- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- I-1446-121/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Nijolė Šidagienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- P. B.
- Trečiasis asmuo
- R.
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui P. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovei valstybės įmonei (VĮ) „Registrų centras“, tretysis suinteresuotas asmuo – R. D., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu prašo teismo: 1) įpareigoti VĮ „Registrų centrą“ (toliau- Registrų centras) pateikti 2007-06-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7017, 2003-10-07 pardavimo sutarties Nr. JK-5294 bei 2003-10-07 priėmimo-perdavimo akto Nr. JK-5295 kopijas; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad jis su R. D. 2009-01-30 sudarė atstovavimo sutartį dėl pastarosios tėvo J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo ir, vykdydamas su šiuo pavedimu susijusius veiksmus, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 str. 1 punktu, 2009-02-04 kreipėsi į Registrų centrą, siekdamas gauti šios institucijos turimus registro išrašus su istorija apie turimą ir turėtą J. D. turtą bei šio turto perleidimo sandorius, prašyme nurodė, jog jis veikia atstovaudamas R. D. interesus dėl J. D. palikimo priėmimo. Tačiau atsakovė, atsakydama į jo užklausimą, 2009-02-23 raštu Nr.(7.2./1147)s-430p pranešė negalinti pateikti 2007-06-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-7017, 2003-10-07 pardavimo sutarties Nr.JK-5294 bei 2003-10-07 priėmimo-perdavimo akto Nr.JK-5295 kopijų ir atsisakymą motyvavo tuo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (NTRĮ) 42 str. 3 dalį dokumentų, kuriais remiantis NTR buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijos, pateikus motyvuotą prašymą, išduodamos tik šiame straipsnyje nurodytiems subjektams, t.y. teisių turėtojams- asmenims, nurodytiems tuose dokumentuose, mokesčių administravimo subjektams, teismams bei teisėsaugos institucijoms, asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Pagal NTRĮ 42 str. 3 d. 4 punktą dokumentų kopijos, pateikus motyvuotą prašymą, gali būti pateikiamos asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šiuo atveju jo atstovaujamoji R. D. yra mirusiojo J. D. turto įpėdinė ir reikalaujamų pateikti dokumentų turinys yra susijęs su jos teise paveldėti pastarojo turtą. Taigi, atsakovės nurodyti atsisakymo pateikti dokumentus motyvai yra nepagrįsti ir ji, atsisakydama pateikti dokumentus, pažeidė NTRĮ 42 str. 3 d. 4 punkto reikalavimus bei nepagrįstai atsisakė atlikti šiuo įstatymu jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl atsakovė privalo pateikti reikalaujamus dokumentus, nes atsisakant juo pateikti pažeidžiama pareiškėjo, kaip advokato, teisė teikti veiksmingą teisinę pagalbą gaunant reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus (b.l.3-4).
Atsiliepimas
Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad NTRĮ 42 str. 3 dalis numato, jog dokumentų, kuriais remiantis registre buvo įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kopijos gali būti teikiamos tų teisių turėtojams, mokesčių administravimo subjektams, teismams bei teisėsaugos institucijoms ir asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Šiuo gi atveju pareiškėjas prašė pateikti dokumentus, atstovaudamas NTRĮ 42 str. 3 d. 4 punkte numatytą asmenį, t.y., asmenį, turintį teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Remiantis minėta įstatymo nuostata, tokie asmenys turi teisę gauti dokumentų kopijas apie tą turtą, kuris sudaro paveldimą turtą, t.y. tuos nekilnojamuosius daiktus, kurie nuosavybės teise priklausė palikėjui jo mirties metu, o šiuo atveju pareiškėjas prašė pateikti dokumentų kopijas apie turtą, kuris nesudaro paveldimo turto, nuosavybės teise palikėjui mirties metu nepriklausė ir kuris šiuo metu priklauso tretiesiems asmenims ir į jį yra įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės, kas reiškia, jog pareiškėjo atstovaujamas asmuo R. D. neturi teisės paveldėti šio turto (b.l.13).
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, savo skundą palaikė, naujų aplinkybių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas, advokatas P. B. su R. D. 2009-01-30 sudarė atstovavimo sutartį, kuria pastaroji pavedė pareiškėjui atstovauti jos interesus visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl J. D. palikimo priėmimo, taip pat pasirašyti reikiamus dokumentus bei atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus (b.l.5). Pareiškėjas 2009-02-04 raštu kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pateikti 2005-05-09 žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su statiniais (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-3374, 2007-06-21 žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su statiniais (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-7017 ir 2007-12-05 buto su rūsiu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties Nr.ŠMM-4867 nuorašus, taip pat statinių pirkimo-pardavimo sutarties (data nežinoma), esančių Trakų rajono savivaldybėje, Onuškio miestelyje, (duomenys neskelbtini) (registro Nr.10-43828) pardavimą, kopijas. Šiame rašte pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis tokių duomenų prašo atstovaudamas R. D. interesus dėl jos tėvo J. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir iki mirties nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, tačiau nėra išlikę jam priklausančio ar priklaususio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, palikimo priėmimo, o prašymo teisinis pagrindas- Advokatūros įstatymo 44 straipsnis ir kartu su šiuo prašymu pateikė 2009-01-30 atstovavimo sutarties kopiją (b.l.14-15).
Registrų centras, atsakydamas į šį pareiškėjo užklausimą, 2009-02-10 raštu Nr.(7.2./1147)s-430 pranešė pareiškėjui, kad NTR Centrinio duomenų banko 2009-02-10 duomenimis, J. D. (duomenys neskelbtini) dienai nuosavybės teisės buvo įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, kurių registrų Nr. 86/4711, 44/538096, 10/70416 ir pateikė šių nekilnojamųjų daiktų registrų išrašų ir įregistravimo dokumentų kopijas: pirkimo-pardavimo sutarties, 2005-05-09, Nr.2-3374 ir priėmimo-perdavimo akto, 2005-05-09, Nr.2-3377 (registro Nr.86/4711); priėmimo-perdavimo akto, 2006-07-24, Nr.ŠMM-3521 ir pirkimo-pardavimo sutarties, 2006-07-24, Nr.ŠMM-3520 (registro Nr.44/538096); pirkimo-pardavimo sutarties, 2007-12-05, Nr.ŠMM-4867 ir priėmimo-perdavimo akto, 2007-12-05, Nr.ŠMM-4868 (registro Nr.10/70416) (b.l.16). Taip pat, atsakydamas į minėtą pareiškėjo užklausimą, Registrų centras 2009-02-23 raštu Nr. (7.2./1147)s-430p pranešė pareiškėjui, kad prašomų juridinių dokumentų, kurių pagrindu J. D. (miręs (duomenys neskelbtini)) pardavė jam nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, o būtent: pirkimo-pardavimo sutartis, 2007-06-21, Nr.2-7017 (žemės sklypas su statiniais Vilniaus r. sav., SV „Vaga-2" 107 skl., registro Nr. 41/55591); pirkimo-pardavimo sutartis, 2003-10-07, Nr.JK-5294 ir priėmimo-perdavimo aktas, 2003-10-07, Nr.JK-5295 (statiniai Trakų r. sav., Onuškio mstl., (duomenys neskelbtini), registro Nr.10/43828), kopijų pateikti negali dėl to, jog, vadovaujantis NTRĮ 42 str. 3 dalimi, dokumentų, kuriais remiantis NTR buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijos, pateikus motyvuotą prašymą, išduodamos tik minėtame straipsnyje nurodytiems subjektams, t.y. teisių turėtojams - asmenims, nurodytiems tuose dokumentuose, mokesčių administravimo subjektams; teismams bei teisėsaugos institucijoms; asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą (b.l.17).
Bylos medžiaga patvirtina, kad R. D. yra pripažinta J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto pagal įstatymą įpėdine (b.l.23-24).
Ginčą reglamentuojančių teisės aktų analizė ir išvados.
Valstybės registrų įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2004-08-07) 15 str. 1 dalis nustato, kad registrų duomenys ir dokumentai yra vieši ir, atsižvelgiant į registro steigimo tikslus, įstatymų bei registrų nuostatų nustatyta tvarka ir apimtimi teikiami registro duomenų gavėjams, jeigu įstatymai ar registro nuostatai nenustato kitaip. Šio įstatymo 15 str. 4 d. nustato, kad registro duomenų ir dokumentų kopijų teikimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti apribotas, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti, be kitko, ir duomenų subjekto ar kito asmens teisių ir laisvių apsaugai (6p.). Registro duomenų teikimas negali būti apribotas kitaip, negu nustato įstatymai; registro duomenys teikiami asmenims, įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę juos gauti, sudariusiems sutartį su registro tvarkymo įstaiga ir turintiems tikslą teikti informacines paslaugas tretiesiems asmenims (15 str. 5, 6 d.).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.) 5 str. 1 dalis (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1239 redakcija) nustato, kad nekilnojamojo turto registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga - Teisingumo ministerija ir registro tvarkymo įstaiga- valstybės įmonė Registrų centras (toliau- Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas); šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Minėto įstatymo 42 str. 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijos motyvuotu prašymu pateikiamos tik: 1) teisių turėtojams – asmenims nurodytiems tuose dokumentuose; 2) mokesčių administravimo subjektams; 3) teismams bei teisėsaugos institucijoms; 4) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.
Vyriausybės 2002 m. liepos 12d. nutarimu Nr.1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (nutarimo redakcija, aktuali nuo 2008-11-05) 76.1-76.3 punktai nustato, kad registro duomenys yra vieši, išskyrus: 1) duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, kurių atskleidimą apriboja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas; 2) duomenis, identifikuojančius daiktinių teisių turėtojus, kitus su daiktinėmis teisėmis susijusius asmenis, kurių atskleidimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas; 3) duomenis, kurių atskleidimą apriboja kiti įstatymai. Minėtų nuostatų 81.1 – 81.15 punktuose nurodoma, kokią registre saugomą informaciją turi teisę sužinoti fizinis ar juridinis asmuo šių nuostatų nustatyta tvarka, t.y. registro numerį; registravimo (paskutinio registro įrašo tikslinimo) datą; daiktines teises ir šių teisių turėtojus; daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotas registre, bei su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusius asmenis; žemės sklypo ar statinio, buto, patalpos planą (jo ribas, gretimybes, pastatų ir statinių kontūrus, žemės sklypo kadastrinius numerius) ir kitus geoinformacijos duomenis; žemės sklypo, statinio, buto, patalpos ar inžinerinio įrenginio kadastro duomenis; įmonės dovanojimo, pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo datą, sutarties šalis, perleidžiamo turto sudėtį ir įmonės skolų (prievolių) sąrašą.
Minėtos redakcijos Nuostatų 97 punktas nustato, jog, siekiant užtikrinti teisėtą asmens duomenų panaudojimą, nustatomos pirmoji, antroji ir trečioji duomenų gavėjų klasės: 1) pirmosios klasės duomenų gavėjams duomenys apie nekilnojamąjį turtą teikiami pagal turto adresą, turto identifikatorių (unikalų kodą), fizinio ar juridinio asmens pavadinimą ir fizinio ar juridinio asmens identifikatorių (asmens kodą). Pirmajai duomenų gavėjų klasei priskiriami šie gavėjai: valstybės teisėsaugos ir nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kredito įstaigos, bankų vindikacijų tarnybos, skolų išieškojimo įmonės, draudimo įmonės, notarai, antstoliai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, advokatai (advokatų profesinės bendrijos), nurodę teisėtą ir apibrėžtą duomenų naudojimo tikslą, ir tie asmenys, kurie turi įstatymų nustatytą teisę gauti duomenis apie asmenų turimą turtą, gavus jų prašymą, kuriame turi būti nurodytas duomenų naudojimo tikslas ir pasižadėjimas tų duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims; 2) antrosios klasės duomenų gavėjams duomenys apie nekilnojamąjį turtą ir teises į jį teikiami pagal turto adresą ir (ar) turto identifikatorių (nekilnojamojo daikto registro numerį ir (ar) unikalų kodą) ir juridinio asmens pavadinimą ir kodą. Antrajai duomenų gavėjų klasei priskiriami šie gavėjai: valstybės ir savivaldybių institucijos, visuomenės informavimo priemonių atstovai, valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys, nekilnojamojo turto agentūros ir kiti asmenys, išskyrus pirmosios ir trečiosios klasės duomenų gavėjus; 3) trečiosios klasės duomenų gavėjams duomenys teikiami pagal specialias užklausas. Trečiosios klasės duomenų gavėjai gali būti institucijos, kurios apibendrintai atlieka mokslinio tyrimo ir socialinio planavimo, valdymo tobulinimo ir statistinės analizės funkcijas.
2004 m. kovo 18 d. Advokatūros įstatymo Nr.IX-2066 44 str. 1, 2 ir 6 dalys atitinkamai nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu; savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t.y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu; naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis, susijusiomis su advokato veikla.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 str. 1 dalis nustato, kad paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą, o CK 5.3 str. 1 dalis nustato, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.
Iš to, kas pasakyta šiame ir sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“, darytinos tokios bylos išnagrinėjimui reikšmingos išvados: 1) cituotos Advokatūros įstatymo nuostatos dėl advokato teisės gauti jo veiklai reikalingą informaciją su Nekilnojamojo turto registro įstatymu bei Nekilnojamojo turto registro nuostatais koreliuoja kaip bendrosios ir specialiosios teisės normos, tad laikytina, kad tvarką, kaip yra gaunama informacija būtent apie nekilnojamąjį turtą, reglamentuoja pastarieji; 2) J. D. turtas, dėl kurio kilo ginčas, jo mirties momentu jam nebepriklausė, tad negali būt laikomas išmariniu (paveldimu) turtu; 3) pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atsakovė pareiškėjui neturėjo teisės teikti jo prašomus pateikti dokumentus, todėl jos sprendimas atsisakyti teikti tokius dokumentus atitinka teisės aktų reikalavimus, t.y. jis laikytinas teisėtus.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundas yra nepagrįstas.
Skundą atmetus kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 44str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44str.1d., 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.