- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-09
- Bylos Nr.
- 2-115-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03150-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei T. L., jos atstovei adv. pad. E. Jurgelevičienei, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus r. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei S. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovui E. A., išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad jos dukters S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį po 600 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę T. L.; priteisti iš atsakovo išlaikymo 21 600 Lt įsiskolinimą už paskutinius 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė T. L. su atsakovu E. A. kartu pradėjo gyventi nuo 2002 m., o 2003 m. sudarė bažnytinę santuoką. Po bažnytinės santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)jiems gimė duktė S. S.. Po dukters gimimo su atsakovu gyveno keletą metų. Nors dukters gimimo liudijime atsakovas E. A. nėra įrašytas kaip tėvas, tačiau jis tėvystę pripažino, apie tai gali paliudyti liudytojai teismo posėdžio metu, be to, vaiko krikšto pažymėjime atsakovas įrašytas kaip vaiko tėvas. Kadangi atsakovas nėra įrašytas dukters gimimo liudijime kaip tėvas, tai prašys skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Po dukters gimimo su atsakovu gyveno keletą metų. Iki ieškinio teismui padavimo dienos ieškovė kartu su atsakovu negyvena apie 3,5 m. Šiuo laikotarpiu atsakovas su dukterimi nebendravo, neskyrė jai išlaikymo. Nustačius atsakovo tėvystę, iš atsakovo priteistinas dukters išlaikymas. S. S. išlaikymui prašo skirti po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, bei išlaikymo įsiskolinimą 21 600 Lt, susidariusį už trejus metus.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti bei papildomai nurodė, kad atsakovas su ja sudarė bažnytinę santuoką būdamas susituokęs su kita. Gimimo liudijime atsakovas neįrašytas vaiko tėvu, nes tuo metu, kai gimė duktė, atsakovo paso galiojimas buvo pasibaigęs. Šiuo metu ieškovė yra ištekėjusi už kito vyro, yra jo išlaikoma, nes yra bedarbė. Su atsakovu nei ieškovė, nei duktė nebendrauja, ieškovė nežino, kur jis gyvena.
Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovas E. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovui buvo siunčiami įstatymo nustatyta tvarka, buvo įteikti tinkamai, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą (b.l. 29-30), kuriame nurodė, kad ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais žinoti savo kilmę, gauti iš abiejų tėvų tinkamą išlaikymą, ieškinio pagrįstumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik atlikus byloje DNR ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti, bet ir grindžiamas kitais įrodomaisiais faktais: atsakovo atsisakymas ekspertizės, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas, bendrą teismų praktiką išlaikymo priteisimo srityje, skyrius mano, kad atsakovas S. S. turi skirti ne mažesnį kaip 425 Lt išlaikymą per mėnesį. Teismo posėdyje atstovas pateikė galutinę išvadą ir nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir turi būti tenkinami.
Liudytoja J. K. parodė, kad yra ieškovės kaimynė, S. S. krikšto motina. Ieškovė su atsakovu susituokė 2003 m. (duomenys neskelbtini)bažnyčioje, iki santuokos kartu gyveno apie metus. Duktė S. gimė (duomenys neskelbtini). Jie kartu gyveno su dukterimi kaip šeima, atsakovas neneigė tėvystės, dalyvavo krikštijant dukterį, ja rūpinosi, šventė gimtadienius.
Liudytoja B. O. parodė, kad yra ieškovės draugė. Ieškovė su atsakovu susituokė bažnyčioje, liudytoja dalyvavo vestuvėse, gimė duktė. Draugavo šeimomis, lankydavosi vieni pas kitus. Atsakovas tėvystę pripažino, S. S. vadino dukterimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina įrašyta ieškovė, o vaiko tėvas nenurodytas (b. l. 8). Vaikas gyvena kartu su ieškove (b.l. 29-30, 31). Vaiko krikšto pažymėjime nurodyta, kad vaiko tėvas yra atsakovas E. A. (b. l. 9). Ieškovės vardu įregistruoto nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nėra, ieškovė nedirba (b.l. 15, 37-39, 43-45). Ieškovė gyvena kartu su sutuoktiniu L. L. (L. L.) ir nepilnamete dukterimi S. S. ieškovės motinai priklausančiame bute (b.l. 11, 29-31). Atsakovas niekur nedirba, nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b.l.24, 40-42, 46-48).
Pagal CK 3.146 str. 1 d., jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys sudarė bažnytinę santuoką, nors atsakovas tuo metu buvo vedęs kitą moterį. Apie sudarytą šalių sudarytą santuoką nepranešta civilinei metrikacijos įstaigai, ji neįtraukta į valstybinę apskaitą. Iš pateiktos bažnytinės santuokos liudijimo, foto nuotraukų, liudytojų parodymų seka, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2002 m. iki 2009 m. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tai yra vaiko S. pradėjimo laikotarpiu palaikė intymius ryšius.
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės; jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 1 – 2 d. d.).
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus paskelbė atsakovo E. A. paiešką per policiją ir sustabdė bylos nagrinėjimą iki kol paaiškės jo gyvenamoji ar darbo vietos, be ne ilgiau kaip trims mėnesiams. 2013 m. balandžio 9 d. gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas raštas, kad atsakovo gyvenamosios ar buvimo vietos nustatyti nepavyko, apie asmenį jokių duomenų nėra: nedirba, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 33). Kaip jau buvo minėta, atsakovui visi procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai į posėdžius buvo siunčiami ir buvo įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvykdavo, jokių prašymų ar prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė, žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, savo teisėmis nesinaudojo. Todėl toks atsakovo elgesys, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertintinas kaip tėvystės įrodymas. Atsakovas E. A. pripažintinas nepilnamečio vaiko S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos; vaiko kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str. 2- 3 d. d.). Vaiko kilmės patvirtinimas nuo jo gimimo dienos atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. nustatytą vaiko teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus. CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. Todėl atsakovas privalo išlaikyti savo nepilnametę dukterį S.. CK 3.192 str. 2 d. taip pat numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymas turėtų būti priteistas iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad dukters poreikiai mėnesiui pinigine išraiška sudaro maždaug 1700 Lt (b. l. 66). Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ieškovės paaiškinimus, duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, jog ieškovė nedirba, neturi jokio registruotino turto, (b.l. 15, 37-39, 43-45), jog duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nepateikta, teismas mano, kad ieškovės prašomas priteisti mėnesinis išlaikymo dydis po 600 Lt, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.192 str. 2-3 d. d., 3.194 str. 3 d., 3.196 str.) bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir leis užtikrinti ieškovės dukters poreikius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą (kuri šiai dienai yra 1000 Lt). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Dėl to nuo ieškinio teisme padavimo dienos (2012-11-20) iki S. S. pilnametystės atsakovas privalės teikti vaikui išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 600 Lt dydžio išmokomis, kurių suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185 str. ir 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina nepilnametei S. S. iš atsakovo priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik sūnaus D. interesams (CK 3.203 str.)
Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 21 600 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį S., todėl iš jo priteistinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas už 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos (2012-11-20).
Kadangi ieškinys tenkintinas, tai iš atsakovo ieškovei priteistina 144 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 544 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 12,22 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) duktė.
Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt (šešių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo 2012-11-20 iki S. S. pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 21 600 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus litų).
Paskirti ieškovę T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 544 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 12,22 Lt (dvylika litų 22 ct.) pašto išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše.