Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-491-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
1A-142-491-2013
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00402-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
Nuteistasis
J. Š., J. D.
Kategorijos
  • 2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla 1A-142-491/2013Proceso Nr. 1-03-1-00402-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)
Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėja Gražina KazilionienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant :prokurorei Linai Šimonienei,nuteistajai J. Š.,gynėjoms advokatėms Irutei Čiukšytei ir Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. D. ir J. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo :

- J. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir J. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

- J. Š. nubausta pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. D. ir J. Š. nuteistos už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d., apie 15.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini): J. D. panaudodama fizinį smurtą – stumdama nuo savęs tarnybines pareigas vykdančią apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniąją inspektorę B. M., muistydamasi, mojuodama rankomis ir kojomis, bandydama ištrūkti pro duris iš patalpos pasipriešino B. M. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą; J. Š. panaudodama fizinį smurtą – stumdama tarnybines pareigas vykdantį apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintį padėjėją A. B., suduodama kumščiais jam į nugarą, nereaguodama į reikalavimą nusiraminti ir pasitraukti nuo durų, pasipriešino A. B. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji J. D. cituoja skundžiamą nuosprendį, prašo jį pakeisti ir sušvelninti jai paskirtą bausmę. Skunde ji dėsto nusikaltimo padarymo aplinkybes, iš dalies prisipažįsta padariusi šį nusikaltimą ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad nusikaltimą ji padarė – aktyviais veiksmais trukdė tarnybines pareigas ėjusiems darbuotojams atlikti kratą – spontaniškai, nenorėdama, jog pas ją būtų surasti jos turėti uždrausti daiktai ir vengdama drausminės atsakomybės. Sužaloti tarnybines pareigas ėjusių pataisos namų darbuotojų ji neketino ir nesiekė. Taip pat ji nurodo, kad yra jauna, o įvykio metu ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė ėjo į pabaigą, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskyrus tokią pačią bausmę ji buvo nubausta per griežtai. Šis įvykis jai yra skaudi pamoka, kuri privertė susimąstyti, ateityje apeliantė pasižada taip nebesielgti ir nepažeidinėti nustatytos tvarkos.

Nuteistoji J. Š. apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jai skirtą bausmę. Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino ir ištyrė įrodymus bei bylos aplinkybes, tačiau konkrečių tokių įrodymų ar aplinkybių nenurodo. Be to, apeliantė tvirtina, kad ji gydosi socialinės reabilitacijos ir integracijos centre ir yra pasiryžusi tęsti numatytą gydymą. Įvertinusi šias aplinkybes nuteistoji mano, kad jai galėjo būti paskirta švelnesnė bausmė.

Teismo posėdyje nuteistoji J. Š. ir gynėjos prašo apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Abi nuteistosios savo skunduose iš esmės tik deklaratyviai teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus – konkrečiai savo skunduose jos nepaminėjo, kokios aplinkybės ar įrodymai teismo buvo įvertinti netinkamai ir kodėl netinkamai. Be to, nuteistoji J. D. savo skunde pakartojo nusikaltimo padarymo aplinkybes ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau, abi nuteistosios aiškiai ir suprantamai išdėstė savo nesutikimą su joms paskirtomis bausmėmis, todėl, BPK 320 str. 3 d. prasme, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą tikrina tik šioje dalyje.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas <...> aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas bausmes J. D. ir J. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (jos padarė po vieną nesunkų nusikaltimą; šie nusikaltimai tyčiniai ir baigti), į tai, kad nėra apeliančių atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes (J. D. nuteista ketvirtą kartą, o J. Š. – penktą, naujus nusikaltimus jos padarė atlikdamos laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimo padarymo metu abi nebuvo baustos administracine tvarka, J. D. psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašyta, o J. Š. turi psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant opioidus, priklausomybės sindromą, abi nuteistosios charakterizuojamos neigiamai). Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų nuteistųjų nusikaltimais buvo pažeista prigimtinė žmogaus teisė į kūno neliečiamumą, nes nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sužalojimai; abi nuteistosios, BK 27 str. ir 97 str. prasme, yra recidyvistės, nes naujus tyčinius nusikaltimus padarė atlikdamos bausmes už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, turėdamos neišnykusius teistumus; abi nuteistosios iki atvykimo į pataisos įstaigą niekur nedirbo, J. D. pataisos namuose taip pat nedirbo, o J. Š. dirbo su pertraukomis (1 t., 97, 103, 122, 132 b.l.). Svarbu yra tai, kad apeliantės bausmės atlikimo metu nebuvo nė karto paskatintos, o priešingai – J. D. vidaus tvarką pažeidė 14 kartų, o J. Š. – 6 kartus, drausmine tvarka abi baustos atitinkamai 10 ir 5 kartus (1 t., 103, 132 b.l.). Visos šios aplinkybės rodo, kad abi nuteistosios dėl ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo reikiamų išvadų iš viso nedaro, nesistengia taisytis nei būdamos laisvėje, nei pataisos įstaigoje, abi jos nesugeba laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, yra linkę pažeisti teisės normas ir daryti naujus nusikaltimus, todėl šiuo metu švelnesnės bausmės ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepaveiktų jų taip, kad jos laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl apylinkės teismas už naujai padarytus nusikaltimus visiškai pagrįstai paskyrė nuteistosioms BK 286 str. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kuri savo trukme iš esmės atitinka sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. J. D. paskirtą bausmę apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 str. nuostatomis, teisingai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines bylos aplinkybes, o kartu ir į apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės paskyrimo, subendrinimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Todėl nuteistosioms J. D. ir J. Š. paskirtos bausmės, kolegijos manymu, yra teisingos, jos atitinka nuteistųjų asmenybes ir nėra aiškiai per griežtos.

Apeliaciniame skunde nuteistoji J. D. iš dalies neigia savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo teigdama, kad ji tyčia nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją B. M., o pastaroji susižaloti galėjo pati, besigrumdama su ja. Nukentėjusioji B. M. apylinkės teismo teisiamajame posėdyje patvirtino, kad J. D. jai smūgių nesudavė, o skausmą ji pajuto ir sužalojimus pamatė tik vėliau, po įvykio, kaip ji buvo sužalota nematė. Tačiau specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai B. M. buvo padaryti galimai įvykio metu, t. y. 2012-08-01. Savo aktyvaus pasipriešinimo siekiant išvengti asmens kratos – mojavimo rankomis, kojomis, muistymosi ir pan., neneigia ir pati nuteistoji. Šios, o taip pat ir kitos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad J. D., pažeisdama nustatytą tvarką, sąmoningai siekdama išvengti jos asmens kratos, iš pradžių bandė ištrūkti iš (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nustumdama B. M., o nepavykus ištrūkti muistėsi ir atliko kitus aktyvius veiksmus. Pagal byloje esančius ir apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus tiksliai nustatyti kaip konkrečiai buvo sužalota nukentėjusioji B. M. nėra galimybės, tačiau šiuo atveju tikslus nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas J. D. veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog B. M. iki J. D. kratos pradžios sužalota nebuvo, o sužalojimai, kuriuos B. M. pastebėjo po grumtynių su J. D., jai buvo padaryti aktyvaus J. D. pasipriešinimo metu. Tokiu būdu nustačius, kad J. D. veika yra priežastiniame ryšyje su jos pasekmėmis – B. M. sužalojimu, šios nuteistosios veika pagrįstai ir teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 286 str.

Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į J. D. pažadą taip nebesielgti ir laikytis nustatytos tvarkos, o taip pat ir į J. Š. pažadą tęsti numatytą gydymą socialinės reabilitacijos ir integracijos centre, jokio pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė bausmių individualizavimo klausimus ir skundžiamu nuosprendžiu J. D. paskirtą bausmę tinkamai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinių skundų argumentai apylinkės teismo nuomonės, su kuria sutinka teisėjų kolegija, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistųjų J. D. ir J. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas Petras MeidusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusPranas Šimkus