamųjų įstatymų pobūdis.

Iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų matyti, kad V. R. 1994 m. balandžio 25 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-188/94 buvo nuteistas už tai, kad 1993 m. spalio 7 d. apie 20 val. Šilalės rajone, Tujainių kaime, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje kartu su A. R., būdami neblaivūs, pavogė iš nukentėjusiosios po pagalve buvusius 20 litų bei panaudojo smurtą, nepavojingą nukentėjusiosios gyvybei ir sveikatai.

Pareiškėjas nurodo, kad bausmę pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 1994 m. balandžio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje yra atlikęs, tačiau veiksmų perkvalifikavimas yra labai svarbus, kadangi pareiškėjo mama V. B. pretenduoja gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Tuo metu galiojusi baudžiamajame kodekse pareiškėjo padaryta nusikalstama veika buvo priskirta prie sunkių nusikaltimų, o tokiu atveju II laipsnio pensija neskiriama. Dabar šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaip matyti pagal V. R. padaryto nusikaltimo dispoziciją, 1994 m. balandžio 25 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjo veiksmai, nuosprendžio priėmimo metu atitiko BK 147 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija), o pasikeitus baudžiamajam kodeksui, kuris įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., padaryti veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies dispoziciją (2000 m. redakcija). Todėl 1994 m. balandžio 25 d. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 180 straipsnio 1 dalį (atitinkančią 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį - atviroji vagystė, susijusi su smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, nusikaltimo sudėtį). Įstatymo galiojimo atgal principas įtvirtintas BK 3 straipsnio 2 dalyje, kuri nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tačiau šis principas nėra taikomas automatiškai - tai, kaip įstatymo galiojimo atgal principas turi būti įgyvendinamas nuteistų asmenų atžvilgiu reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje, nustatančiame įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis).

Pagal 2000-09-26 Baudžiamojo kodekso redakcijos, įsigaliojusios nuo 2003-05-01, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už neatsargius ar tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Kaip matyti, V. R. bausmę pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 1994 m. balandžio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje yra atlikęs ir teistumas išnykęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsniu, 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo V. R. prašymą tenkinti.

1994 m. balandžio 25 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje V. R. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį (1961 m. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.