- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- I-238-171/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo D. V. atstovui M. A., atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovėms Jovitai Gedgaudaitei – Fiodorovienei ir Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovams Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. V. su skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į teismą prašydamas solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės, priteisti darbo užmokesčio nepriemoką 1 863,46 Lt.
Nurodė, kad pareiškėjas dirba Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės tarnybos Organizavimo skyriaus vyresniuoju postiniu. Paaiškino, kad pareiškėjui mokant darbo užmokestį 2006-2008 m. susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, nes apskaičiuojant priedus ir priemokas buvo remiamasi LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 str. 2 d., kurioje nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Iš viso pareiškėjui nuo 2006-12-01 iki 2008-04-30 buvo neišmokėta 1 863,46 Lt. Mano, kad atsakovai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Įstatymo 23 str. 2 d., nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę ir prieštarauja LR Konstitucijai. Laiko, kad priedų ir priemokų mokėjimą valstybės tarnautojams reglamentuojančių teisės aktų normos, t. y. Įstatymas ir LR vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d., 29 str., 48 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teigė, kad aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis kiekvieno piliečio teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir turi būti nustatomi įstatymu. Kadangi valstybės tarnautojų profesinė veikla turi būti atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, biudžete turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu. Draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis, nepasikeitus darbuotojo darbo funkcijoms, darbo apimčiai ir pan. Pagal Konstituciją, negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į kiekvieno piliečio teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą sąsaja su nuosavybės teise, konstatuotina, kad tokia teisinė situacija reikštų, jog sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę, taigi ne tik Konstitucijos 48 str. 1 d., bet ir Konstitucijos 23 str. Pažymėjo, kad apmokėjimo už darbą mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą, be to, apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas tik atskiroms darbuotojų kategorijoms. Valstybės tarnautojų atlyginimas gali būti mažinamas tik išimtinais atvejais ir tik jei tai yra būtina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įvirtintas vertybes. Atkreipė dėmesį, kad pagal Konstituciją, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Nurodė, kad ginčo atveju, Įstatymu ir Statutu nustatytas reguliavimas, sudaro prielaidas neišmokėti visų priklausančių priemokų už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitomis darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo rėžimo, už papildomų užduočių vykdymą. Skirtingai nei LR darbo kodeksas, Įstatymas apriboja galimų priedų ir priemokų sumą iki 70 proc. pareiginės algos. Valstybės tarnautojams gali būti nustatomas specialus teisinis reglamentavimas, tačiau toks reglamentavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Pabrėžė, kad atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, kaip darbdavio, pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimas, dėl kurio susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, negali būti pripažintas teisėtu. Laiko, kad nepagrįstai pareiškėjui buvo neišmokami jam priklausantys priedai ir priemokos, todėl atsakovai privalo išmokėti pareiškėjui susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti iki kol LR Konstitucinis Teismas pasisakys dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties LR Konstitucijos 23 str. 1 d., 48 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 17-18) vertina, kad atsakovas, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pareiškėjui pagrįstai taikė Įstatymo 23 str. 2 d. Teigė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo LR Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą motyvuodamas šio teisės akto nekonstitucingumu. Laiko, kad atsakovas veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Pareiškėjui apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais ir jie turi būti taikomi tol, kol LR Konstitucinis Teismas nekonstatuos, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Taigi atsakovo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų ir kaltės.
Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti iki kol LR Konstitucinis Teismas pasisakys dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties LR Konstitucijos 23 str. 1 d., 48 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, atsiliepimo į pareiškėjo D. V. skundą nepateikė. Teigė, kad pareiškėjo D. V. skundas pareikštas netinkamam atsakovui (b. l. 23-24).
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo D. V. skundą nepateikė.
Byla stabdytina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-3287-624/2008 ir Nr. I-3286-815/2008, kuriose ginčo dalykas yra analogiškas bei kurios 2008-08-28 ir 2008-07-02 nutartimis yra sustabdytos ir nutarta kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti, ar LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) neprieštaravo/-auja LR Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 23 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 98 str. 3 p. nustato, kad teismas sustabdo bylą kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Kadangi šios administracinės bylos negalima išnagrinėti iki kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės minėtas administracines bylas Nr. I-3287-624/2008 ir Nr. I-3286-815/2008, ši administracinė byla stabdytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR ABTĮ 98 str. 3 p., 99 str. 2 p., 105 str., 106 str. ir 149 str., teisėja
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovams Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo sustabdyti iki kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracines bylas Nr. I-3287-624/2008 ir Nr. I-3286-815/2008.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.