Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. e2-15226-1125/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
e2-15226-1125/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10070-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų priežiūra“
Atsakovas
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15226-1125/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10070-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų priežiūra“ ieškinį atsakovei J. R. dėl ginčo dėl su darbo santykiais susijusių sumų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Pastatų priežiūra“ pareikštu ieškiniu prašo atsakovės J. R. reikalavimus ieškovei UAB „Pastataų priežiūra“, kuriais remiantis buvo priimtas 2020 m. kovo 4 d. sprendimas NR. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

2. Nurodo, kad atsakovė J. R. 2020 m. vasario 4 d. prašymu, pateiktu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai (toliau ir Darbo ginčų komisija) nurodė, kad pas ieškovę dirbo nuo 2019 m. birželio vidurio iki 2020 m. sausio 31 d. Atleidimo iš darbo dieną gavo 197, 60 Eur galutinį atsiskaitymą. Atsakovės nuomone, ieškovė priskaičiavo darbo užmokestį už 2020 m. sausio mėnesį neatsižvelgiant į padidėjusį minimalų darbo užmokestį nuo 2020 m. sausio 1 d.

3. 2020 m. kovo 4 d. sprendime Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija nurodė, kad pagal atsiskaitymo lapelį už 2020 m. sausio mėnesį atsakovei už 60 darbo valandų priskaičiuotas 206, 93 Eur darbo užmokestis, t. y. (206,93:60) 3, 49 Eur darbo užmokestis už vieną darbo valandą. Kadangi minimalus valandinis darbo atlygis yra 3, 72 Eur, todėl Darbo ginčų komisija laikė, kad atsakovei buvo priskaičiuotas per mažas atlyginimas ir priteisė iš ieškovės 16, 27 Eur darbo užmokesčio dalį už 2020 m. sausio mėnesį bei 16, 27 Eur netesybų.

4. Ieškovės manymu, Darbo ginčų komisijos sprendimas nepagrįstas, kadangi jis priimtas neatsižvelgiant į reikšmingą aplinkybę, jog atsakovei darbo užmokestis nėra skaičiuojamas už valandas. Grįsdama ieškinį ieškovė dėsto šias aplinkybes, kad 2019 m. gegužės 30 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei pusę Vyriausybės numatyto minimalaus darbo užmokesčio (darbo sutarties 1.6 punktas), atsakovei buvo nustatyta darbo laiko norma: 5 darbo dienų savaitė, ne daugiau 4 val. per dieną, ne daugiau 20 val. per savaitę.

5. Tarp šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta 2020 m. sausio 31 d. atsakovės prašymu. Atsakovei pagal darbo sutartį nustatyta 5 darbo dienų savaitė, ne daugiau 4 val. darbo diena. 2020 m. sausio mėnesį atsakovė dirbo 15 darbo dienų, todėl atsakovei darbo užmokestis negalėjo būti skaičiuojamas valandomis, nes tai prieštarauja tarp šalių sudarytai darbo sutarčiai. Ieškovė paaiškina, kad atsakovei nustatytas darbo užmokestis – puse minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, kurį sudaro 303, 50 Eur (607/2). Kadangi atsakovė dirbo 15 darbo dienų, todėl atitinkamai 303,50*15/22 (2020 m. sausio mėnesio darbo dienų skaičius), atsakovei mokėtina suma 206, 93 Eur, kurie ir buvo išmokėti.

6. Atsakovė J. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė atvyko į 2020 m. birželio 12 d. 9 val. vykusį parengiamąjį posėdį ir neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ieškovės UAB „Pastatų priežiūra“ atstovui prašė priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

8. Nagrinėjamu atveju, atsakovės J. R. prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo neatvykus ieškovės atstovei tenkintinas ir pagal CPK 285 straipsnio nuostatas priimamas sprendimas už akių. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

9. Specialaus teisės akto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Nurodyta teisės norma įtvirtina darbdavio pareigą pasibaigus darbo santykiams visiškai atsiskaityti su atleistu darbuotoju.

10. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. R. 2019 m. gegužės 30 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – darbo sutartis) pagrindu dirbo įmonėje UAB „Pastatų priežiūra“ tvarkytojos pareigose (darbo sutarties 1.2 punktas). Pagal darbo sutarties 1.6. darbdavys (UAB „Pastatų priežiūra“) įsipareigojo mokėti darbuotojai (J. R.) pusę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Nurodyta, kad iš šio atlyginimo darbdavys atskaito pagal įstatymus taikytinus mokesčius ir kitas išlaidas. Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis J. R. dirbo UAB „Pastatų priežiūra“ laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2020 m. sausio 31 d.

11. Bylos duomenimis atsakovė 2020 m. vasario 4 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, ir nurodė, kad įmonėje UAB „Pastatų priežiūra“ dirbo iki 2020 m. sausio 31 d. (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra) ir atleidus atsakovę jai išmokėta 197, 60 Eur suma. Pagal kreipimosi turinį matyti, kad J. R. prašyme pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 1 d. pasikeitė minimalus darbo užmokestis, mano, kad yra darbo užmokesčio nepriemoka.

12. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta išieškoti J. R. naudai iš UAB „Pastatų priežiūra“ 16, 27 Eur darbo užmokesčio dalį už 2020 m. sausio mėnesį. Suma su privalomais mokesčiais. Taip pat nutarta išieškoti J. R. naudai iš UAB „Pastatų priežiūra“ 16, 27 Eur netesybas. Suma su privalomais mokesčiais. Šios sumos apskaičiuotos nurodant, kad UAB „Pastatų priežiūra“ priskaičiuotas atlyginimas už 60 darbo valandų yra mažesnis nei 2020 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalusis valandinis atlygis.

13. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar darbdavys skaičiuodamas darbo užmokesti atsakovei turėjo skaičiuoti darbo užmokestį už valandą ar taikant mėnesinį minimalų darbo užmokestį. Pasak ieškovės, atsakovei darbo užmokestis nėra skaičiuojamas už valandas. Ieškovė teigia, kad darbo sutartimi atsakovei nustatyta darbo laiko norma 5 darbo dienų savaitė, ne daugiau kaip 4 val. darbo diena, ne daugiau 20 val. per savaitę. Pažymi, kad kadangi atsakovė dirbo 15 dienų, darbo užmokestis negalėjo būti skaičiuotas valandomis, nes tai prieštarauja šalių sutarčiai. Ieškovė pažymi, kad atsakovei nustatyta alga pusė minimalaus darbo užmokesčio, kuri sudaro 303, 50 Eur, o kadangi atsakovė dirbo 15 dienų, ieškovė pateikia tokį išmokėtos sumos skaičiavimą – 303,50*15/22 (sausio mėnesio darbo dienų skaičius), pagal šį skaičiavimą, ieškovės teigimu, atsakovei ir buvo išmokėta 206, 93 Eur suma.

14. Pagal DK 111 straipsnio 1 dalį darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. DK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. DK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo laiko norma nurodoma darbo valandomis per savaitę, darbo valandomis per dieną ar kitą apskaitinį laikotarpį, nepažeidžiant šio kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. DK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. DK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. DK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, nustatydamas vieną iš šių darbo laiko režimo rūšių: 1) nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių; 2) suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; 3) lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; 4) suskaidytos darbo dienos laiko režimą, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė; 5) individualų darbo laiko režimą. DK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nenustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas.

15. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1 ) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

16. Pagal DK 140 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas. DK 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. DK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos.

17. Taigi šiuo atveju vertinant, kaip turėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis atsakovei J. R. turi būti įvertinti du aptarti elementai – darbo laiko režimas ir susitarimas dėl darbo užmokesčio. Nagrinėjamu atveju darbo sutartyje, sudarytoje tarp J. R. bei UAB „Pastatų priežiūra“, 3.1. punkte nustatyta, kad nustatoma darbo laiko norma 5 darbo dienų savaitė, ne daugiau kaip 4 val. darbo diena, ne daugiau kaip 20 val. per savaitę. Taigi, pagal sutartį matosi, jog darbo laiko norma buvo nustatyta kaip ir įpareigoja DK 112 straipsnio 2 ir 3 dalys bei DK 113 straipsnio 3 dalis – apibrėžiant aiškiai, kad J. R. dirbs UAB „Pastatų priežiūra“ aiškiu, nekintančiu grafiku, vienodu valandų skaičiumi kiekvieną darbo dieną. Darbo sutarties 1.6 punkte nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui pusę LR Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Į bylą pateiktame UAB „Pastatų priežiūra“ sudarytame J. R. algalapyje už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. nurodyta, kad minėtu laikotarpiu J. R. dirbo 15 darbo dienų, 60 valandų, darbo užmokestis už šį laikotarpį J. R. apskaičiuotas 206, 93 Eur, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimą dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 669, kuriuo nuo 2020 m. sausio 1 d. (nutarimo 2 punktas) nustatytas minimalus darbo užmokestis patvirtinant minimalią mėnesinę algą – 607 eurų (nutarimo 1 punktas).

18. DK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas. Atsižvelgiant į tai, kad aiškinant darbo sutarties 1.6 punktą lingvistiškai, yra pagrindas spręsti, jog nustatytas darbo užmokestis taikant mėnesinę minimalią algą, o ne minimalų valandinį atlygį, taip pat šį punktą sistemiškai aiškinant su darbo sutarties 3.1 punktu, kuriame nurodyta, kad nustatoma darbo laiko norma – 5 darbo dienų savaitė, ne daugiau 4 val. darbo diena, ne daugiau 20 val. per savaitę, t. y. nustatytas fiksuotas laikas, darytina išvada, jog J. R. buvo nustatyta mėnesinė alga, todėl nėra pagrindo taikyti valandinio darbo užmokesčio skaičiavimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė UAB „Pastatų priežiūra“ teisingai apskaičiavo J. R. mokėtiną darbo užmokesčio sumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 669, kuriuo nuo 2020 m. sausio 1 d. (nutarimo 2 punktas) nustatytas minimalus darbo užmokestis patvirtinant minimalią mėnesinę algą – 607 eurų (nutarimo 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės UAB „Pastatų priežiūra“ ieškinys pareikštas atsakovei J. R. dėl sumų susijusių su darbo užmokesčiu, tenkintinas, atmetant atsakovės J. R. reikalavimus ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų priežiūra“, kuriais remiantis buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl žyminio mokesčio priteisimo.

19. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas. Ši taisyklė įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje. Tenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atmesti atsakovės J. R. reikalavimus ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų priežiūra“, kuriais remiantis buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų priežiūra“, į.k. 303363198, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės J. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.

Šalis dėl kurios priimtas sprendimas už akių (ieškovė) negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Šalis dėl kurios priimtas sprendimas už akių (ieškovė) turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis prašiusi priimti sprendimą už akių (atsakovė) turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė