Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-08 · Civilinė byla Nr. e2S-2187-436/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-08
Bylos Nr.
e2S-2187-436/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08039-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
„Lietuvos energijos gamyba“
Suinteresuotas asmuo
R. J., I. J.
Civilinė byla Nr. e2S-2187-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08039-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos „Lietuvos energijos gamyba“, AB atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-14294-896/2017 pagal pareiškėjos „Lietuvos energijos gamyba“, AB, prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, byloje esant suinteresuotiems asmenims R. J., I. J. ir antstoliui R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio taikymo laiko atžvilgiu.

Šalies argumentai

Pareiškėja „Lietuvos energijos gamyba“, AB kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti skolininko R. J. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine I. J.. Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-24-04/2004 dėl 4 750,93 Eur išieškojimo iš R. J.. Skolininkui vengiant vykdyti prievolę, antstolis nustatė, kad skolininkas yra susituokęs, jo sutuoktinė gauna darbo užmokestį, todėl išieškojimą siekiama nukreipti į santuokinės lėšas, kurios pagal įstatymą laikytinos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjos „Lietuvos energijos gamyba“ AB prašymą paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-2751, kuriuo pakeistas CPK 667 straipsnis, numatantis ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, nepaisant to, kad pareiškimas priimtas iki naujų nuostatų įsigaliojimo, teisinio pagrindo jį nagrinėti nėra.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos energijos gamyba, AB prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškimą nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

CPK 3 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, nereiškia, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui turi būti peržiūrimi (atliekami iš naujo) visi iki tol atlikti veiksmai.

Tiek antstolis, tiek pareiškėjas, kreipdamasis į teismą iki įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, veikė pagal to meto nuostatas, todėl laikytina, kad vykdymo stadija, kurioje antstolis pasiūlo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo baigėsi – išieškotojas kreipėsi į teismą dėl turto dalies nustatymo. Todėl teismas, dar iki įstatymo pasikeitimo priėmęs prašymą jį turėjo išspręsti iš esmės, o ne palikti prašymą nenagrinėtu.

Teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kurie skelbia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje paliktas nenagrinėtu dėl nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje vykdomi trys vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš R. J.. Antstolis 2016 m. gruodžio 23 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai iki 2017 m. gegužės 1 d. kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, kaip tai numatė tuo metu galiojusi CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija. 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėja su tokiu prašymu kreipėsi į teismą. Pareiškimas 2017 m. balandžio 24 d. buvo priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Teismui įteikti procesinių dokumentų suinteresuotiems asmenims R. J. ir I. J. žinomais jų gyvenamųjų vietų adresais nepavyko. Teismas skundžiama 2017 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtą nurodydamas, kad naujai pasikeitusi CPK 667 straipsnio redakcija numato ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką ir pareiškėja dar gali ja pasinaudoti. Su tokia nutartimi nesutinka apeliantė, iš kurios skundo argumentų matyti, jog teismo nutartis yra skundžiama dėl netinkamo CPK 667 straipsnio taikymo laiko atžvilgiu.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Pažymėtina, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato galimybę palikti pareiškimą nenagrinėtą tik tada, kai galima konstatuoti, jog ieškovas (pareiškėjas), kreipimosi į teismą metu nėra atlikęs išankstinio bylos sprendimo ne teisme veiksmų ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Kaip nustatyta byloje, antstolio patvarkymo priėmimo metu (2016 m. gruodžio 23 d.), pareiškėjos kreipimosi į teismą metu (2017 m. balandžio 14 d.) ir jos pareiškimo priėmimo metu (2017 m. balandžio 24 d.) galiojo CPK 667 straipsnio redakcija (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), numačiusi, kad tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja CPK 667 straipsnio redakcija, numatanti reikalavimą iki kreipimosi į teismą dienos atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. ikiteisminę nurodyto klausimo nagrinėjimo tvarką.

CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Teismų praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad kiekviena nauja proceso norma pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Tačiau tai kartu reiškia, kad visi procesiniai veiksmai turi būti atliekami pagal tuo metu galiojantį proceso įstatymą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).

Kaip nurodyta nutarties 6 ir 8 punktuose, nagrinėjamu atveju antstolis patvarkymą, kuriuo nustatė terminą pareiškėjai kreiptis į teismą priėmė ir šiuo patvarkymu nustatytas terminas baigėsi dar iki naujos CPK 667 straipsnio redakcijos įsigaliojimo dienos. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog ginčo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas laikydamas, jog pareiškėjas, jau iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo metu pasikeitus teisiniam reglamentavimui, turi atlikti naujai sureguliuotus iki kreipimosi į teismą būtinus veiksmus, nors vykdymo proceso stadija dėl kreipimosi į teismą tuo metu jau yra pasibaigusi. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja kreipimosi į teismą metu nesilaikė ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, kuri įstatymu nustatyta po kreipimosi į teismą ir civilinės bylos iškėlimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą teismo nutartį, kuri naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti.

Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas