Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1055-209-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-15
Bylos Nr.
1A-1055-209-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Laureta Ulbienė, Teresėlė Kazlauskienė
Nuteistasis
V. U.
Kategorijos

Pranešėjas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1055/07 m.

Teisėjas Mamertas Misiūnas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.; 1.2.14.5.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Vaidai Gailiūtei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,gynėjui adv. Jan Kučynski,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės atlikimo laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-05-06 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė - suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2007-05-06, apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudavė kumščiu nukentėjusiajam J. N. į veidą, po ko pastarajam nukritus ant žemės, dar sudavė nenustatytą kiekį smūgių kojomis per šonus, po ko prispaudė nukentėjusįjį keliu prie žemės bei iš striukės kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Motorola“, 20 lt vertės, su SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, cigarečių pakelį, l lt vertės, žiebtuvėlį, l lt vertės, piniginę, 5 lt vertės, kurioje buvo 420 lt, asmens tapatybės kortelė, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, SEB „Vilniaus bankas“ „Visa elektron“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys nukentėjusiajam J. N., tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam J. N. 447 lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. l d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo peržiūrėti jo bylą, nurodo, kad nenaudojo prieš nukentėjusįjį fizinės jėgos. Nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be to, prašė, kad apeliantą paleistų į laisvę. Jis viską gražino, tik liko atiduoti 300 lt., bet būdamas nuteistas negali to padaryti. Anksčiau jis buvo teistas už lengvą nusikaltimą, tada jį paleido iš posėdžių salės, dabar jam skyrė griežtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. nustatyta, kad plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose” 15 p., kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, V. U., apibūdindamas įvykio aplinkybes, pats neneigė atlikęs veiksmus, kuriuos galima vertinti kaip fizinio smurto naudojimą. V. U. ikiteisminio tyrimo, o būtent, 2007-05-24 akistatos su nukentėjusiuoju J. N. (b.l. 110), metu parodė, jog jis nukentėjusįjį J. N. ranka stumtelėjo į korpusą, galbūt pakišo koją, vyras tuomet pargriuvo ir jis iš striukės ar kelnių kišenės paėmė piniginę ir pabėgo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. U. parodė, jog nukentėjusysis J. N. ranka laikė kišenėje piniginę, kad jis jos neištrauktų (b.l. 121-123), bet jis įkišo ranką į kišenę ir staigiai išrovė piniginę. Jis nukentėjusįjį pastūmė, kai iš kišenės rovė piniginę (b.l. 222). Pažymėtina, kad teismo posėdyje jo parodymai buvo prieštaringi. Kolegija mano, kad V. U., teigdamas, kad fizinio smurto nevartojo, taip siekia sušvelninti jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę arba jos išvengti. V. U. versija atmetama todėl, kad ją pilnai paneigia ne tik jo parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Nukentėjusysis jau 2007-05-06 apklausos metu (b.l. 7) ir 2007-05-15 papildomos liudytojo apklausos metu (b.l. 69-10) nuosekliai išdėstė jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo aplinkybes, patvirtinančias apie prieš jį naudotą smurtą. Teismo metu jis iš dalies pakeitė savo parodymus, nes jau neteigė, kad jam buvo suduota kumščiu į veidą, o nukritus ant žemės dar suduotas nenustatytas kiekis smūgių kojomis per šonus, tačiau toliau tvirtino, kad kai jis ėjo per kiemą (b.l. 223), kažkoks vyras prie jo priėjęs liepė jam parodyti jo mobilųjį telefoną, o išsitraukus iš kišenės, išplėšė mobilųjį telefoną iš rankų, trenkė jam per kojas, dėl ko jis nugriuvo, laikė jį prispaudęs koja ir tuo metu kraustė jo kišenes.

Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais – jie šia apimtimi yra nuoseklūs, nėra duomenų, kad nukentėjusysis su nuteistuoju anksčiau buvo pažįstami, todėl jis neturėjo jokio pagrindo melagingai apkalbėti V. U. dėl jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo. Nuteistojo J. N. kaltės nepaneigia tai, kad liudytoja M. G. detaliai neatpasakojo visos nusikalstamos veikos, kadangi ji, kai įvyko šis įvykis, gyveno kartu su V. U., iki šiol draugauja su nuteistuoju, buvo apsvaigusi nuo narkotikų, išgėrusi alaus. Liudytoja M. G. 2007-05-24 įtariamojo papildomos apklausos metu parodė, jog (b.l. 45) matė, kad nukentėjusysis gulėjo ant žemės, rankose laikė mobilųjį telefoną, o V. U. telefoną traukė link savęs, galiausiai ištraukus telefoną, dar kažkiek laiko pasigrūmė su tuo vyru. 2007-06-12 liudytojo apklausos metu (b.l. 57) ji parodė, jog ji matė, kad nukentėjusysis gulėjo ant žemės ir rankose laikė mobilųjį telefoną, o V. U. telefoną traukė link savęs. Po to V. U. ištraukė telefoną nukentėjusiajam iš rankų, dar kažkiek laiko pasigrūmė su ant žemės gulinčiu vyru. T.y., ji matė grumtynes, tikėtina, dėl piniginės. Teismo posėdyje ji patvirtino (b.l. 222), jog matė, kad V. U. iš nukentėjusiojo paėmė mobilųjį telefoną. Kolegija atsižvelgia ir į tai, jog V. U. praeityje jau teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimą – plėšimą (b.l. 123-124, 144-148). Todėl laikytina, kad V. U. įvykdė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytą veiką.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. U. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, V. U. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis V. U. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., BK 180 str. 1 d.). V. U. asmenybė charakterizuotina neigiamai: anksčiau jis teistas 2 kartus, tame tarpe ir už plėšimą (b.l. 123-124, 140-141, 144-148), bausmes atlikęs, teistumai neišnykę, ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus (b.l. 128-137), nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre (b.l. 120-151) yra įrašytas į priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo.

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis V. U. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam V. U. teismas jau yra atidėjęs laisvės atėmimo bausmės vykdymą (b.l. 123-124, 144-148), tačiau ir po to nuteistasis išvadų nepadarė, buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kurią atliko. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. U. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, nes jis anksčiau 2 kartus teistas, tame tarpe ir už plėšimą, baustas realia laisvės atėmimo bausme, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepraėjus ir šešiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad V. U. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmės – į tai, kad nuteistasis V. U. anksčiau buvo teistas už lengvą nusikaltimą, jau kartą atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo asmenybę. Tos aplinkybės, kad nuteistasis V. U. viską, ką buvo pagrobęs, grąžino, tik liko atiduoti 300 lt., bet būdamas nuteistas negali to padaryti, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be to, prašė, kad apeliantą paleistų į laisvę, nėra teisinis pagrindas švelninti bausmę.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys LemežisTeisėjai Teresėlė KazlauskienėLaureta Ulbienė