Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, privalomosios pradinės karo tarnybos karys, praeityje teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. nuo 2021 m. birželio 27 d. atlikdamas tarnybą Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, dislokuoto Karaliaus Mindaugo g. 11, Rukloje, Jonavos r., III mechanizuotos pėstininkų kuopos I mechanizuotojo pėstininkų būrio II skyriaus kulkosvaidininko padėjėjo pareigose, turėdamas jaunesniojo eilinio karinį laipsnį, tai yra būdamas nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariu, tyčia, be pateisinamos priežasties nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. 20 val. 23 min. po medicininės apžiūros, savavališkai pasišalino iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyriaus esančio Hipodromo g. 13, Kaune, iki 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 17.50 val., kuomet grįžo į tarnybą, ilgiau nei dešimt dienų, dezertyravo;

be to A. J., 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 10.00 val., Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, dislokuoto Karaliaus Mindaugo g. 11, Rukloje, Jonavos r., Karo medicinos tarnybos Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ROLĖ 1 medicinos paramos vieneto gydymo skyriaus II grandies vadei – gydytojai kpt. L. A. pateikė jo paties suklastotą Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės 2021 m. rugsėjo 23 d. gydytojos Ž. A. vardu surašyta vidinės konsultacijos išrašą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba 2021 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. MS-1570 pateikė LSMU Kauno ligoninės 2021 m. rugsėjo 23 d. vidinės konsultacijos išrašą, kurį A. J. 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 10.00 val., pateikė Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, dislokuoto Karaliaus Mindaugo g. 11, Rukloje, Jonavos r., Karo medicinos tarnybos Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ROLĖ 1 medicinos paramos vieneto gydymo skyriaus II grandies vadei – gydytojai kpt. L. A. (1 t., b. l. 72-73). Šis išrašas Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Kauno ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo apžiūrėtas ir 2022 m. sausio 12 d. surašytas Objektų apžiūros protokolas su priedu – fotolentelė (1 t., b. l. 75-79).

Liudytojas K. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys, vykdo Lietuvos kariuomenės daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ROLĖ 1 medicininės paramos vieneto (toliau – Algirdo med. punktas) paramediko pareigas. Jo tarnybos vieta yra Karaliaus Mindaugo g. 11, Rukloje, Jonavos rajone dislokuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono teritorijoje. 2021 m. rugpjūčio 14 d. kaip budintis paramedikas vykdė paros tarnybą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Rukloje, Jonavos rajone esančiame Pirminės karių sveikatos priežiūros centre (toliau – PKSPC). 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 17 val. 50 min., į PKSPC dėl ausies skausmo buvo atgabentas privalomosios pradinės karo tarnybos karys j. eil. A. J.. Karį apžiūrėjusi slaugytoja R. V. nusprendė A. J. nuvežti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę (toliau – Kauno ligoninė) gydytojų konsultacijai, mat karys tik 2021 m. rugpjūčio 13 d. į tarnybos vietą buvo sugrįžęs po ausies pažeidimo gydymo minėtos ligoninės stacionare. R. V. nurodė A. J. nugabenti į Kauno ligoninę. Tarnybiniu automobiliu A. J. pristatė į Kauno ligoninės skubios pagalbos skyrių 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 18.40 val. Kadangi dėl COVID-19 ligos plitimo mažinimo nebuvo įleistas į ligoninės vidų, A. J. liko laukti aikštelėje prie įėjimo į ligoninę. Gydytojų konsultacijoms į ligoninę A. J. nuėjo vienas, lydimas Kauno ligoninės personalo. 2021 m. rugpjūčio 14 d. 20 val. 23 min. A. J. paskambino telefonu ir pranešė, kad yra guldomas į ligoninę gydymui. Apie tai telefonu pranešė R. V., kuri nurodė jam grįžti atgal į PKSPC. Daugiau A. J. gydymo eiga nesidomėjo. 2021 m. rugsėjo 22 d., apie 15 val., Algirdo med. punkto slaugytoja srž. sp. K. E. informavo, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. j. eil. A. J. bus paleidžiamas iš ligoninės ir reikės vykti jį parvežti atgal į tarnybos vietą. 2021 m. rugsėjo 23 d., susiskambinęs su A. J. ir iš jo gavęs informaciją apie tai, kad jau yra išleidžiamas iš ligoninės, 16.36 val. atvyko prie Kauno ligoninės. Karys jau laukė prie įėjimo į ligoninę. Apie 17.50 val. A. J. parvežė į Algirdo bataliono teritoriją. Apie tai, kad A. J. visai nebuvo gydomas ligoninėje nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., o buvo savavališkai pasišalinęs, sužinojo tik 2021 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, kai buvo paprašytas parašyti tarnybinį pranešimą apie jo pristatymą į ligoninę ir parvežimą atgal į tarnybos vietą. Kur A. J. leido laiką, nežino (1 t., b. l. 94-95).

Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys, šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenės Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono dislokuoto Rukloje, pirmosios kuopos trečio būrio vado pareigose. Jo būryje, pirmajame skyriuje nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. tarnavo šauktinis – j. eil. A. J.. Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. A. J. buvo gydomas Kauno ligoninėje, dėl ausies būgnelio pažeidimo. Apie kario išgabenimą ir tolimesnį gydymą jį informavo kuopos paramedikas gr. J. O.. 2021 m. rugpjūčio 16 d., atvykęs į tarnybą, sužinojo, kad A. J. po gydymo Kauno ligoninės stacionare vėl pasijuto blogai ir buvo nugabentas į Kauno ligoninę, kurioje jam skirtas gydymas stacionare nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. 2021 m. rugpjūčio 23 d. skambino A. J. pasiklausti apie jo sveikatą bei išleidimą iš stacionaro. Jis atsakė, kad nežino kada bus paleidžiamas iš ligoninės, kad jam vis dar atliekami sveikatos tyrimai. 2021 m. rugsėjo 19 d. iš gr. J. O. gavo informaciją, kad A. J. bus išleistas iš ligoninės 2021 m. rugsėjo 23 d. Tą dieną karį parvežė budintis Bataliono paramedikas. Apie tai, kad A. J. nebuvo gydomas stacionare, o laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo dezertyravęs sužinojo iš vadovybės. Po 2021 m. rugsėjo 23 d. jam neteko kalbėtis su A. J. (1 t., b. l. 107-109).

Liudytojas J. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tarnauja Lietuvos kariuomenės Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, dislokuoto Rukloje, pirmoje kuopoje, paramediko pareigose. 2021 m. liepos 23 d. - rugpjūčio 3 dienomis, vykdė paramediko pareigas kovinio šaudymo pratybų metu. Šių pratybų metu 2021 m. rugpjūčio 3 d., j. eil. A. J. pajuto skausmą ausyje. Dėl šios priežasties jis buvo išgabentas į Bataliono Rolė I medicinos punktą ir perduotas tolimesnei apžiūrai. Po atliktos apžiūros karys buvo išgabentas į LSMU Kauno ligoninę gydymui, kur buvo gydomas stacionare iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. Tą dieną jis grįžo į tarnybos vietą. 2021 m. rugpjūčio 16 d. ryte, po savaitgalio, atvykęs į tarnybą sužinojo iš budėjusių karių, kad A. J. buvo išgabentas į Kauno ligoninės stacionarą 2021 m. rugpjūčio 14 d. pablogėjus savijautai, o būtent skausmui ausyje. Jis paskambino A. J. į mobilų telefoną, o jis paaiškino, kad guli ligoninėje, iki kada, jam buvo nežinoma. Jis skambino jam kas savaitę, kol 2021 m. rugsėjo 22 d. paaiškėjo iš kario žodžių, kad jis bus paleistas iš ligoninės 2021 m. rugsėjo 23 d. Tą dieną jis ir buvo pargabentas iš ligoninės Bataliono Rolė I medicinos punkto tarnybiniu automobiliu. Apie tai, kad A. J. buvo dezertyravęs laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., sužinojo iš bataliono vadovybės. Dėl ko A. J. taip pasielgė, jam nežinoma (1 t., b. l. 111-112).

Liudytoja L. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra profesinės karo tarnybos karė, vykdo Lietuvos kariuomenės daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ROLĖ 1 medicininės paramos vieneto (toliau – Algirdo med. punktas) Antros gydymo grandies vado funkcijas. Jos tarnybos vieta yra Karaliaus Mindaugo g. 11, Rukloje, Jonavos rajone dislokuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono teritorijoje. Viena iš pareigų – pirminė karių sveikatos priežiūra, t. y. vykdo privalomosios pradinės karo tarnybos karių, tarnaujančių MPB „Geležinis Vilkas“ padaliniuose Rukloje, sveikatos priežiūrą, juos gydo, konsultuoja, siunčia tyrimams į kitas gydymo įstaigas. 2021 m. rugpjūčio 2 d. 11.10 val. konsultacijai kreipėsi Algirdo batalione tarnaujantis privalomosios pradinės karo tarnybos karys j. eil. A. J.. Skundėsi pablogėjusia klausa kairiąja ausimi, cypimu, atsiradusiais po 2021 m. liepos 30 d. vykusių šaudymo pratybų, kai iš kairiosios ausies buvo iškritusios klausos apsaugos priemonės. Konsultacijos metu kariui paskyrė pradinį ūmaus klausos nervo pakenkimo gydymą, bei išdavė siuntimą ausų nosies gerklės (toliau – ANG) gydytojo konsultacijai Karo medicinos tarnyboje, Kaune, kur 2021 m. rugpjūčio 3 d. ANG gydytoja R. M. nustatė neurosensorinio tipo klausos pakenkimą, ir tolimesniam stacionariniam gydymui A. J. nukreipė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę (toliau – Kauno ligoninė). A. J. 2021 m. rugpjūčio 3 d., apie 13 val., buvo nuvežtas į Kauno ligoninę ir paliktas stacionariam gydymui. Pagal Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS), kitaip vadinamos „esveikata“ duomenis, A. J. Kauno ligoninės stacionare gulėjo nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. Už minėtą ligos laikotarpį buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduota stacionarinio gydymo epikrizė, kurią pasirašė gydytoja D. M.. 2021 m. rugpjūčio 13 d. A. J. buvo parvežtas atgal į Algirdo batalioną. Pagal įrašus A. J. Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje, matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 17.50 val., A. J. dėl stipraus kairiosios ausies skausmo, kraujavimo iš ausies kreipėsi į Ruklos pirminės karių sveikatos priežiūros centrą, kur tuo metu jį konsultavusi slaugytoja R. V. ir kuri karį nukreipė į Kauno ligoninės skubios pagalbos skyrių ANG gydytojo konsultacijai. 2021 m. rugpjūčio 14 d. buvo šeštadienis, tad medicininės pagalbos besikreipiančius karius konsultavo budinti slaugytoja. 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 18.40 val., A. J. tarnybiniu transportu budinčio paramediko vyr. eil. K. B. buvo nugabentas į Kauno ligoninės skubios pagalbos skyrių. Dėl COVID-19 ligos ribojimų į ligoninės patalpas buvo įleistas tik A. J.. Kaip jai pasakojo K. B., 2021 m. rugpjūčio 14 d. 20.23 val., jam belaukiant prie Kauno ligoninės, telefonu paskambinęs A. J. informavo, kad yra guldomas į ligoninę, tad K. B. sugrįžo atgal į tarnybos vietą Rukloje. Kaip nors specialiai A. J. gydymo eiga Kauno ligoninėje nesidomėjo – turi didelius kiekius pacientų, besikreipiančių karių, tad specialiai stebėti kiekvieną atvejį neturi galimybių, o be to dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo informacija apie besigydančius karius telefonu nėra teikiama. 2021 m. rugsėjo 22 d. į Algirdo med. punktą paskambinęs Algirdo bataliono I kuopos paramedikas gr. J. O. teiravosi ar jie ką nors žino apie A. J. ligos eigą, apie kario būklę. Toks ilgas kario gydymo stacionare laikotarpis jam sukėlė įtarimų. Gydytojo padėjėjai srž. sp. K. E. nurodė susisiekti telefonu su A. J. ir tiksliai sužinoti, kada karys bus paleidžiamas iš stacionaro. A. J. K. E. nurodė, kad iš ligoninės bus išleidžiamas 2021 m. rugsėjo 23 d., todėl K. B. buvo nurodyta susisiekti su A. J. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. paimti karį iš ligoninės. 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 17.50 val., A. J. buvo parvežtas į Algirdo batalioną. Peržiūrėjusi duomenis ESPBI IS, pamatė, kad apie A. J. gydymą stacionare nėra įkelta duomenų. Tačiau, kadangi iš praktikos žino, jog pasitaiko atvejų, kai gydantys gydytojai kai kuriuos medicininius dokumentus į sistemą įkelia tik praėjus kuriam laikui, lūkuriavo, kad taip bus padaryta ir šį kartą. Tačiau norėdama išsiaiškinti situaciją, gauti iš A. J. medicininius dokumentus apie jo gydymo stacionare eigą, 2021 m. rugsėjo 24 d. 10 val. pasikvietė A. J. pas save į Algirdo med. punktą. Pamačiusi nustatytu laiku pas ją atėjusį A. J., iš jo elgesio, išvaizdos (buvo labai išblyškęs, susigūžęs, nervingas) suprato, kad karys yra išsigandęs, sunerimęs. Kabinete kario paprašė parodyti jam išduotus medicininius dokumentus. A. J. jai padavė tris dokumentus – 2021 m. rugpjūčio 13 d. stacionarinio gydymo epikrizę, 2021 m. rugpjūčio 12 d. jam atliktą audiogramą po gydymo ir vidinės konsultacijos kopiją. 