Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-03-17 · Civilinė byla Nr. e2-708-904/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
e2-708-904/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00218-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
M. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-708-904/2016Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00218-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei M. R. (R) dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 2497,63 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti PSDF lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos buvimo ES šalyse metu. Valstybinė ligonių kasa iš Vokietijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Vokietijoje atsakovei buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis. Remiantis privalomo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Ieškovas pažymėjo, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draudimo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (LR sveikatos apsaugos ministro 20015-06-22 įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl atsakovės neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 2497,63 Eur žala.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Valstybinė ligonių kasa 2012-02-20 ir 2012-06-06 gavo iš Vokietijos susižinojimo tarnybos sąskaitą (E 125 formos pažymą), patvirtinančią, kad atsakovei Vokietijoje buvo suteikta ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėta būtinoji medicinos pagalba. Patikrinus privalomo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, nustatyta, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Dėl atsakovės neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetas patyrė 2497,63 Eur žalą. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2013-07-12 ir 2015-12-03 raštais kreipėsi į atsakovę, pareikšdama reikalavimą atlyginti PSDF biudžetui padarytą 2497,63 Eur žalą.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 31 straipsnio 1 punktu, 34 straipsnio 1 punktu, darytina išvada, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į PSDF biudžetui žalą padariusį asmenį – atsakovę.

Iš atsakovės yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurias sudaro 56,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2497,63 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 63 ct) žalos atlyginimo ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, Pievų tako g. 38, Klaipėda, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB (Valstybinės liginių kasos atsiskaitomoji sąskaita).

Priteisti iš atsakovės M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas