- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- TS-6-791/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- V. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. sausio 26 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2020 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 25 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 24 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir savitarpio pagalbos grupės veikloje. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurią atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo nuteistasis neigia. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, tačiau darbinė patirtis menka, profesinės kvalifikacijos nuteistasis įgijęs neturi, turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos suinteresuotas mokėti pagal turimas savo finansines galimybes. Nuteistasis turi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, ją pripažįsta, nuo 2021 m. liepos 22 d. lanko Anoniminių narkomanų grupę, tačiau stresogeninėse situacijose pasireikšdavo atkryčiai. Nors nuteistasis supranta, kokią žalą gali sukelti alkoholio vartojimas, tačiau teigia, jog alkoholis gyvenime reikšmingų problemų nekeldavo. Analizuojant nuteistojo kriminalinį elgesį išryškėja prognostinių įgūdžių sunkumai, orientavimasis į teigiamas trumpalaikes pasekmes sau bei tam tikriems asmenims. Nors nuteistasis geba atpažinti problemines sritis savo elgesyje, tačiau linkęs pasitikėti savu protu. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai, tokie kaip: nepastovi gyvenamoji vieta, turi nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių, piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiavimas narkotikais, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros, apribojimų pažeidimai. Nors nusikalstamo elgesio rizika nežymiai žemėjo, tačiau Komisija konstatavo, jog pažanga nepakankama siekiant spręsti apie nuteistojo tinkamumą būti lygtinai paleistam ir kad nuteistasis sugebėtų laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2022 m. sausio 26 d. nutarimą ir tenkinti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas neteisingas dėl pataisos namų administracijos pateiktos neišsamios socialinio tyrimo išvados, kadangi darant išvadas buvo remtasi baudžiamosios bylos medžiaga, o ne vertintas jo elgesys ir pastangos. Nuo atvykimo į pataisos namus – 2021 m. vasario 8 d. laikosi vidaus tvarkos taisyklių, neturi administracinių nuobaudų, pateikė prašymą priimti į darbą, nuo 2021 m. gegužės 19 d. paskirtas į darbo brigadą, dirba, mokosi, darbe charakterizuojamas teigiamai, priskirtas lengvai grupei. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja anoniminių narkomanų grupės susirinkimuose, nuo 2020 m. sausio 15 d. nevartoja (ko nevartoja, nenurodė). Vykstant bylos tyrimui ir nagrinėjimui teisme visą laiką dirbo, dalyvavo visuose posėdžiuose, pats atvyko į policijos komisariatą, kad būtų pristatytas į pataisos namus, nesislapstė, nesikratė atsakomybės, nevengė bausmės. Su kaltinimais sutiko. Dėl Komisijos nurodytų kriminogeninių veiksnių pateikė sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą, įsipareigojimą priimti į darbą. Mano, kad jo buvimas pataisos namuose niekaip nepadidina skolų apmokėjimo galimybių. Turi virš 20 metų darbo statybose patirtį, dirbo pagal sutartį, verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą. Apie jo kvalifikaciją byloja jo pateiktas sutikimas priimti į darbą. Prašo suteikti galimybę įrodyti, kad žmogaus geram elgesiui, teigiamam mąstymui įtakos turi ne tik bausmės dydis, bet ir gebėjimas tą bausmę priimti ir suprasti, prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems šešiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 11-12 lapai ir II dalies 35-36 lapai).
Nuteistasis V. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. V. S. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose; kreipėsi dėl darbo ir nuo 2021 m. gegužės 18 d. įdarbintas baldų gamybos bare; kreipėsi dėl mokymosi ir nuo 2021 m. rugsėjo mėn. mokosi šaltkalvio profesijos; kreipėsi dėl dalyvavimo programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir įtrauktas į laukiančiųjų dalyvauti nuteistųjų sąrašą; nuo 2021 m. liepos 22 d. lanko Anoniminių narkomanų grupę, tačiau kol kas „Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programose“ nedalyvavo; simboliškai sprendžia turimas finansines problemas. V. S. drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo V. S. nusikalstamo elgesio rizika 2022 m. sausio 10 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė. Pirminio vertinimo 2021 m. kovo 22 d., atlikto Alytaus pataisos namuose, metu taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika (pagal OASys). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą reikšmingų pokyčių jo elgesyje bei mąstyme, nuostatų bei emocinės gerovės srityse nebuvo pastebėta, buvo nustatyta tik simboliškai mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas.
Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 1/3 dalį bausmės, vis dar išlieka trys statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas bei net dešimt dinaminių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta, nestabili darbo patirtis, neturėjimas profesinės kvalifikacijos, skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų buvimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiavimas narkotikais, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. S. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis V. S. legali darbinė patirtis yra minimali. Pagal Valstybinio socialinio fondo valdybos registro duomenis nuteistojo darbinė patirtis apie šešeri metai, pakeitęs apie 13 darboviečių, taip pat dirbęs ir pagal verslo liudijimą. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nurodė visą gyvenimą dirbęs statybų sektoriuje, tačiau daugiausiai neoficialiai dėl didesnio darbo užmokesčio, be to buvo baudų, kurių nenorėjo mokėti, todėl finansiškai labiau apsimokėjo dirbti nelegaliai. Darbus dažnai keisdavo, kadangi dirbant neoficialiai ne visada sumokėdavo darbo užmokestį, taip pat ir pats ieškodavo priimtinesnių darbo sąlygų. Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis ir nelegalaus darbo patirtis, kuri, beje, nepagrįsta jokiais duomenimis, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų tiek valstybei, tiek ir tretiesiems asmenims, kuriuos vykdo tik labai simboliškai, nes pataisos namuose gauti antstolio vykdomieji raštai dėl 8169,56 eurų skolos apmokėjimo, iš kurių nuteistasis atlyginęs 125,93 eurus, bendras skolų likutis - 8043,63 eurai. Akivaizdu, jog turimos tokios didelės piniginės prievolės laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Be to, nuteistojo turimas išsilavinimas yra tik pagrindinis. Įgijęs pagrindinį išsilavinimą toliau mokslų netęsė, profesinės kvalifikacijos neįgijo, pataisos namuose nuo 2021 m. rugsėjo mėn. mokosi šaltkalvio profesijos. Nors skunde nuteistasis nurodė, kad apie jo kvalifikaciją byloja jo pateiktas sutikimas priimti į darbą, tačiau minimame sutikime nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie nuteistojo kvalifikaciją.
Svarbu ir tai, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis kaltę dėl padaryto nusikaltimo bylos nagrinėjimo metu nuteistasis neigė ir tik skunde dėl Komisijos nutarimo formaliai nurodė kaltę pripažįstantis. Teismas mano, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas parodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, rodo, jog jis pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis teistas penkis kartus, anksčiau teistas už vagystes, papirkimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pirmą kartą teistas 18 metų amžiaus, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka antrą kartą, praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atidėjimo laikotarpiu įvykdė naują nusikaltimą. Dabartinis nusikaltimas ir prieš tai įvykdytas nusikaltimas yra susiję su narkotinių medžiagų laikymu, todėl galima teigti, jog dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Kriminalinį elgesį pateisinančias nuostatas nuteistasis neigia, tačiau teisės pažeidėjo nusikaltimų istorija rodo, kad nusikalsdavo dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, prasilenkiančių su įstatymais, ir sąmoningai tai suvokdamas.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. S. savitvardą praranda retai, įprastai vengia konfliktinių situacijų. Analizuojant teisės pažeidėjo kriminalinį elgesį išryškėja prognostinių įgūdžių sunkumai, orientavimasis į teigiamas trumpalaikes pasekmes sau bei tam tikriems asmenims. Pripažįsta priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikai), turi sėkmingos patirties atitolstant nuo šių medžiagų, tačiau stebima, jog stresogeninėse situacijose pasireikšdavo atkryčiai. Nuteistasis mano išsprendęs šią problemą, nemano, kad ji gali pasikartoti, tačiau pokalbio metu išsako mintis ir apie tai, kad yra suvokiantis, jog rizika atkristi priklausomybėje yra. Šis teistumas taip pat susijęs su narkotinių medžiagų laikymu, bei vartojimu, narkotines medžiagas vartojo dažnai, beveik kiekvieną dieną. Bausmės atlikimo metu dalyvauja AN savipagalbos grupės susirinkimuose, kreipėsi dėl galimybės dalyvauti individualioje elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Stebima, jog kreipėsi dėl dalyvavimo šioje programoje vedinas daugiau ne vidinės, tačiau išorinės motyvacijos. Laisvėje taip pat mėgino spręsti šią problemą su specialistų pagalba, kuri buvo daugiau trumpalaikė. Stebima, jog nuteistasis geba atpažinti problemines sritis savo elgesyje, suvokia, ko reikia imtis tam, kad jas sumažinti ar pašalinti, tačiau vis tik linkęs pasitikėti savu protu.
Taip pat teismas pažymi, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis nuteistasis savo gyvenamąją vietą deklaravęs, (duomenys neskelbtini), tačiau pateikė 2021 m. gruodžio 4 d. R. J. sutikimą, patvirtinantį, jog minėtas asmuo sutinka suteikti gyvenamąjį plotą nuteistajam V. S. jam priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (sutikimas nėra patvirtintas notaro ir nėra jokių įrodymų, kad R. J. nuosavybės teise turi minėtą gyv. būstą). Šie duomenys leidžia spręsti, kad savo būsto nuteistasis neturi, o tai taip pat gali tapti sėkmingos integracijos į visuomenę kliūtimi.
Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. sausio 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. S. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.