Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-07-13 · Civilinė byla Nr. e2-15500-886/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-13
Bylos Nr.
e2-15500-886/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09053-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15500-886/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09053-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.; 3.4.3.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Buhalteriai“ ieškinį atsakovui V. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Buhalteriai“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ ieškiniu prašo iš atsakovo V. S. priteisti 14 881,76 Eur nuostolių atlyginimo.

Ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2421-658/2016 ieškovei iškelta bankroto byla. Nuo bendrovės įregistravimo 2008 m. lapkričio 27 d. jos vadovu buvo atsakovas, vieninteliu akcininku nuo 2008 m. lapkričio 27 d. iki 2012 m. birželio 5 d. buvo atsakovas, nuo 2012 m. birželio 5 d. vieninteliu akcininku buvo UAB „MVA Market“. Atsakovas 2011 m. spalio 7 d. pardavė ieškovės akcijas UAB „MVA Market“ už 1 Lt. Atsakovas nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2012 m. sausio 27 d. buvo UAB „MVA Market“ akcininku, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. vadovu. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „MVA Market“ iškelta bankroto byla. Bendrovė yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2008 ir 2009 metus, Kauno apygardos teismas nustatė, kad ieškovė jau 2009 metais buvo nemoki. Ieškovės teigimu, atsakovas kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, žinodamas, kad bendrovė dar 2009 nemoki, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nuo 2009 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl privalo atlyginti 14 881,76 Eur žalą. Žalą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2421-658/2016 patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ieškovės bankroto byloje 14 881,76 Eur sumai. Šią sumą sudaro kreditorių VSDFV 5934,83 Eur reikalavimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 5485,48 Eur reikalavimas ir AB „Klaipėdos viešbutis“ 2490,43 Eur reikalavimas. Įsipareigojimai šiems kreditoriams susidarė nuo 2009 iki 2012 metų. Pažymėjo, kad atsakovas bendrovės akcijas perleido kitai savo paties valdomai UAB „MVA Market“, siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai 2017 m. gegužės 26 d. įteikti jo motinai, todėl atsakovui procesiniai dokumentai laikomi įteikti tinkamai (CPK 123 str. 3 d.). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad ieškovė UAB „Buhalteriai“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. lapkričio 27 d. Nuo įmonės UAB „Buhalteriai“ įregistravimo (2008 m. lapkričio 27 d.) atsakovas V. S. buvo šios įmonės direktorius iki bankroto bylos iškėlimo (2016 m. spalio 14 d.) ir vienintelis akcininkas iki akcijų perleidimo pagal 2011 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį naujam akcininkui UAB „MVA Market“ (paties atsakovo valdomai įmonei). Atsakovas nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2012 m. sausio 27 d. buvo UAB „MVA Market“ akcininku, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. direktoriumi. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB „MVA Market“ iškelta bankroto byla, 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu BUAB „MVA Market“ pripažinta bankrutavusia, veikla pasibaigusi, sprendimas įsiteisėjęs (civilinės bylos Nr. B2-70-613/2017 „Liteko“ duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-2421-658/2016 UAB „Buhalteriai“ iškelta bankroto byla, 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Buhalteriai“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 14 881,76 Eur sumai.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant, ar įmonės vadovas, akcininkas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas, šios bylos atveju – BUAB „Buhalteriai“ nemokumo fakto atsiradimą. Įmonės nemokumas konstatuojamas tuo atveju, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).

