- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-246-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Kreditorius
- A. G.
- Pareiškėjas
- L. R., T. R.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui, A. G., M. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-246-278/2017
Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03317-2016-6
2017 m. balandžio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4332-837/2016 pagal pareiškėjų L. R. ir T. R. prašymą išvadą teikiančiai institucijai – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims AB SEB bankui, A. G., M. M. dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. R. ir T. R. prašė teismą nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
2. Nurodė, kad tarpusavio santykiai yra pašliję jau seniai, iš esmės skiriasi jų interesai, nuo 2015 m. gruodžio mėnesio nebegyvena kaip sutuoktiniai, santuoka yra tik formali ir jos atkurti nebeįmanoma. Teigė, jog tolimesnis buvimas santuokoje neteko prasmės, todėl abu nutarė santuoką nutraukti bendru sutikimu. Nurodė, kad santuokoje gimė du sūnūs R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, auklėjimo, vaikų bei tarpusavio išlaikymo, pavardžių, turto pasidalijimo bei atsiskaitymo su kreditoriais klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu prašymą patenkino, pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią šalys sutarė dėl nepilnamečių vaikų R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina L. R., nepilnamečių vaikų išlaikymo ir T. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Be to, teismas patvirtino sutuoktinių susitarimą dėl turto pasidalijimo, nustatant, jog L. R. asmeninėn nuosavybėn tenka 0,0670 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (bendros 165 000 Eur vertės), 3 370 Eur bendros vertės kilnojamasis turtas, o T. R. asmeninėn nuosavybėn - 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „LITA Intertrading“ akcijų (2 896,20 Eur bendros nominalios vertės) ir 4 700 Eur bendros vertės kilnojamasis turtas. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatyta, kad pasidalydami turtą pareiškėjai L. R. ir T. R. priima dėmesin, kad už gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), yra negrąžintas 110 395,01 Eur (2016-04-16 dienos momentui) kreditas bankui ir kad šis turtas yra įkeistas banko naudai, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų, liekančių gyventi su motina, interesus; į tai, kad 100 proc. UAB LITA Intertrading akcijų suteikia jų savininkui visas verslo vystymo ir viso įmonės turto (tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo) valdymo savo nuožiūra galimybes. Konstatuota, jog pareiškėjai nemoka vienas kitam ir nereikalauja vienas iš kito jokių piniginių kompensacijų. Įsipareigojimus AB SEB bankui, pagal 2014-04-10 kredito sutartį Nr. 07A1418210353-27, pareiškėjai įsipareigoja įvykdyti solidariai, o tarpusavyje susitaria, kad kiekvienas įvykdys po ½ dalį šios prievolės bankui už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-06-01, bet ne ilgiau nei iki namo su žemės sklypu pardavimo (jei namas su sklypu bus parduoti anksčiau, t. y. iki 2017-06-01), kiekvieną mėnesį kiekvienas mokėdamas bankui po ½ dalį bankui mokėtinų sumų (kredito, palūkanų, delspinigių ir kt.); o už laikotarpį nuo 2017-06-01 arba nuo namo su žemės sklypu, pardavimo (jei namas su sklypu bus parduoti iki 2017-06-01) iki visiško atsiskaitymo su banku, prievolę bankui vykdys viena L. R., be to, L. R. įsipareigoja pardavusi gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), gautomis lėšomis baigti visiškai atsiskaityti su banku, sumokėdama bankui likusias mokėtinas sumas (kredito, palūkanų, delspinigių ir kt.). Sutarties 8.2 punkte patvirtinta, kad T. R. yra sudaręs 2014-04-17 Paskolos sutartį Nr. 2014/04/17-2 su M. M. dėl 10 000 Eur paskolos ir ši prievolė nėra solidari ir bus vykdoma atskiromis dalimis- L. R. iš šios sumos grąžins M. M. 5 000 Eur, o T. R. grąžins visą likusią pagal jo įsipareigojimus M. M. sumą (5 000 Eur skolos, įstatymines palūkanas). Sutarties 8.3 punkte patvirtinta, kad T. R. yra sudaręs 2014-04-17 Paskolos sutartį Nr. 2014/04/17-1 su A. G. dėl 10 000 Eur paskolos; T. R. patvirtina, kad ši paskola yra jo asmeninė prievolė, už jos įvykdymą L. R. nėra atsakinga, o T. R. įsipareigoja grąžinti A. G. visą skolą pagal šią paskolos sutartį.