Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bylos peržiūrėjimo (bausmės sušvelninimo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 25 d. gautas E. Ž. prašymas, kuriame ji prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį pagal naujai įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

Taigi BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje aiškiai apibrėžtos šio įstatymo taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, pakeitimais.

Prašyme nuteistoji E. Ž. nenurodo, kokie, jos manymu, Baudžiamojo kodekso pakeitimai švelnina jos teisinę padėtį, dėl kurių jos bausmė (teisinė padėtis) turi būti peržiūrėta.

Lietuvos Respublikos Seime 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 1 d., nustatyta, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13)) buvo nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Iš įstatymo nuostatų analizės matyti, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame baudžiamajame įstatyme BK 178 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija ir BK 178 straipsnio 2 dalyje už kišenvagystę (už ką ir buvo nuteista E. Ž.) numatyta papildoma alternatyvi švelnesnės bausmės rūšis – viešieji darbai, bei sutrumpintas laisvės atėmimo bausmės terminas iki ketverių metų. Taigi konstatuotina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nuteistosios teisinę padėtį, todėl šiuo atveju taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir E. Ž. padarytos nusikalstamos veikos (10 kišenvagysčių) perkvalifikuotinos iš BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13) redakcija) į BK 178 straipsnio 2 dalį.

Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 182 straipsnio 1 dalies redakcijoje palyginus su iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusia BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija (Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)) jokios nuostatos iš esmės nebuvo keičiamos, tačiau buvo keičiamos BK 190 straipsnio nuostatos, numatančios turto vertę, t. y. pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 190 straipsnio redakciją sukčiavimas laikomas nusikaltimu (pagal BK 182 str. 1 d.), kai turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

E. Ž. atveju pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos nusikalstamos veikos atveju (sutaptyse su BK 215 str. 1 d.) išgryninto turto (padarytos žalos) vertė viršijo 10 MGL (500 Eur) sumą, todėl šiuo atveju jos teisinė padėtis šiose veikose nesikeičia, jos perkvalifikuoti nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad BK 214 bei 215 straipsnių nuostatos nuo 2023 m. birželio 1 d. nebuvo koreguotos ir nepasikeitė, todėl dėl šių veikų taip pat nepasisakytina.

E. Ž. šiuo atveju už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos kišenvagystės padarymą (10 veikų) buvo paskirtos po 2 metų 6, 8, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taip pat už pasikėsinimą įvykdyti kišenvagystę (pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.) paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas (numatytas BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.), bei paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta (BK 64¹ str. pagrindu) 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuomone, šiuo atveju, atsižvelgiant į visas bausmei skirti (individualizuoti) reikšmingas aplinkybes, kurios buvo nustatytos tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo, svarstyti ir E. Ž. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą nustatyti (skirti) alternatyvias, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nėra pagrindo, tačiau paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė gali būti sušvelninta, atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančias BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatas E. Ž. už 10 kišenvagysčių šiuo metu būtų paskirtos vidurkį viršijančios laisvės atėmimo bausmės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto bei 6 dalies nuostatomis, 64¹ straipsniu, teismas daro išvadą, kad taikant nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio baudžiamojo įstatymo nuostatas E. Ž. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį (pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu) už 10 nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, skiriant mažesnes nei vidurkio laisvės atėmimo bausmes bei jas bendrinant su kitomis bausmėmis, paskirtomis už kitas padarytas nusikalstamas veikas, nustatytina galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

nuteistosios E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-711-1122/2020 (pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-358-843/2020) pakeisti – E. Ž. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13) redakcija) (10 veikų) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nustatant naują galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-711-1122/2020 (pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-358-843/2020) dalį palikti nepakeistą ir prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.