Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-650-1033/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
1-650-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46478-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-650-1033/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46478-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam V. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, senatvės pensininkas, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, – 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 20.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,68 promilės girtumas), konflikto metu sudavė kumščiu du kartus į krūtinę savo buvusiai sutuoktinei A. T., taip sukeldamas nukentėjusiajai A. T. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. T. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad yra kaltinamas sumušimu, tačiau nesutinka, kad sudavė į krūtinę du kartus ir sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiajai jis netrenkė, ji niekur nesikreipė dėl šio įvykio. Paaiškino, kad su nukentėjusiąja susipyko, sakė vienas kitam necenzūrinius žodžius, tačiau prieš moterį nenaudojo fizinių veiksmų. Jam to nereikia, fiziškai tokiais dalykais neužsiiminėja, žodžiais gali pasakyti. Jis užėjo į namus, norėjo nusiprausti ir persirengti, nukentėjusioji užuodė, kad yra išgėręs, pradėjo rėkti, kodėl geria, kilo konfliktas. Jis girtas nebuvo, tik išgėręs 200 g degtinės, jautėsi normaliai. Nuėjo į kitą kambarį, o A. T. iškvietė policiją, kuri jį išvežė. Kartu su nukentėjusiąja gyvena tame pačiame dviejų kambarių bute, konfliktai kyla nedažnai. Kaip užeina nukentėjusiajai, tada ir jam neišlaiko nervai, bet rankos prieš ją nekelia, geriau išeina į gatvę. Tą dieną piktybinių santykių nebuvo, užuodė, kad jis su kvapeliu ir iškvietė policiją, nuo to ir prasidėjo barnis. Dėl policijos kvietimo reikėtų klausti nukentėjusiosios, kodėl ji taip daro. Kiekvieną dieną alkoholio jis nevartoja, tik kartą, kai gauna pensiją. Būdamas išgėręs iškart eina miegoti, o jam neleidžia, tyčia lenda prie jo. Apie 2014 m. liepos 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą nieko nežinojo. Pagarsinus baudžiamąjį įsakymą (b. l. 53-55), paaiškino, kad dabar prisimena, tačiau smurtavimas buvo žodinis – jokių rankų pakėlimų ir fizinio smurto nebuvo. Namuose jis neišgėrinėja. Nukentėjusioji pastoviai sėdi namuose ir jei ko reikia, tai telefonu išsikviečia gydytoją dėl vaistų, į parduotuvę siunčia jį. Nukentėjusiajai diagnozuotas vėžys, bet jis nenori tuo tikėti. Būna, kad su nukentėjusiąja gerai sutaria, jis eina į parduotuvę, valgyti pagamina, bet jai užeina kažkas ir pradeda rėkti. Šiai dienai tarp jų santykiai normalūs, jie susitaikė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, kad gyvena bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su žmona A. T. ir suaugusiu sūnumi. Butas priklauso jam ir žmonai, kartu gyvena daugiau kaip 50 metų. Būna, kad su žmona pasipyksta, bet niekada nėra mušęs žmonos. 2017 m. rugsėjo 9 d. vakare tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis grįžo neblaivus. Žmona pradėjo rėkti ant jo, kad išgėręs, jie apsipyko. Visko neatsimena, bet galimai kažką negražaus pasakė necenzūriniais žodžiais, tačiau žmonos nemušė, prieš ją rankos nekelia. Po barnio nuėjo į lovą, o po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Žmona jau ne pirmą kartą kviečia policiją, nors prieš žmoną jis nesmurtauja (b. l. 32).

Liudytojas G. P. teisme parodė, kad įvykis buvo name Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvyko pagal gautą pranešimą, kad bute naudojamas smurtas artimoje aplinkoje, kvietė moteris, kuri teigė, buvęs vyras V. T., būdamas neblaivus prieš ją panaudojo smurtą – sudavė kelis smūgius į krūtinę. Bendraujant su nukentėjusiąja, ji buvo labai susijaudinusi, visa drebėjo, tačiau nežino dėl ko - iš pykčio ar iš baimės. V. T. teko išvesti ir su nukentėjusiąja pabendrauti. Pasirodė, kad V. T. būdamas neblaivus, dažnai naudoja smurtą prieš nukentėjusiąją, būna agresyvus. V. T. buvo namuose, vykdė policijos pareigūnų reikalavimus, nesipriešino, nes buvo atvykę trys pareigūnai. V. T. buvo išvestas ir tarnybiniu automobiliu išvežtas į policijos komisariatą. Iš nukentėjusiosios paimtas pareiškimas. Tikslių aplinkybių neatsimena, per dieną po 5 tokius pranešimus gauna. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 22), juos patvirtino ir paaiškino, kad teisme panašiai ir nurodė. Prie pareigūnų smurto V. T. nenaudojo, vykdė pareigūnų reikalavimus. Pagal nukentėjusiosios pasakojimą jie gyvena kartu, sūnaus tuo metu nebuvo, buvo darbe. A. T. pasakojo, kad kai V. T. blaivus, tai būna normalus žmogus, o kai išgeria, namuose prasideda koncertai. Vyras geria gavęs pensiją, prageria su draugais, o tada namuose būna viskas blogai. A. T. buvo susijaudinusi, neverkė, matėsi, kad drebėjo rankos, turėjo psichologinių išgyvenimų. Dėl rankų drebėjimo, tai nesakė, kad serga kokia nors liga, tai galėjo būti dėl įvykio. Po bendravimo, buvo priimtas sprendimas V. T. pristatyti į policijos komisariatą, nes A. T. patyrė stresą, fizinį skausmą, buvo pavojinga palikti vyrą neblaivų namuose.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Mobiliosios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 20.15 val., patruliuojant kartu su M. G. ir T. Š. iš VPK OVS buvo gautas pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko A. T., kuri elgėsi ramiai, paaiškino pareigūnams, kad apie 20.00 val. buvęs vyras V. T. konflikto metu du kartus kumščiu trenkė jai į krūtinę, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. A. T. nuo GMP atsisakė. V. T. tuo metu buvo namuose, elgėsi ramiai, paaiškino pareigūnams, kad buvusios žmonos nemušė, o konflikto metu tik pastūmė ją. V. T. buvo pristatytas į 2 PK tolimesniam įvykio aiškinimusi (b. l. 22).

Liudytojas P. T. teisme parodė, kad tarp jo tėvo ir motinos buvo konfliktas, kurio jis nematė, nes dirbo. Mama sakė, kad susiginčijo su tėvu. Konkrečių detalių nepamena. Mama sakė, kad tėvas jai trenkė, nesakė į kurią vietą trenkė. Tėvas vartoja alkoholinius gėrimus kartą per mėnesį. Po paskutinio įvykio yra ramus, bet gali būti agresyvus. Tai priklauso nuo nuotaikos. Mama neminėjo, kad tėvas buvo agresyvus. Dėl motinos būklės paaiškino, kad ji serga onkologine liga –vėžiu, važinėjo į Santariškes, dabar yra namuose po operacijos, vaikščioja tik namuose, į parduotuvę neina. Jai skauda, ilgai negali stovėti ir kilnoti sunkių daiktų, negali tvarkytis, reikia padėti. Jis pats automobilio nevairuoja, kai reikia motinai važiuoti kviečia taksi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. T. parodė, kad gyvena bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais A. ir V. T.. Santykiai namuose būtų normalus, jeigu tėvas negertų. Kai tėvas išgerdavo, tarp tėvo ir motinos dažnai būdavo konfliktai, tačiau apsieidavo be policijos. Tėvas, būdamas blaivus, yra visai kitas žmogus, o kai prisigeria, pradeda kabinėtis be reikalo, pradeda konfliktus. 2017 m. rugsėjo 9 d. namuose jis nebuvo, dirbo ir apie konfliktą tarp tėvų nieko pasakyti negali. Šiuo metu tėvas negeria, būna ramus (b. l. 20).

Nukentėjusioji A. T. dėl ligos į teismą neatvyko, todėl jos parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. T. parodė, kad gyvena bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su buvusiu vyru V. T. apie 40 metų. Vyras smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą, norėtų, kad jis būtų iškeldintas iš namų. Kai vyras išgeria, tampa agresyvus. 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 20.00 val., vyras sugrįžo namo, buvo nepatenkintas. Nuėjęs į virtuvę, pradėjo valgyti, pradėjo čiaudėti ir kosėti ant maisto. Ji pasakė vyrui, kad nueitų į vonią ir susitvarkytų, kad uždarytų šaldytuvą ir nečiaudėtų ant maisto. Tada vyras pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, po to, su kumščiais du kartus sudavė jai į krūtinės sritį, bandydamas ją atstumti ir rėkdamas ant jos, kad dingtų iš akių. Vyras vaikščiojo laikydamas rankas suspaustas į kumščius, nusiteikęs agresyviai, todėl ir iškvietė policijos pareigūnus, nes bijojo vyro. Tą vakarą pajautė fizinį skausmą, tačiau GMP neprireikė (b. l. 16).

Iš A. T. pareiškimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 20.00 val., buvęs vyras parėjo neblaivus ir pradėjo grasinti ir kabinėtis, panaudodamas psichologinį smurtą – gąsdino fiziniu susidorojimu, po to, du kartus kumščiais trenkė jai į krūtinės sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Vyras, išgirdęs, kad ji paskambino į policiją, pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti, taip žemindamas jos orumą (b. l. 1).

2017 m. lapkričio 24 d. prokuroro R. K. nutarimu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje įtariamojo V. T. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-46478-17, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 3-4).

Įvykio registracijos kortelėje 2017 rugsėjo 9 d. 19.55 val. užfiksuotos A. T. iškvietimo dėl buvusio jos sutuoktinio smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aplinkybės. Pareigūnams patikrinus pranešimą, smurtas pasitvirtino (b. l. 8-9).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pagal iškvietimą 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 20.15 val. į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad policiją iškvietė A. T., kuri vietoje paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 20.00 val., buvęs vyras V. T. trenkė kumščiu du kartus jai į krūtinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą, grasino fiziniu susidorojimu, žemino jos orumą, naudodamas necenzūrinius žodžius. Taip pat paaiškino, kad vyras būdamas neblaivus yra agresyvus, kad anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtu įtariamas V. T. buvo neblaivus ir paaiškino, kad jis nesmūgiavo. V. T. sulaikomas ir pristatomas į policijos komisariatą vykdė policijos pareigūnų reikalavimus (b. l. 10-11).

Iš nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymos matyti, kad A. T. nustatyta didelė rizika (29 balai) (b. l. 13).

Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas (išklausytas) Bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimas dėl įvykio 2017 m. rugsėjo 9 d. 19.54 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), garso įrašas, kuriame užfiksuotas iškvietimas dėl V. T. agresyvaus elgesio (b. l. 24-25).

Asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatas patvirtina, kad V. T. 2017-09-09 20.33 val. nustatytas 1,68 promilės girtumas (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. V. T. gyvena kartu su buvusia sutuoktine A. T., todėl jis atitinka šeimos nario sąvoką.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 20.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš buvusią sutuoktinę A. T., t. y. kumščiu sudavė jai du kartus į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. T. fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis V. T. nepripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teigė, kad buvo tik žodinis konfliktas, jis niekada nėra kėlęs rankos prieš nukentėjusiąją, tačiau jo kaltė įrodyta A. T. pareiškimu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų G. P. ir P. T. parodymais, įvykio registracijos kortelės informacija, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažyma, Bendrojo pagalbos centro iškvietimo garso įrašu, kitų objektų apžiūros protokolu. V. T. parodymus, kad jis niekada nekelia rankos, būna tik žodiniai konfliktai, teismas vertina kritiškai ir laiko gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Kaltinamasis nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad jis buvo išgėręs, tačiau jis niekada rankų prieš nukentėjusiąją nekelia ir, kaip pats nurodo, nelabai viską atsimena. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir priešingai nei nukentėjusioji, visų aplinkybių gali tiksliai neatsiminti. Tuo tarpu byloje duomenų, kad nukentėjusioji būtų buvusi neblaivi, nėra. Jos parodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys byloje nustatytas įvykio aplinkybes. Liudytojas G. P., atvykęs į įvykio vietą ir asmeniškai bendravęs su nukentėjusiąja patvirtino, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, nors kalbėjo ramiai, bet matėsi, kad ji patyrė stresą ir fizinį skausmą, jai drebėjo rankos. Liudytojas P. T., gyvenantis kartu su tėvais V. T. ir A. T., patvirtino, kad tėvas V. T. išgėręs linkęs konfliktuoti, būna agresyvus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo teiginys, jog nėra niekada kėlęs prieš nukentėjusiąją rankos, yra paneigtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriame yra konstatuoti kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu. V. T. parodymai byloje yra prieštaringi, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nėra patikimi ir jais remtis, kaip objektyviais, negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visetu, V. T. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas 68 metų amžiaus, anksčiau teistas vieną kartą už analogišką nusikaltimą, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, yra senatvės pensininkas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas), į tai kad žala nebuvo padaryta su nukentėjusiąja susitaikė ir jau daugiau nei pusę metų gyvena be konfliktų, nukentėjusiajai dėl ligos reikalinga pagalba, kurią kaltinamasis suteikia, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. T. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis).

V. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. 20.10 val. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. 15.50 val. (dvi dienas) (b. l. 27, 33), todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. T. – prokuroro nutarimu panaikinta 2017 m. lapkričio 9 d. (b. l. 39-45).

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52, 76), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu iš BPC, esanti baudžiamojoje byloje, paliktina saugoti šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su lankymusi gydymo įstaigose, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. 20.10 val. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. 15.50 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašu iš BPC – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti V. T., kad:

1) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48, 67 str.);

2) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas