Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016-09-21 nutarimu A. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, kai A. M. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,48 prom.), buvo skirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams (buvęs administracinės bylos Nr. A2.6.-7541-540/2016).

2017-07-19 teisme gautas A. M. prašymas, sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir grąžinti teisę vairuoti transporto priemonę anksčiau laiko. A. M. prašo atsižvelgti į tai, kad teisės pažeidimo jis neginčijo, nuoširdžiai gailėjosi, jam paskirtą 300 eurų baudą sumokėjo. A. M. prašyme taip pat nurodo, kad gyvena vienas, yra pensininkas, šiuo metu gauna tik minimalią pensiją, pragyvenimui papildomai užsidirba, rinkdamas miško gėrybes, šiuo metu turi prižiūrėti savo sergančią motiną J. M.. Minėtai veiklai ir mamos priežiūrai jam būtina turėti vairuotojo pažymėjimą. Teismui pateikia visas reikalingas pažymas, kurios patvirtina tai, kad padarė išvadas dėl padaryto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjant prašymą dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo svarbu pažymėti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos ir A. M. prašymas priimtas nagrinėti ir nagrinėtinas teisme.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikė teisę, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad teismas, priimdamas nutarimą ir skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė A. M. minimalų – 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminą. Šiuo metu yra praėję daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino (specialiosios teisės atėmimo terminas baigiasi 2017-09-21), A. M. paskirtą baudą sumokėjo, išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. Taigi, faktiškai atitinką didžiąją dalį ATPK 329 str. keliamų sąlygų, tačiau iš 2017-07-19 išrašo apie A. M. galiojančias administracines nuobaudas matyti, kad po 2016-09-21 nutarimo jis yra baustas administracine tvarka 2016-12-01 nutarimu pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį, t. y. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su pėsčiojo pareigų nesilaikymu.

Įstatymų leidėjas ATPK 329 straipsnyje nekonkretizavo, kokio teisės pažeidimo neturi padaryti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tam, kad būtų galima spręsti klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Todėl daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisės atėmimo laikotarpiu neturi padaryti jokio teisės pažeidimo ir visai neturi įtakos, ar padarytas pažeidimas prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą padavimo, ar jo nagrinėjimo metu yra galiojantis, ar ne. Šiuo atveju A. M. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu padarė vieną tyčinį administracinį teisės pažeidimą, kuris aprašytas tame pačiame ATPK skirsnyje (Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje), kaip ir tas, dėl kurio jam buvo atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, taigi, jau vien dėl to nėra net formalaus pagrindo spręsti ATPK 329 straipsnyje reglamentuoto specialiosios teisės sutrumpinimo klausimo.

Kita vertus dėl A. M. elgesio korekcijos teismui kelia abejonių ir tai, ar asmuo nedarys naujų, galimai ir analogiškų pažeidimų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-⁴⁴⁴-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (b. l. 10 – 15), akivaizdu, kad teisę pažeidžiantis ir su administraciniais teisės pažeidimais kelių ūkio bei transporto srityje susijęs A. M. elgesys yra ne atsitiktinis o bepasikartojantis, nuo 2002 m. jis eilę kartų buvo baustas už įvarius Kelių eismo tiesyklių pažeidimus, negana to, 2012-07-09, 2.08 val., Kaune, Geležinio Vilko g. 2, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,03 promilės girtumo laipsnis. priešingai, nei tai suvokia A. M., jo prašyme išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (yra išklausęs 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomus vairuotojų mokymus), atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą ar areštą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas šiuo metu dar labiau sugriežtino atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kadangi tokios veikos nuo 2017 m. sausio 1 d. yra pripažįstamos nusikalstamomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į A. M. 2012-07-09 padarytą administracinį teisės pažeidimą, kuris pagal šiuo metu galiojančius baudžiamuosius įstatymus vertintinas kaip nusikaltimas (BK 281 str. 7 d.), teismas pabrėžia didelį pažeidėjo pavojingumą, ir priešingai nei nurodoma prašyme, neturi pagrindo tikėti teigiama jo elgesio korekcija, kadangi 2016-08-20 pažeidimas vėl buvo padarytas vairuojant transporto priemonę neblaiviam. Teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. M. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

A. M. prašymą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.