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau nei vienerius metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Konstatavo, jog santuoka iširo dėl tarpusavio nesutarimų ir bendrų interesų neturėjimo. Teismo vertinimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių viešajai tvarkai neprieštarauja, aptarti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, auklėjimo, vaiko ir tarpusavio išlaikymo, pavardžių, turto pasidalijimo klausimai. Nurodė, kad kreditoriams nusiųsta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, apie bylos iškėlimą pranešta, jie tinkamai informuoti apie teismo posėdį ir teisę pareikšti pareiškėjams savarankiškus reikalavimus CPK 3.126 straipsnio nustatyta tvarka. Konstatavo, jog kreditoriai pateikė atsiliepimus į pareiškimą. AB SEB bankas nurodė, kad neprieštarauja, jog prievolė grąžinti paskolos likutį pagal 2014-04-10 kredito sutartį Nr. 07A1418210353-27 liktų solidariąja abiejų pareiškėjų prievole, o kredito grąžinimo užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atitektų pareiškėjai L. R. asmeninės nuosavybės teise.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditoriai M. M. ir T. G. iš dalies nesutinka su santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi ir prašo netvirtinti sutarties 6., 8.2., 8.3. punktų; nesutinka, kad L. R. asmeninės nuosavybės teise atitektų 0,0670 ha ploto žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Teismas nesutiko su šiais kreditorių reikalavimais ir darė išvadą, kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui kredito grąžinimo užtikrinimui. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad kitos paskolos buvo paimtos šeimos poreikiams ir turėtų būti solidarios abiejų pareiškėjų prievolės, nes pareiškėja L. R. apie jas nežinojo, o pareiškėjas T. R. savo atsiliepime į ieškinį šių kreditorių nenurodė. Konstatavo, jog paskolų sutartis T. R. sudarė be sutuoktinės sutikimo, o tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsižvelgiama ir į dviejų nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas gyvenamasis būstas, interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu kreditorius A. G. prašo pripažinti, kad prievolė jam pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. 2014/04/17-1 yra solidari L. R. ir T. R. prievolė, taip pat atsisakyti tvirtinti tarp pareiškėjų 2016-11-11 sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 ir 8.3 punktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, susijusias su sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis, t. y. netinkamai taikė CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Teigia, jog 2014-04-17 paskolos sutartis Nr. 2014/04/17-1 yra tikslinė – paskolos gavėjo šeimos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) statybai, todėl ši aplinkybė pilnai paneigia teismo išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog paskola paimta šeimos poreikiams. Priešingai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad paskola buvo imta šeimos interesais ir šeimos namų ūkio bei bendro turto tvarkymo išlaidoms. Nurodo, jog įvertinant suteiktos paskolos paskirtį bei vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 3 bei 5 punktais bei 2 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, atskiro pareiškėjos L. R. sutikimo paskolos sutarties sudarymui nereikėjo, o prievolė kreditoriui yra solidari ir negali būti pripažinta asmenine T. R. prievole. Teigia, kad byloje yra pateiktas T. R. priešieškinys L. R., kuriame pats pareiškėjas T. R. nurodė, jog iš jo skolinosi pinigus šeimos namo statybai, taip pat nurodė, kad ši paskola buvo paimta šeimos interesais ir apie ją yra žinoma L. R.. Nurodo, kad šie įrodymai teismo nebuvo įvertinti ar aptarti. Teigia, jog vien faktas, kad jo reikalavimu teismo sprendimu priteista skola tik iš pareiškėjo T. R., nereiškia, jog ši prievolė yra asmeninė T. R. prievolė.
8. Teigia, jog teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimą turto padalinimo dalyje, neužtikrino kreditorių bei sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros. Sutarties 6 punkte nurodytas pareiškėjų suderintas turto padalijimas, nustatant, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), atitenka L. R. privačion asmeninėn nuosavybėn, o T. R. lieka 7 596,20 Eur bendros vertės turto (įskaitant menkavertį), iš esmės pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teisėtus interesus ir teisę bei galimybę į kreditorinio reikalavimo patenkinimą. Nurodo, kad pareiškėjams pasidalinus turtą, kaip numatyta sutartyje, jis nebeturėtų net teorinės galimybės patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, nes T. R. liekanti turto vertė yra ženkliai mažesnė (daugiau nei 30 proc.) nei finansinis reikalavimas. Teigia, jog teismas aiškiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šio pobūdžio bylose ir nepagrįstai patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl turto padalinimo. Be to, byloje esantys ir kiti viešai prieinami įrodymai (pvz. Turto areštų registras) ir jų visuma, susiejant vienus su kitais, patvirtina, kad pareiškėjų sutartyje nustatytas turto padalinimas yra vertintinas kaip vengimas atsiskaityti su kreditoriumi.
9. Nurodo, kad kilus ginčui dėl prievolės pobūdžio ir jos padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus, ginčas sprendžiamas teisme tik pagal ginčo teisenos taisykles pareiškus ieškinį kreditoriui kaip atsakovui, tačiau teismas esantį ginčą išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB SEB bankas prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja L. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad prievolė A. G. nėra solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė, o teismo sprendimo argumentai yra pagrįsti bylos medžiaga ir tinkamu Civilinio kodekso normų taikymu. Teigia, jog ji iš A. G. niekada nesiskolino pinigų, todėl jis nėra jos kreditorius. Nurodo, jog pats apeliantas civilinėje byloje dėl skolos jam priteisimo aiškiai patvirtino, jog skolos grąžinimas yra asmeninė tik T. R. prievolė. Be to, mano, kad santuokos nutraukimo byloje pareiškėjas T. R. veikė priešingai jos interesams, todėl sugalvojo savo skolas laikyti solidariosiomis sutuoktinių skolomis, pats sukurdamas paskolos sutarties tekstą bei įrašydamas, jog skolinasi šeimos gyvenamojo namo statybai. Teigia, kad šioje byloje buvo visos įstatymo reikalaujamos sąlygos tam, kad teismas galėtų patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri atitiko įsiteisėjusį teismo 2016-10-07 preliminarų sprendimą. Nurodo, jog teismas nepadarė proceso normų pažeidimo ne ginčo teisenoje patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamu 2016-11-28 sprendimu nutraukė pareiškėjų L. R. ir T. R. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kitų susitarimų, šios sutarties 6 punktu teismas patvirtino pareiškėjų susitarimą dėl turto pasidalijimo, o 8 punktu – susitarimą dėl finansinių įsipareigojimų grąžinimo. Iš patvirtintos minėtos sutarties 6 ir 8.1 - 8.3 punktų matyti, jog pareiškėjai L. R. asmeninėn nuosavybėn tenka žemės sklypas, gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) bei kilnojamasis turtas, viso 168 370 vertės, o pareiškėjui T. R. – turto už bendrą 7 596,20 Eur. Be to, patvirtintas pareiškėjų susitarimas dėl atsiskaitymo su AB SEB banku, kuriam įkeistas nekilnojamasis turtas, kreditoriumi M. M., o 8.3 punktu santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi konstatuota, jog 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartis Nr. 2014/04/17-1, pagal kurią A. G. paskolino 10 000 Eur, yra asmeninė T. R. prievolė ir už jos įvykdymą (skolos grąžinimą) L. R. nėra atsakinga, o skolą kreditoriui įsipareigoja grąžinti T. R. (2 t., b. l. 128-132). Iš bylos duomenų matyti, kad kreditoriai M. M. ir A. G. nesutiko, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalis dėl turto pasidalijimo ir prievolių paskirstymo būtų tvirtinama, tačiau teismas jų nesutikimo motyvus pripažino nepagrįstais ir pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui kredito grąžinimo užtikrinimui ir byloje nėra duomenų, kad kreditorių suteiktos paskolos buvo paimtos šeimos poreikiams ir turėtų būti solidari abiejų pareiškėjų prievolė. Konstatavo, jog pareiškėjai L. R. apie paskolas nebuvo žinoma, o pareiškėjas T. R. savo atsiliepime į ieškinį šių kreditorių nenurodė. Teismas darė išvadą, kad T. R. paskolų sutartis sudarė be sutuoktinės sutikimo.
16. Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje numatytais atvejais santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama supaprastinto proceso tvarka, teismui pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo įvertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
17. Kadangi įstatymas įtvirtina teismui pareigą patikrinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, todėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje privaloma nurodyti visus kreditorius, kreditorines skolas bei pareiškėjų ar vieno iš pareiškėjo įsipareigojimus dėl skolų grąžinimo. Pareiga informuoti bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą yra įtvirtinta ir CK 126 straipsnio 2 dalyje. Minėtos nuostatos yra skirtos kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą dėl prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, kreditorius šioje byloje turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Plenarinė sesija išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. preliminariu sprendimu, A. G. naudai iš T. R. priteista 10 000 Eur skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (3 t., b. l. 47-48). Minėtas sprendimas yra įsiteisėję, tačiau jis abiem pareiškėjams res judicata galios neturi, nes jame nebuvo nustatinėjamas prievolės kreditoriui pobūdis (asmeninė ar bendra). Pareiškėjų L. R. ir T. R. santuokos nutraukimo bendru sutarimu byloje apeliantas A. G. prieštaravo pateiktai santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai, nurodydamas, jog pareiškėjų siūlomos sutarties 6 punkto nuostatos, kartu su sutarties 8.3 punkto nuostatomis iš esmės pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus bei imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl negali būti tvirtinamos. Kreditoriaus nurodytos aplinkybės bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo žinomos. Iš 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties matyti, jog šios sutarties šalys susitarė, kad suteikiama paskola yra tikslinė – paskolos gavėjo šeimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai (sutarties 2.2 p.). 2016-09-14 byloje pateiktas T. R. priešieškinys L. R., kuriame pareiškėjas T. R. nurodė, jog iš A. G., M. M. paskolos paimtos šeimos interesais ir apie jas yra žinoma L. R. (1 t. ,b. l. 154-169). Tačiau minėtus teiginius L. R. neigia, be to, ji nedalyvavo sudarant paskolos sutartį, o sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, savo poziciją pakeitė ir pats T. R., pripažindamas, jog paskola A. G. yra jo asmeninė prievolė. Ginčas tarp L. R. ir A. G. nėra išspręstas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas A. G. nebuvo pareiškęs atskiro reikalavimo dėl prievolės bendrumo ir su tuo susijusių santuokos nutraukimo teisinių padarinių, o savo poziciją ginčijamu klausimu grindė tik atsiliepimu į pareiškėjų prašymą.
20. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad byloje kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Kadangi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo su kreditoriais, todėl teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai pažeidžia vieno iš sutuoktinių kreditorių teises ir teisėtus interesus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje L. R. ir T. R. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, todėl sutartis negalėjo būti patvirtinta. Nagrinėjamu atveju neatmestina, jog pareiškėjų turtas padalintas nelygiaverčiai, o ženkliai vertingesnę turto dalį palikus vienam iš sutuoktinių, pažeistos kito sutuoktinio kreditorių teisės.
21. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Kadangi supaprastinto proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje konstatuojamas teisės pažeidimas ir jis negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 2 p.).
22. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, todėl priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas turės spręsti byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, paskirstymo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto patirtų išlaidų nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.