Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-11-10 · Byla Nr. A2.6.-8661-288/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
A2.6.-8661-288/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07667-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8661-288/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07667-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. lapkričio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, studijuojantis VDU programavimo specialybę, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2016-10-12 19.33 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadinti du automobiliai. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

A. B. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi. Paaiškino, kad įvykio vakarą važiavo (duomenys neskelbtini) g., važiavo lėtai, nes turėjo išleisti keleivį. Pajutęs spaudimą iš dešinės pusės, neišlaikė saugaus atstumo ir užkliudė kito automobilio veidrodėlį. Iš karto sustojo apžiūrėti, palaukė kokias 5 min. ir pamatęs atvažiuojant visuomeninį transportą patraukė savo automobilį iš įvykio vietos, nes jis trukdė pravažiuoti. Po kiek laiko išėjo moteris ir pasakė, kad blogai jis pastatė savo automobilį, nes jis trukdo, todėl jis dar patraukė. Laukė ilgai, bet niekas neatėjo. Grįžęs namo galvojo pasitars su tėvais ką daryti, bet tėvai jau miegojo. Norėjo ryte paskambinti policijai, bet policijos pareigūnai ryte patys jį susirado. Teigia, kad tikrai netyčia pasitraukė iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), A. B. paaiškinimas, kad įvykus įvykiui, jis išlipo pažiūrėti apgadintą automobilį, suveikė automobilio signalizacija, laukė apie 30 min., bet niekas nepasirodė. Dėl streso būsenos, eismo įvykio vietoje nepaskambino į policiją, jam tai pirmas įvykis (b. l. 5), A. K. paaiškinimas, kad įvykio vakarą 19 val. automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatęs Nemuno g., grįžęs 21.30 val. rado automobilio sudaužytą veidrodį vairuotojo pusėje ir raštelį užkištą už valytuvo, kuriame buvo parašyta, jei turės pretenzijų skambinti 112 (b. l. 6), vairuotojo pažymėjimo kopija, kad išduotas 2016-02-10 (b. l. 13), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 14), foto nuotraukos (b. l. 15-17), A. V. paaiškinimas apie matytą eismo įvykį, apie kurį 19.25 val. pranešė bendruoju pagalbos telefonu (b. l. 18).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. B. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas – automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Nėra duomenų, kad A. B. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Apklausos metu A. B. pripažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi, neslėpė situacijos aplinkybių, laukė apgadinto automobilio savininko, pamatęs, kad kliudo kitiems eismo dalyviams, savo automobilį patraukė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad šį įvykį matė A. V., matė, kad įvykį sukėlęs jaunas vaikinas yra pradedantysis vairuotojas, stebėjo jį, kaip jis elgėsi, kad apžiūrėjo apgadintą automobilį, laukė, kol kas ateis prie automobilio, po to patraukęs automobilį dar kažkiek palaukė ir nuvažiavo. Tačiau A. V. apart pataręs jaunam vairuotojui kaip pasielgti tokioje situacijoje, jis palaukė kol pastarasis nuvažiavo ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu pateikdamas visą informaciją apie matytą įvykį ir užkišo raštelį už automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvų. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti A. B. parodymais, kad jis neturėjo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos. A. B. administracine tvarka nebaustas, yra pradedantysis vairuotojas, jam pirmas eismo įvykis, todėl akivaizdu, kad patyręs stresą, tokioje situacijoje pasielgė neapgalvotai.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas skiriant administracinę nuobaudą už A. B. padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. B. mažesnę nuobaudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ straipsnis), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali administracinė nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų) galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

A. B. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusia nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062409756.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Liuba Kymantienė