Teismas iš bankroto administratoriaus pateikto 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Buhalteriai“ finansinės atskaitomybės duomenų nustatė, kad pirmaisiais įmonės veiklos metais įmonės veikla buvo pelninga, įmonė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo moki (įmonės balanse apskaitomo turto vertė – 15 643 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1520 Lt, pradelstų įsipareigojimų nėra galimybės nustatyti, nes 2008 metais faktiškai įmonės veikla nuo jos įregistravimo truko tik vieną mėnesį). Iš pateikto UAB „Buhalteriai“ balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. matyti, kad ieškovė 2009 m. turėjo turto iš viso už 12 207,48 Eur (42 150 Lt), įmonės turtą sudarė atsargos 53,83 Eur (186 Lt) ir 12 139,19 Eur (41 946 Lt) per vienerius metus gautinos sumos. Per vienerius metu mokėtinos sumos sudarė 9414,39 Eur (32 506 Lt). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovė 2009 metais dirbo nuostolingai, patyrė 1297,21 Eur (4479 Lt) nuostolių. Ieškovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius metus. Teismas, vertindamas trumpalaikio turto sudėtį pažymi, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis ieškovė nuo 2009 metų iki bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į teismą dėl skolų priteisimo iš skolininkų (CPK 179 str. 3 d.). Iš VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 8 d. rašto matyti, kad ieškovė 2009 m. gruodžio 23 d. VSDFV Kauno skyriui buvo skolinga 3218,13 Eur (11 120 Lt). Iš Valstybinės mokesčiu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 22 d. rašto matyti, kad ieškovės skola valstybės biudžetui 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 2644,39 Eur (622,11 Eur nesumokėto PVM + 135,55 Eur delspinigių + 1310,63 nesumokėto GPM + 376,26 Eur delspinigių + 178,41 Eur nesumokėto pelno mokesčio + 17,13 Eur delspinigių + 3,77 nesumokėto PSD + 0,53 Eur delspinigių = 2644,39 Eur). Nuo 2010 metų ieškovė 5862,52 Eur (3218,13 Eur + 2644,39 Eur) skolos valstybės biudžetui nepadengė. Atsižvelgus į ankščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė 2009 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad atsakovas kaip įmonės direktorius ir vienintelis įmonės akcininkas turėjo ir privalėjo jau 2009 metais suprasti, jog įmonė yra nemoki ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius, kad atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šis pažeidimas laikytinas atsakovo neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str. 1 d.).

Ieškovės teigimu, iš atsakovo priteistiną žalą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai 14 881,76 Eur sumai. Dėl bendrovės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipus dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo) sukeltos žalos fakto ir dydžio nustatymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus: VSDFV Kauno skyrius – 5934,83 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 6456,50 Eur, UAB „Klaipėdos“ viešbutis – 2490,43 Eur, iš viso 14 881,76 Eur. Iš VSDFV 2017 m. kovo 8 d. rašto matyti, kad skola fondui susidarė nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. Iš VMI 2017 m. kovo 22 d. rašto matyti, kad ieškovės skola valstybės biudžetui susidarė nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2011 m. gegužės 16 d. Ieškovės skola UAB „Klaipėdos“ viešbučiui susidarė nuo 2010 m. spalio 31 d. iki 2011 m. kovo 31 d., kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4894-794/2013 priteista UAB „Klaipėdos“ viešbučiui iš ieškovės, sprendimas įsiteisėjęs (CPK 179 str. 3 d.). Nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė atsakovui esant ieškovės vadovui ir vieninteliam akcininkui.

Teismas pažymi, kad žalos dydis kiekvienoje byloje apskaičiuojamas individualiai pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Teismas nustatė, kad atsakovas pareigą kreiptis į teismą turėjo 2009 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 14 881,76 Eur. Kreditorių VSDFV Kauno skyriaus ir VMI dalis reikalavimų bendrai 5862,52 Eur sumai susidarė iki pareigos atsakovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei atsiradimo. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įvyko 9019,24 Eur (14 881,76 Eur – 5862,52 Eur) dydžių kreditorių reikalavimų pokytis, kuris vertintinas kaip ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymi, kad vadovas atsako tik už tą žalą, kuri kilo dėl jo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą – ją sudaro bendrovės skoliniai įsipareigojimai, atsiradę vėlavimo laikotarpiu. Atsakovo neteisėtais veiksmais – laiku nesikreipus dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo – buvo padaryta žala kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.247 str.). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės surinktus ir pateiktus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis). Nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovei priteistina 9019,24 Eur žalos atlyginimo.

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisti 9019,24 Eur žalos atlyginimo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas 203 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Buhalteriai“, juridinio asmens kodas 302251278, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bankroto administratoriai“, juridinio asmens kodas 303015380, 9019,24 Eur (devynis tūkstančius devyniolika eurų 24 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 203 Eur (du šimtus tris eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė