Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "I", (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus apygardos teismo 1999-12-17 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2000-06-02) pagal senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 str. 2 d., 105 str. 1 p., 105 str. 2 p., 105 str. 4 p. (du epizodai), 278 str. 2 d., laisvės atėmimu 15 metų. Vilniaus apygardos teismo 2003-09-25 nutartimi, veiką perkvalifikavus pagal naujojo BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 3 p., 7 p., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 187 str. 2 d., laisvės atėmimu 15 metų. 2014-07-11 paleistas iš laisvės atėmimo vietų ligoninės (Pravieniškių 2 PN), teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą – 2017 m. spalio 15 d., apie 01.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo žmona J. J. metu, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, uždėjęs ranką ant nukentėjusiosios burnos ir nosies ją dusino, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. J. poodines kraujosruvas nosyje, odos nubrozdinimus nosyje, kairiame skruoste ir žande.

Liudytojo apklausos protokole (liudytojas apklaustas įtariamojo R. D. prašymu) užfiksuota, kad 2017-12-18 V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) paliudijo, kad jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 3-ame aukšte. Priešais šį butą yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaimynas R. D. su savo šeima. Pažįsta R. D. nuo 2016 metų. Jis yra tik kaimynas. Jo žmoną J. J. pažįsta jau 8 metus. Dėl konflikto 2017-10-15 pas D. šeimoje nieko pasakyti negali, nes nieko nematė, nieko negirdėjo, nes nuo 2017 m. rugsėjo gyvena kitame bute, kuris yra 1-ame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl J. J. nieko bloga pasakyti negali. Dėl D. irgi nieko pasakyti negali. Jie yra tik jo kaimynai, jokio bendro nei su D., nei su J. liudytojas neturi. Kas vyksta jų šeimoje, jam neįdomu. Nors ir vienas ir kitas kalba pakeltu balsu, tačiau dėl ko ten vyksta nesupratimai, nežino. Kiek jam yra žinoma, D. nėra agresyvus žmogus, dažniau girdisi J. pakeltas balsas. Tačiau ar tai yra konfliktai minėtoje šeimoje, liudytojas teigti negali. Kas ten vyksta, nežino. Daugiau nieko pasakyti negali. Paprastai nenori lįsti į svetimą šeimą, prašo daugiau nekviesti apklausai, nes nieko naujo paliudyti negali. Kodėl D. nurodė, kad jis gali kažką pasakyti dėl J. J., nežino (b. l. 67).

Tikrinimo alkotesteriu pažyma užfiksuota, kad R. D. įvykio metu buvo blaivus (b. l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kreiptinas dėmesys, kad šiame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. būtina nustatyti nusikalstamos veikos padarinius. Minėta veika padaroma veikiant tyčine kaltės forma (tiesioginė arba netiesioginė tyčia).

Nagrinėjamoje byloje objektyviais ir neginčytinais duomenimis (specialisto išvada) nukentėjusiajai J. J., nustatyti sužalojimai, kurie padaryti galimai byloje aktualiu laiku, t. y. 2017 m. spalio 15 d. – poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, nosyje, krūtinės ląstoje, abiejose rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste ir žande, dešinėje blauzdoje ir čiurnoje, aptariami sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas, ištyręs kitų byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad visi nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai padaryti tyčiniais kaltinamojo smurtiniais veiksmais.

Pats kaltinamasis R. D. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad miegojo atskirame kambaryje ir jį pažadino kitame kambaryje garsiai su vaiku šnekėjusi žmona. Jis atėjo ir paklausė, kodėl ji šaukia. Žmona pikta ir susinervinusi, nuėjo į vonią ir jai ten kažkas atsitiko. Mergaitė atbėgo ir tai jam pasakė. Sutuoktinė vonioje kviečiama neatsiliepė, priėjo, norėjo ją patraukti, bet ten mažai vietos, jam nepavyko to padaryti, tada ji trenkėsi kakta į vonią. Jis trenkė jai kelis kartus per veidą, kad atsibustų. Ištempęs iš vonios trynė jai ausis. Nunešė į lovą. Tada ji pradėjo spardytis, gal jai šokas buvo. Jis pradėjo nešti vandenį, pilti ant jos, ši pradėjo stumdytis. Abu griuvinėjo, nes nuo vandens buvo slidu. Jis ją apipylė vandeniu, nes ji šaukė, o buvo naktis. Griuvinėjant ji apsibrozdino veidą, o kai atsistojo, ant nosies buvo įbrėžimai. Ji vis tiek nenusiramino, jis ją įtempė į vonią, pylė vandenį dušu, ji buvo jį apsikabinusi. Sutuoktinės tikrai nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis laikėsi panašios pozicijos, neigė smurtavęs prieš sutuoktinę, paaiškino, kad tik uždengė savo rankomis jai burną, kad pastaroji nerėktų. Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymai atspindi tik dalį tikrųjų įvykio aplinkybių. Kaltinamajam pareikštas kaltinimas visų pirma grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, kurie proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs. Rašydama pareiškimą dėl padarytos veikos, tuoj pat po įvykio nukentėjusioji paaiškino, kad kilus konfliktui, jos vyras R. D., ėmė lieti ant jos vandenį, nutempė į vonią ir užpylė šalto vandens, kad nerėktų, uždengė burną. Vėliau puolė prie jos, pagriebė už kaklo, pargriovė ant grindų koridoriuje, paėmęs rankomis ėmė smaugti, sakė, kad užspaus taip, jog nebegalės kvėpuoti. Ji priešinosi, stūmė jį nuo savęs. Jis kelis kartus trenkė jai per veidą, apdraskė. Panašios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto – nukentėjusioji pareiškė, kad vyras atėjo į kambarį ir pradėjo konfliktuoti, pargriovė ją ant grindų ir tampė už plaukų per visą butą, o vėliau smaugė ją vaiko akivaizdoje. Ikiteisminio tyrimo papildomoje apklausoje nukentėjusioji parodymus iš dalies keitė, paaiškino, kad kilus žodiniam konfliktui nuėjo į vonią ir atsisėdo ant grindų, laukė kol vyras nusiramins. Į vonią atėjusi dukra pamanė, kad jai bloga, ėmė verkti. Tuo metu į vonią atėjo R. D. ir ją ištempė iš vonios. Ji nuėjo į kambarį ir išgėrusi vaistų, atsigulė. R. D. išjungė elektrą bute, teigdamas, kad dabar jie gyvens be elektros, o ji atidarė buto duris, kad šviesa jiems sklistų iš bendro koridoriaus. Tada R. D. sugriebė ją iš už nugaros rankomis už pažastų ir įtempė atgal į kambarį. Kilo konfliktas tarp R. D. ir jos dukros. Ji stojo priešais vyrą ir ėmė jį stumti į jo kambarį. Po to R. D. atnešė iš vonios vandens ir ją apipylė, sakydamas, kad ją reikia „atvėsinti“. Po to jis savo dešine ranka uždengė jos nosį ir burną, ir laikė, sakydamas, kad neleis jai garsiai šaukti. Ji pradėjo dusti ir jis ją paleido. Ji išbėgo iš kambario, vyras nuėjo jai iš paskos, rankomis iš už nugaros nustūmė ją į vonią, paėmė dušą ir vėl šaltu vandeniu ją apipylė. Ji pradėjo šaukti. Jai pavyko išbėgti iš vonios, tačiau koridoriuje vyras ją rankomis sugriebė ir vėl dešine ranka uždengė burną ir nosį. Ji pradėjo dusti. R. D. pasakė: ,,Aš tave dabar ilgiau palaikysiu ir tu daugiau nebešauksi ir nekalbėsi“. Ji pajuto fizinį skausmą bei labai išsigando dėl savo sveikatos bei gyvybės. Analizuojant šiuos parodymus, matyti, kad nukentėjusioji juose nebenurodė aplinkybių, jog kaltinamasis R. D. būtų ją smaugęs, suėmęs už kaklo, trenkęs per veidą ar tampęs už plaukų. Šiame kontekste kreiptinas dėmesys, kad 2017 m. spalio 17 d., atliekant J. J. asmens tyrimą, nukentėjusioji tyrimą atlikusiam medicinos ekspertui paaiškino, jog įvykio metu trumpam buvo netekusi sąmonės, tačiau jau kitą dieną duodama parodymus apie šią aplinkybę neužsiminė, pagal nukentėjusiosios parodymus, R. D. ją iš vonios kambario ištempė sąmoningą. Apklausiama teisme nukentėjusioji J. J. dėl tam tikrų aplinkybių davė panašius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kai kuriose esminėse detalėse juos vėlgi keitė – pripažino, kad, kaip nurodė ir kaltinamasis R. D., tam tikru įvykio metu buvo netekusi sąmonės. Pasak nukentėjusiosios, konflikto eigoje, R. D. išjungė šviesą, ji atsisėdo koridoriuje ant slenksčio ir jis ją per tą slenkstį tempė. Konfliktui besitęsiant, ji su dukra nuėjo į vonią, vėliau dukrai išėjus, jai pasidarė negera, ėmė drebėti rankos, toliau nieko neatsimena, galėjo nualpti. Dukra sakė, kad vyras ją ištempė iš vonios. Konfliktui tęsiantis toliau, ji vyrą stūmė į jo kambarį. R. D., prisipylęs vandens į dubenį, ją apipylė. Ir dar vienas pylimas ten buvo, ji vėl jį stūmė, o jis ją nutempė į vonią ir bandė pilti vandenį iš dušo, tuo metu buvo apėmusį jo kaklą rankomis, kad jis pats save apsipiltų. Tuomet R. D. rankomis uždengė jos burną, kad nerėktų. Tame pačiame koridoriuje jis uždengė jai veidą ir pasakė, kad ilgiau palaikys, jog nebekvėpuotų. Tuomet vaikas iškvietė policiją. Sužalojimai atsirado po visų tų stumdymų ir tampymų. Vyras jai plaukų nerovė, už kaklo paėmęs nebuvo, nesmaugė, per veidą veikiausiai trenkė gaivindamas. Apibendrinant nukentėjusiosios parodymus, matyti, jog teisme ji paneigė, kad kaltinamasis R. D. ją tempė už plaukų, smaugė, suėmęs už kaklo, pripažino, jog konflikto metu, pasilikusi viena vonioje, neteko sąmonės ir dalies įvykio aplinkybių nepamena, patvirtino, kad R. D. jai per veidą galėjo suduoti gaivindamas, tikino, kad jis tempė ją koridoriuje per slenkstį, kad laikė jai uždengęs ranka veidą (burną ir nosį) iki tapo sunku kvėpuoti, neneigė pati stūmusi vyrą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl to, kaip sutuoktinis apipylė ją vandeniu. Byloje svarbūs ir nepilnametės liudytojos E. J. parodymai. Ši liudytoja paaiškino, kad kilusio konflikto metu įvyko susistumdymas, jos mama (nukentėjusioji J. J.) R. D. trenkė, tuomet mama atsisėdo ant slenksčio, o R. D. išjungė elektrą. Tuomet R. D. mamą tempė už rankų, vėliau už plaukų tampė. Mama nuėjo į tualetą, kur nualpo. R. D. mamai trenkė per veidą, lengvai padaužė, bet mama nereagavo. R. D. negalėjo mamos pakelti ir nunešti ant lovos, todėl nutempė ją už rankų. Mamai atsigavus ir konfliktui besitęsiant, R. D. apipylė mamą vandeniu. Kai R. D. pradėjo mamą smaugti, ji iškvietė policiją. Jis mamai ranką uždėjo ant burnos ir nosies, kad mama nekalbėtų, ją dusino. Mėlynės buvo dėl to, kad jis mamą daužė, tampė už plaukų. Vertindamas šios liudytojos parodymus teismas kreipia dėmesį į tai, kad liudytoja yra nukentėjusiosios dukra, todėl pastarosios parodymai gali būti palankesni nukentėjusiajai bei vadovaujasi ta jos parodymų dalimi, kuria jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, tame tarpe ir pačios nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms. Liudytoja E. J. parodė, kad kaltinamasis R. D. nukentėjusiąją tempė už plaukų, daužė, tačiau šios aplinkybės iš esmės prieštarauja nukentėjusiosios paaiškinimams teisme. Liudytoja patvirtino kaltinamojo R. D. nurodytą aplinkybę, kurią teisme pripažino ir nukentėjusioji J. J., kad ji (nukentėjusioji) vienu metu vonioje buvo nualpusi, R. D. ją bandė atgaivinti, suduodamas lengvai per veidą, tempė iš vonios link lovos, patvirtino ir kitas kilusio konflikto aplinkybes – R. D. apipylė nukentėjusiąją vandeniu, tarp jų vyko abipusis susistumdymas, taip pat patvirtino nukentėjusiosios parodymus dėl to, jog R. D. ją tempė per slenkstį, dusino, uždengęs burną ir nosį ranka. Pažymėtina, kad liudytoja R. D. veiksmus, kuomet jis laikė uždengęs nukentėjusiosios veidą, įvardijo kaip smaugimą.

Išanalizavęs aptartus kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojos parodymus bei kitą bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius atitinka tie kaltinamojo R. D. veiksmai, kuomet jis, uždėjęs ranką ant žmonos, nukentėjusiosios J. J., burnos ir nosies, ją dusino. Šią aplinkybę nukentėjusioji užtikrintai nurodė tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo apklausoje, kurioje taip pat pažymėjo, kad dėl minėtų kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą bei baimę dėl savo gyvybės, ją patvirtino ir liudytoja apklausta nukentėjusiosios dukra. Teismas vertina, jog būtent tokie kaltinamojo veiksmai tiek nukentėjusiajai, tiek jos nepilnametei dukrai sukėlė didelį išgąstį, pasirodė tiek grėsmingi, kad buvo kreiptasi pagalbos į policijos pareigūnus. Vertindamas aptariamų R. D. fizinių veiksmų pobūdį – nukentėjusiajai burną ir nosį uždengė dešine ranka (remiantis nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais) ir laikė iki kol tapo sunku kvėpuoti bei atsižvelgdamas į nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad ji dėl to jautė fizinį skausmą, teismas daro išvadą, jog tokiais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiajai J. J. padaryti šie sužalojimai, nurodyti ir kompetentingo specialisto išvadoje – poodinės kraujosruvos nosyje, odos nubrozdinimai nosyje, kairiame skruoste ir žande, vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, konstatuotini BK 140 straipsnio 2 dalyje apibrėžti nusikalstamos veikos padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo veiksmais. Pats kaltinamasis tokių savo veiksmų iš esmės neneigė, tačiau tikino taip pasielgęs tik tam, kad sutuoktinė nustotų triukšmauti. Kreiptinas dėmesys, kad aptariamas įvykis išties vyko nakties metu, tiek pati nukentėjusioji, tiek liudytoja neneigė, kad nukentėjusioji konflikto metu šaukė. Vis tik, šiame kontekste svarbu tai, kad kaip matyti iš normos (BK 140 str.) turinio, įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, taigi nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą. Kita vertus, į tam tikras aplinkybes gali būti atsižvelgta skiriant bausmę (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1A-82-211/2017). Teismo vertinimu, aptarta kaltinamojo veika pagal nustatytas bylos aplinkybes reiškėsi netiesiogine tyčia, t. y. R. D. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad uždengdamas ranka sutuoktinei burną ir nosį (pakankamai stipriai, kadangi pasak nukentėjusiosios jai ėmė trūkti oro, ji pajuto fizinį skausmą) gali ją sužaloti, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, savo elgesio nekeitė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktas iš esmės nutrūko tik nepilnametei nukentėjusiosios dukrai dėl tokių kaltinamojo veiksmų iškvietus pagalbą. Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad R. D., panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. J. – uždėjęs ranką ant nukentėjusiosios burnos ir nosies, ją dusino ir tokiais savo veiksmais padarė jai poodines kraujosruvas nosyje, odos nubrozdinimus nosyje, kairiame skruoste ir žande, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. J. sveikatą, todėl turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Aplinkybė, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo žmona, sudaro pagrindą jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Teismas vertina, jog kitos valstybinio kaltintojo kaltinamajam R. D. pateiktame kaltinime nurodytos aplinkybės, kad R. D. nukentėjusiąją stumdė, tempė ją už rankų ir plaukų, rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į veidą, ir taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, krūtinės ląstoje, abiejose rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, dešinėje blauzdoje ir čiurnoje, iš kaltinimo šalintinos, kadangi byloje jos neįrodytos. Visų pirma, kaip jau minėta anksčiau, pati nukentėjusioji paneigė aplinkybes ir apie tai, jog kaltinamasis R. D. ją tempė už plaukų, ar tyčia sudavė į veido sritį, nebent gaivino, kai ji nualpo. Antra, teismas vertina, jog neatmestina galimybė, kad tam tikrą dalį sužalojimų, nukentėjusioji galėjo patirti pati, netekdama sąmonės vonios kambaryje. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų tokią prielaidą, nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusioji sąmonės netekimo momentu vonios kambaryje buvo viena. Pasak pačios nukentėjusiosios ir liudytojos E. J., kaltinamasis R. D. nukentėjusiąją J. J. tempė koridoriuje per slenkstį (suėmęs už rankų ar pažastų), ir dėl to, pačios nukentėjusiosios teigimu, jai buvo padaryta dalis sužalojimų (tame tarpe ir ant kojų). Tačiau, kreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis bylos aplinkybėmis, nukentėjusiajai praradus sąmonę vonios kambaryje, kaltinamasis, bandė ją gaivinti, lengvai suduodamas per veidą (tokias aplinkybės fiksuotos nepilnametės liudytojos apklauso vaizdo įraše ir kaltinamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu), negalėdamas jos pakelti, pastarąją iš vonios kambario tempė, bandė ją įkelti į lovą, todėl tikėtina, kad tam tikri sužalojimai galėjo būti padaryti ir šio epizodo metu, o minėti kaltinamojo veiksmai, akivaizdu, negali būti vertinami kaip pavojingi. Ir nukentėjusioji J. J., ir liudytoja E. J. neginčijo, kad konflikto metu susistumdymas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo abipusis, pasak liudytojos, nukentėjusioji kaltinamajam R. D. sudavė, matyti, kad situacija buvo chaotiška, nukentėjusioji priešinosi, todėl spręstina, kad ir šioje dalyje teismas neturi galimybės nustatyti, kad tam tikri nukentėjusiosios sužalojimai ir konkrečiai kurie buvo padaryti būtent kaltinamojo tyčiniais smurtiniais veiksmais (stumdant ir pan.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtos aplinkybės iš R. D. pateikto kaltinimo šalintinos.

Teismas, skirdamas bausmę R. D., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką (veikiant netiesiogine tyčia), kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta nepilnamečio asmens akivaizdoje, jam taip pat sukeliant neigiamus išgyvenimus. Teismas vertina ir tai, jog veika padaryta abipusio konflikto metu, teismo nuomone, nukentėjusioji konflikte taip pat dalyvavo gan aktyviai. Teismas vertina ir bendrą situaciją kaltinamojo R. D. ir nukentėjusiosios J. J. šeimoje iki veikos padarymo bei po jos padarymo. Pasak pačios nukentėjusiosios, jos santykiai su vyru konfliktiški, tačiau tai buvo pirmas toks rimtas atvejis, jie toliau kartu gyvena kaltinamajam priklausančiame bute (atskiruose kambariuose), nei jai, nei jos dukrai jis grėsmės šiuo metu nekelia. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas vertina ir R. D. asmenybę – teistas, atliko ilgą laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, dirbantis UAB ,,I.“, (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip aukštos kvalifikacijos specialistas, tvarkingas, kokybiškai ir laiku atliekantis darbus, draugiškas. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, R. D. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant neviršijantį šios rūšies bausmės vidurkio. Taip pat nustatytinas tam tikras įpareigojimas. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus adekvati, atitinkanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Kaltinamasis R. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2017 m. spalio 15 d. 01.15 min., paleistas – 2017 m. spalio 16 d. 15.30 val. Šis laikas (dvi dienos), vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į skirtiną bausmę.

Kaltinamajam liko galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, su įpareigojimais (b. l. 78), kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nepilnametės liudytojos apklausos vaizdo ir garso įrašas, saugomas byloje (CD laikmena voke prie bylos viršelio) bei skaitmeninė laikmena (DVD-R), kurioje užfiksuotas garso įrašas į BPC, apžiūrėtas surašant 2017-10-23 protokolą, saugoma byloje (b. l. 186), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu tęsti darbą, o jo netekus, susirasti darbą ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. spalio 15 d. 01.15 min. iki 2017 m. spalio 16 d. 15.30 val., t. y. dvi dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nepilnametės liudytojos apklausos vaizdo ir garso įrašą, saugomą byloje (CD laikmeną) bei skaitmeninę laikmeną (DVD-R), kurioje užfiksuotas garso įrašas į BPC, apžiūrėtas surašant 2017-10-23 protokolą, saugomą byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.