2021 m. rugpjūčio 13 d. stacionarinio gydymo epikrizė, 2021 m. rugpjūčio 12 d. atlikta audiograma po gydymo buvo supildytos dar pirmojo gydymo (2021 m. rugpjūčio 3-13 dienomis) stacionare metu. Vidinės konsultacijos dokumentas jai pasirodė neatitinkantis įprastai gaunamų dokumentų formai, reikalavimams. Įprastai pacientai iš gydymo įstaigų gauna nustatytos formos dokumentus – išrašus, atsakymus į siuntimus. Vidinės konsultacijos dokumentas yra pildomas gydančios įstaigos viduje ir tik tokio dokumento turinį sudaranti informacija gali būti įrašoma į pacientui išduodamą išrašą, epikrizę, ar pan. Įtarimą sukėlė ne tik A. J. pateiktos vidinės konsultacijos dokumento buvimas pas jį, bet ir tame dokumente įrašyta informacija – dokumento užsakymo duomenyse buvo įrašyta „2021-08-14 20:09“, o atlikimo duomenyse buvo pažymėta „Atlikta: 2021-09-32 15:24“. Dokumento apačioje esančio dokumentą surašiusios gydytojos Ž. A. spaudo spalva ir parašas buvo skirtingi, nei įprasta. Parašas akivaizdžiai apvedžiotas. Suprato, kad galimai šis dokumentas nėra tikras. A. J. pateiktus dokumentus pridėjo prie jo medicininės kortelės. Peržiūrėjusi A. J. pateiktus dokumentus, bei matydama, kaip nervingai jis elgiasi, pasiteiravo ar tikrai jis visą laiką buvo gydomas Kauno ligoninėje. Iš pradžių A. J. teigė, kad tikrai visą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo gydomas, kad nežino, kodėl duomenų bazėse nėra įrašų apie jo gydymą, nežino kur medicininiai dokumentai apie jo gydymą. Besikalbant ilgiau, A. J. prisipažino, kad iš tiesų ligoninėje jis negulėjo ir jis visą minėtą laiką praleido savo namuose. Detaliau į situaciją nesigilino, kariui leido grįžti į tarnybos vietą, apie tai, ką sužinojo informavo kario vadus, Algirdo med. punkto vadą (1 t., b. l. 99-101).

Liudytoja Ž. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje. Jos pareigos yra gydytoja otorinolaringologė. Darbovietės adresas yra Hipodromo g. 13, Kaune. Karys A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo jos asmeniškai konsultuotas 2021 m. spalio 9 d. 03.17 val. dėl ausies skausmo, buvo rekomenduota ambulatorinė kontrolė po 4-5 dienų. Iš medicinos dokumentacijos žino, kad jis buvo gydytas Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. dėl ūminio klausos nervo pažeidimo. 2021 m. rugpjūčio 14 d. A. J. buvo pas ją pirmą kartą, jam buvo rekomenduota saugoti ausį nuo vandens patekimo, o spalio 9 d. jis buvo atvykęs antrą kartą. 2021 m. rugsėjo 23 d. vidinės konsultacijos ji A. J. neatliko ir jokių dokumentų nesurašė, tą dieną apskritai nedirbo. 2021 m. rugsėjo mėnesį A. J. stacionare gydytas nebuvo. 2021 m. rugpjūčio 14 d. po vizito pas ją, A. J. buvo išleistas iš ligoninės, o kur jis nuėjo po vizito, jai nežinoma. Ši paciento apžiūra buvo atlikta Skubios pagalbos skyriuje esančiame Hipodromo g. 13, Kaune. Apie tai, kad A. J. dezertyravo iš Lietuvos kariuomenės, ji nieko nežino (1 t., b. l. 105-106).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 323 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė kariui, pasišalinusiam iš dalinio ar tarnybos vietos ilgesniam negu dešimt dienų laikui arba tiek laiko neatvykusiam į dalinį ar tarnybos vietą arba nepaisant pasišalinimo trukmės tai padariusiam, turint tikslą išvengti karo tarnybos. Dezertyravimas yra trunkamasis nusikaltimas ir šis nusikaltimas aprašytas formaliąja nusikaltimo sudėtimi. Esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, nusikaltimas laikomas baigtu nuo objektyvios veikos padarymo, o nusikaltimo padariniai yra už tokio nusikaltimo sudėties ribų. Kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai susiję su trukme, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 323 straipsnį už dezertyravimą kyla, jei kario pasišalinimas iš tarnybos vietos truko ilgiau kaip dešimt dienų.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad A. J., būdamas nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariu, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., t. y. ilgiau kaip dešimt dienų, neatvyko į tarnybą po to, kai savavališkai pasišalino iš VšĮ LSMU Skubios pagalbos skyriaus.

Šias faktines aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina liudytojų K. B., M. S., J. O., L. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kita bylos medžiaga.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad A. J., būdamas nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariu, 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu, kuriuo A. J. kaip karys skirtas į pareigas, neatvykimu į tarnybos vietą nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., t. y. daugiau kaip 10 dienų be pateisinamų priežasčių, dezertyravo. Taigi, jo veikoje nustatyti visi objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai. Be to, pripažintina, kad nustatyta ir jo kaltė – tyčia, kas sprendžiama iš to, jog jis pats prisipažino, kad jam akivaizdžiai buvo žinomos bei suvokiamos atitinkamo elgesio, neatvykstant į tarnybos vietą, pasekmės. Tad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nurodė jo padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir liudytojų L. A., Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. J., siekdamas pateisinti savo dezertyravimą, veikdamas tiesiogine tyčia, suklastojo VšĮ LSMU Kauno ligoninės 2021 m. rugsėjo 23 d. gydytojos Ž. A. vardu surašyta vidinės konsultacijos išrašą, joje pats padarydamas rankraštinius įrašus, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo – pateikė jį 2021 m. rugsėjo 24 d. apie 10.00 val., Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, dislokuoto Karaliaus Mindaugo g. 11, Rukloje, Jonavos r., Karo medicinos tarnybos Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ROLĖ 1 medicinos paramos vieneto gydymo skyriaus II grandies vadei – gydytojai kpt. L. A.. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 ir 3 dalis ). Nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad A. J. nevedęs, dirba, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, per paskutinius trejus metus buvo tris kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2021 m. liepos 28 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, ne visos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 137-145), psichiatrinio gydymo bei priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 128).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, teismas pirmiausia pažymi, kad sankcija už BK 323 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą – tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Minėta, kaltinamasis šio nuosprendžio priėmimo metu laikytinas neteistu (teistumas išnykęs) taigi nors aktuali yra BK 55 straipsnio nuostata, kad pirmą kartą teisiamajam asmeniui paprastai neskiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, visgi šiuo atveju, kaip minėta, būtina atsižvelgti, kad tai sankcijoje numatyta vienintelės rūšies bausmė, o pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, švelnesnė bausmė nei numatyta sankcijoje gali būti skiriama tik jei toks paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių, dėl kurių būti pagrindas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti švelnesnės rūšies bausmę. Nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į jau nurodytus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, be to, paaiškinimus, kad jis imasi spręsti atitinkamas problemas, tai, kad tarnyboje pagal Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančios kario vertinimo anketą, jis buvo vertinamas teigiamai (1 t., b. l. 84-86). Taigi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 323 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 11 mėnesių, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina arešto bausmė, mažesnė, nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis – 40 parų.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių. Nustatant pridėtinas bausmės dalis ir bausmių bendrinimo būdą, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, parenka dalinį bausmių bendrinimo būdą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis), prie griežtesnės bausmės pridedant arešto bausmės dalį – 30 mėnesių ir A. J. paskirtina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

A. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir teigiamas jo asmenybės vertinimas nepašalina A. J. padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo teistumo nebuvimą (teistumas išnykęs), nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų, teismas konstatuoja, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis įpareigotinas nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Lietuvos kariuomenė iki įrodymų tyrimo pradžios pareiškė civilinį ieškinį dėl 134,48 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad pasišalinimo iš karinės tarnybos laikotarpiu kaltinamajam A. J. buvo sumokėtos išmokos, susijusios su tarnybiniais santykiais. Teismas sprendžia, kad Lietuvos kariuomenės pareikštas civilinio ieškinio dydis yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais (2 t., b. l. 9-15), pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš A. J. 134,48 eurų turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 122-123), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės 2021 m. rugsėjo 23 d. vidinės konsultacijos išrašas paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir skirti A. J. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti iš A. J. Lietuvos kariuomenei, įmonės kodas 188732677, 134,48 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 48 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės 2021 m. rugsėjo 23 d. vidinės konsultacijos išrašą palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).