- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-104-397/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- J. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. gruodžio 14 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 357-535 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2015 m. gegužės 18 d. Norvegijos Karalystės Drammen I instancijos teismo pagal Norvegijos Karalystės užsieniečių įstatymo 108 paragrafo 3 dalies e pastraipą, plg. 71 paragrafo 2 dalį, plg. 124 paragrafo 1 dalį, 257 paragrafą, plg. 258 paragrafą, 61 paragrafą, 62 paragrafo 1 dalį, paskirta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. spalio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ši bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 6 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 13 d. Komisija 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 357-535 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos J. B., rekomenduodama per likusios neatliktos bausmės dalį skirti šias auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti; tęsti mokymąsi. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad bylos medžiagoje nėra visumos aplinkybių, kurios patvirtintų, kad lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu J. B. atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, kurio nepakanka probacijos taikymui.Skunde nuteistasis J. B. prašo peržiūrėti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti tinkamą sprendimą. Skunde nuteistasis nurodo, jog yra atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės. Atlikdamas bausmę, jis laikosi Alytaus pataisos namuose nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja įvairiose programose. Mano, kad nėra jokio pagrindo jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės, nes atlikdamas bausmę jis pasimokė iš savo klaidų. Be to, jo padarytas nusikaltimas nėra priskiriamas prie sunkių, civilinis ieškinys nėra pareikštas.Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo sąlygos neatitinką sąlygų, kurios numatytos dvišaliu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu. Lietuvoje jis nenori atlikti laisvės atėmimo bausmę, kadangi čia nėra saugu. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog 2016 m. lapkričio 4 d. Alytaus pataisos namuose jis buvo sužalotas peiliu dūriu į kaklą.Nuteistojo J. B. skundas atmetamas.Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą teismui manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui - nuteistasis J. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. gruodžio 5 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 2.70/15545 nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra vidutinis - 60 balų pagal OASys metodiką, iš jų 45 balai yra statiniai, kurie nesikeis, o 15 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali kisti (b. l. 8). Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą trys komisijos nariai pasisakė „už“ J. B. paleidimą, o du komisijos nariai su tuo nesutiko (b. l. 4). Nutarime, kuriuo nuspręsta tenkinti J. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo, yra konstatuota, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija taip pat įvertino, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, tačiau skatintas taip pat nebuvo, atsižvelgė į aplinkybę, jog šiuo metu nuteistasis mokosi 9-oje klasėje ir mokytojų atsiliepimai apie jį yra labai geri, taip pat pažymėta, jog 2016 m. lapkričio 30 d. nuteistasis parašė prašymą pataisos namų administracijai dėl įsidarbinimo, kas buvo įvertinta kaip teigiama darbinė motyvacija. Tačiau aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šių duomenų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, t. y. pagrįstam manymui, jog nuteistojo probacija bus sėkminga.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – J. B. mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, vis dėlto, BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų mokymasis, socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys patvirtina, kad J. B. savo elgesį stengiasi kreipti teigiama linkme, tačiau šios pastangos nėra itin didelės. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas išlieka vidutinis - 60 balų. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Vertinant, ar jau pasiekta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis po jo lygtinio paleidimo svarstymo Komisijoje pažeidė nustatytą vidaus tvarką, t. y. 2016 m. gruodžio 20 d. už alkoholinių gėrimų vartojimą buvo nubaustas drausmine tvarka – jam pareikštas papeikimas, taigi, nuteistasis šiuo metu turi galiojančią nuobaudą. Pats J. B. teigia, jog su alkoholio vartojimu susijusių problemų neturi, tačiau tai paneigia aukščiau aprašytos nuobaudos gavimas bei aplinkybė, kad už vairavimą išgėrus laisvėje iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, kas patvirtina ir faktą, jog nuteistasis negeba įvardyti savo turimų problemų ir efektyviai jas spręsti. Aukštesniajam teismui abejonių kelia ir nuteistojo darbinės motyvacijos pagrįstumas. Vien prašymo dėl įsidarbinimo parašymas neleidžia teismui daryti išvados, jog J. B. suvokia teigiamą darbo naudą, t. y. galimybę legaliai užsidirbti pragyvenimui, turėti pozityvų užimtumą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas įsidarbinti buvo parašytas 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. vos kelios savaitės iki jo lygtinio paleidimo svarstymo Komisijoje. Tai rodo, jog šis veiksmas buvo daugiau formalus nei nuoširdus. Nuteistojo bausmės pradžia yra 2015 m. rugpjūčio 6 d., taigi pusantrų metų įsidarbinimas J. B. nerūpėjo. Spręstina, jog pavyzdingas nuteistojo elgesys yra rodomas tik nuo 2017 m. pradžios, t. y. vos kelis mėnesius, kas negali nusverti jo itin solidžios kriminalinės praeities. J. B. nusikaltimus pradėjo daryti nuo paauglystės, jo amžius pirmojo teistumo metu buvo vos septyniolika metų, kas patvirtina, kad nuteistajam baudžiamajam įstatymui priešingas elgesys buvo priimtinas daugiau nei dešimtmetį. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog kelis mėnesius rodomas nepriekaištingas elgesys dar nereiškia, kad nuteistasis pakeitė savo nusikalstamą mąstyseną bei elgseną. Be to, nuteistojo elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Aukščiau aptarti duomenys rodo, jog nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas viso bausmės atlikimo metu. J. B. nei karto nebuvo skatintas, t. y. jo elgesys nebuvo įvertintas kaip geresnis nei įprastinis, todėl šios aplinkybės (skatinimų) nebuvimas taip pat neduoda pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga šiuo metu jau yra pakankama.Teisėjų kolegijai abejonių dėl probacijos taikymo tikslingumo kelia ir nuteistojo emocinė gerovė. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad J. B. yra stokojantis pasitikėjimo savimi, jautrus, neturintis savo nuomonės, stokojantis gebėjimų spręsti konfliktines situacijas. Taigi nuteistajam vis dar reikalinga priežiūra bei pagalba ugdant savo asmenybę, socialinius įgūdžius, problemų sprendimo būdus. Įvertintina ir tai, kad J. B. socialiniai ryšiai yra silpni. Jis bendrauja su motina laiškais, skambučių metu, tačiau aplankytas pataisos namuose nebuvo, kas rodo, jog nuteistasis neturi didelio artimųjų palaikymo, kas galėtų jam būti apsauginiu faktoriumi nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.Nuteistojo skundo teiginiai dėl nenoro laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvoje, nes čia jam nesaugu, teisėjų kolegijos nevertinami, nes tai nėra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo dalykas. Aukštesnysis teismas taip pat nepasisako dėl skundo teiginių apie padarytų nusikaltimų sunkumą, nepriteistą civilinį ieškinį, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos jam nuosprendžiu paskiriant bausmę. Remiantis išdėstytu, pažymėtina, jog šiuo metu byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad J. B., paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu dar nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.