- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- e2-7942-548/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- V. E.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Mackelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. E. dėl žalos želdiniams atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Departamentas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. E. 3594,00 Eur žalos želdiniams atlyginimą valstybei.
Ieškinyje nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros nustatyta, kad V. E. jam priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdydamas nukasimo – užpylimo darbus, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, iškirto saugotinus želdinius: 50 m Vakarinės tujos gyvatvorę ir vieną Vakarinę tują (Thuja occidentalis „Columna“) 12 cm storio. Šie želdiniai inventorizuoti 2008 m. spalio 30 d. Kauno miesto privačių valdų inventorizacijos duomenyse. Taip pat šie želdiniai yra įrašyti į Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygų 9.1. punktą. Savo veiksmais V. E. pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, kur nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Už šį pažeidimą V. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Administraciniu nusižengimu atsakovas V. E. padarė žalą aplinkai, kuri apskaičiuota pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 22 punktą, kuriame nurodyta, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Pretenzija Nr. 72 dėl žalos atlyginimo V. E. buvo išsiųsta registruotu paštu 2017 m. lapkričio 2 d., tačiau atsakovas 3594,00 Eur žalos aplinkai neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas V. E. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir papildomą atsiliepimą į ieškinį, kuriais prašo ieškovo ieškinio netenkinti. Atsiliepimuose nurodyta, kad ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog iškirsta 50 m gyvatvorės, 150 krūmų, „Vakarinė tuja“, vieno krūmo kaina – 23,00 Eur, žala – 3450,00 Eur. Faktiškai iškirsta 22,1 m gyvatvorės, viso – 16 vienetų tujos, ką patvirtina antstolio Sauliaus Užkuraičio 2018 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tokiu būdu, pagal ieškovo pateiktą metodiką būtų tokia žala: jei skaičiuojama pagal tai, kad viename metre pagal normatyvus yra 3 vienetai krūmų, viso būtų 66 krūmai po 23,00 Eur, viso – 1818,00 Eur, tačiau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad faktiškai buvo iškirsta 16 tujų (matyti pagal kelmų skaičių), todėl viso žala būtų 368,00 Eur. Ieškovas nepagrįstai dvigubai padidino Vakarinės tujos „Columna“ atkuriamosios vertės įkainį, nes, kaip nurodoma ieškinyje, medis augo kitoms priskirtoms miesto teritorijoms. Toks pagrindas padidinti atkuriamosios vertės įkainius Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose nenurodytas. Iškirsta Vakarinė tuja „Columna“ augo gyvenamosios paskirties teritorijoje, esančiame privačiame žemės sklype, ką pripažįsta ieškovas, patvirtina Nekilnojamojo turto registrų centro pateikti duomenys. Ieškovas nepateikė įrodymų, nenurodė teisinio pagrindo šiuo atveju didinti vertės įkainius dvigubai, todėl žala – 440,00 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Laura Mackelytė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog atsakovas nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, neginčijo ir nutarimas yra įsiteisėjęs. Apraše numatyta, kad vienas metras gyvatvorės yra lygus 3 tujoms, todėl ir susidarė ieškinyje minima suma. Vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekte nurodyta, kad kertamų medžių sklype nėra, todėl visi inventorizacijos akte minimi medžiai ir krūmai turėjo likti. Atsakovas teismui pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kai faktinės aplinkybės konstatuotos praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo neteisėtai iškirstų medžių. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aiškiai matomos tujos, kai gegužės 18 d., t. y. dieną, kai buvo nuvykta į sklypą, buvo matomas plynas laukas, kuris buvo užpildytas žvyru ar skalda. Medžių nebuvo likę, buvo statomas namas. Kalbėtasi su kaimynais, kurie pasakė, kad statant namą, nuslinko visas šlaitas, kaimynai paliudijo, kad anksčiau ten buvo pasodintos tujos, kurių šiai dienai nėra nė vieno krūmo. Tiek praeitų metų patikrinimo aktas, tiek šių metų gegužės 18 d. patikrinimo aktas įrodo, kad buvo neteisėtai iškirsti saugotini želdiniai. Atsakovas pirmo tikrinimo metu turėjo galimybę dalyvauti patikrinime, reikšti pretenzijas ir pastabas, pasiūlymus, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo. Atsakovo nurodytos nuotraukoje matomos tujos nėra tos pačios tujos, kurios nurodytos inventorizacijos duomenyse. Faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovas padarė žalą gamtai.
Teismo posėdžio metu atsakovas V. E. su ieškovo ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad tujas, kurias iškirto statybų metu, pažymėjo antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokole, su šių tujų iškirtimu ir žalos už jų iškirtimą atlyginimu sutinka. Ieškovo pateiktos nuotraukos yra darytos tik iš vienos pusės, vienoje nuotraukoje matoma dalis nekirstų tujų, nekirstų tujų nuotraukų ieškovas nedarė. 2012 m. po liūties nuslinko šlaitas, už ką žmonės gavo draudimo išmokas. Kartu su šlaitu „nučiuožė“ ir nugarinėje sklypo pusėje buvusios tujos, kurios vėliau buvo atsodintos, šiuo metu tujoms yra 8-eri metai ir jų yra 32 m. Sutinka apmokėti žalą už 22 m tujų iškirtimą. Nutarimo, kuriame nurodyta, kad iškirsta 50 m tujų, neskundė, nes nepamatavo iškirsto atstumo. Sklype augančios tujos buvo pasodintos dar prieš jam įsigyjant žemės sklypą.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. paaiškino, kad buvo gautas skundas, datos pasakyti negali, jog (duomenys neskelbtini) vyksta statybos, stumdomas šlaitas, kertami medžiai. Nuvykus į vietą matė, kad sklypas vietomis buvo išlygintas, nukastas, iškastas. Antrojo nuvykimo metu sklypas buvo aptvertas statybine tvora, palei gatvę ir sklypo ribą buvo Vakarinės tujos kelmai, taip pat rado vieną tują. Pagal inventorizacijos aktą ėjo ieškoti medžių, kurie yra saugomi. Rado tujos gyvatvorės kelmus, kita tuja, kuri buvo inventorizuota pavieniai, taip pat buvo nupjauta. Palei sklypo kraštą ėjo kelmai, toliau buvo nukasta duobė – nustumdytas sklypas, viskas iškasta ir nukasta. Pamatavo ir pagal inventorizacijos duomenis suskaičiavo žalą. Nukirstos gyvatvorės buvo apie 23 m palei gatvę priekyje ir krašte su kaimynų sklypu buvo likusių nukirstų kelmų, toliau buvo duobė. Dalyvavę kaimynai parodė, kad buvo gyvatvorė, kurią nustūmė stumdant sklypą. Be priekyje sklypo iškirstos gyvatvorės, turėjo būti dar apie 23 m gyvatvorės. Iš atsakovo imant paaiškinimą, atsakovas teigė, kad tiek medžių nebuvo, tuomet jam pasiūlyta pateikti senesnes nuotraukas, jog toje vietoje gyvatvorės nebuvo, tačiau tokių nuotraukų atsakovas nepateikė. Surašant protokolą atsakovas dalyvavo, teigė, jog gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 4 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. E. ir A. E.. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo 9 punktu nustatyta, kad žemės sklype numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXVII. Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje (9.1 punktas). 2008 m. spalio 30 d. želdinių inventorizacijos duomenimis Kauno miesto privačiose valdose adresu (duomenys neskelbtini) inventorizuota 50 m ilgio, 2 m aukščio Vakarinė tuja (gyvatvorė) „Thuja occidentalis“, dvi 3-4 m ir 8-10 cm Vakarinės koloniškos tujos „Thuja occidentalis „Columna““, taip pat kiti augalai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktu Nr. KP-381 nustatyta, kad vyresnioji specialistė R. V. 2017 m. rugpjūčio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini), atliko neplaninį patikrinimą (gavus skundą). Patikrinimo akte nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. E.. Patikrinimo metu nustatyta, kad vykdant sklypo nukasimo-užpylimo darbus buvo sunaikinti saugotini želdiniai, inventorizuoti pagal Kauno miesto želdinių inventorizaciją privačiose valdose 2008 m. spalio 30 d. Vadovaujantis minėta inventorizacija nustatyta, kad sunaikinta 50 m Vakarinių tujų gyvatvorė, 3 m aukščio, 8 cm pločio skersmens Vakarinė koloniška tuja. Natūroje 23 m gyvatvorės buvo nukasta (duobė), o likusi gyvatvorės dalis nuo gatvės – likę kelmai, kai kur tarpai tarp jų nukasti atliekant darbus (iki 2 m gylio). Savininkas į statybvietę 2018 m. rugpjūčio 31 d. neatvyko, nors 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo kviestas telefonu. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo specialistė R. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-KAUANP-118497712-17 už tai, kad atsakovas, būdamas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, vykdydamas nukasimo – užpylimo darbus savo sklype, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, iškirto saugotinus želdinius: 50 m Vakarinės tujos gyvatvorę, Vakarinę tują „Columna“, kurie buvo inventorizuoti 2008 m. spalio 30 d. Želdinių inventorizacijos duomenyse Kauno miesto privačiose valdose, tuo pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pradėjo statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), vykdant žemės kasimo darbus, išpjovė tujų gyvatvorę, nes gyvatvorė buvo pasodinta namo statybos zonoje, projekte buvo numatytas jos išpjovimas, atstatant naujais želdiniais. Gyvatvorės pjovimo darbus vykdė be leidimo pjauti medžius, nes galvojo, kad leidimo pjauti gyvatvorei nereikia. Paaiškinime nurodyta, kad atsakovas dėl šio įvykio gailisi. Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius, skaičiavimu nustatyta, kad už (duomenys neskelbtini) esančiame sklype buvusių želdinių: Vakarinės tujos „Colummna“, kurios diametras – 12 cm, ir 50 m Vakarinės tujos gyvatvorės 150 vienetų iškirtimą padaryta 3594,00 Eur žala, žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą 2014 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. D1-269 „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-921 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ pakeitimo. Už administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-KAUANP-118497712-17 nurodytą nusižengimą atsakovui 2017 m. rugsėjo 26 d. surašytas nutarimas Nr. AM-KAUANN-119865939-17, kuriuo atsakovui paskirta 60,00 Eur bauda. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėto nutarimo neginčijo, nutarimas yra įsiteisėjęs. Antstolis Saulius Užkuraitis, vykdydamas atsakovo prašymą, 2018 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 43 konstatavo, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo išpjautos tujos (nuo (duomenys neskelbtini) pusės tarpe tarp elektros stulpo ir betoninio tvoros stulpelio). Išmatuotas atstumas tarp minėtų objektų yra 7,80 m ir jame matosi 12 vienetų tujų kelmų. Taip pat buvo išpjautos tujos, augusios nuo pušies (prie (duomenys neskelbtini) esančio ūkinio pastato) iki betoninio stulpo, esančio prie (duomenys neskelbtini) Išmatavus atstumą nuo pušies iki minėto stulpo, atstumas yra 14,30 m ir jame matosi 4 vienetai tujų kelmų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros kartu su 2018 m. gegužės 18 d. patikrinimo aktu Nr. KP-241 pateiktos fotonuotraukos patvirtina antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotas aplinkybes, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo išpjautos tujos (nuo (duomenys neskelbtini) pusės tarpe tarp elektros stulpo ir betoninio tvoros stulpelio ir tujos, augusios nuo pušies (prie (duomenys neskelbtini) esančio ūkinio pastato) iki betoninio stulpo, esančio prie (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateiktomis fotonuotraukomis taip pat nustatyta, kad aplink namą, statomą (duomenys neskelbtini), 2 m aukščio gyvatvorės nėra. Atsakovo teismui pateiktame antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokole esančiomis fotonuotraukomis nustatyta, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype, šalia atsakovo sklypo esančių kaimyninių namų, auga nedidelio aukščio tujos.
Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis numato, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, o šio įstatymo 32 straipsnis numato prievolę atlyginti visus nuostolius, jeigu juridiniai ar fiziniai asmenys neteisėta veika padarė žalą aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams. Žemės savininkams ar valdytojams pažeidus Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus, atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkte nustatyta, kad medžių kirtimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokiems darbams ir atlyginus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.
Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalimi, asmuo kaltas, jei atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad sklypas, kuriame augo saugotini ir iškasti/nukirsti medžiai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovui bei jo sutuoktinei A. E.. Minėtame sklype augantys ir iškasti/nukirsti želdiniai, remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, saugotiniems priskirti Apskrities viršininko 2009 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 02-01-3048.
Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Aplinkos apsaugos įstatyme imperatyvia forma įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos (4, 9, 321 straipsniai) ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (34 straipsnio 1 dalis) principai. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.
Atsakovas nesutinka, kad iškirto ieškinyje nurodytą gyvatvorės ilgį (50 m), teigia, kad faktiškai iškirto tik 21,1 m gyvatvorės, taip pat teigia, kad likusią dalį gyvatvorės iškirto ne jis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad atsakovas su jam 2017 m. rugsėjo 19 d. administracinio nusižengimo protokolu bei 2017 m. rugsėjo 26 d. surašytu nutarimu, kuriuose nurodyta, kad atsakovas iškirto saugotinus želdinius – Vakarinės tujos 50 m gyvatvorę ir Vakarinę tują (Columna), kurios kelmo skersmuo – 12 cm, sutiko, jų neskundė, o 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime nurodė, kad tujų gyvatvorę išpjovė vykdant žemės kasimo darbus, nes gyvatvorė buvo pasodinta namo statybos zonoje, taip pat, kad gyvatvorės pjovimo darbus vykdė be leidimo, nes galvojo, kad gyvatvorei pjauti leidimo nereikia, paneigia atsakovo teiginius, kad jis išpjovė tik 21,1 m gyvatvorės. Nors atsakovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad sklypo priekyje ir šone iškirsta tik 22,1 m gyvatvorės, tačiau protokole nėra konstatuotos aplinkybės dėl kituose sklypo kraštuose buvusios gyvatvorės. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktose sklypo fotonuotraukose matomos nedidelio aukščio tujos, kurių aukštis nesiekia 2 m, todėl darytina išvada, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktose sklypo fotonuotraukose matomos nedidelio aukščio tujos nėra 2008 m. spalio 30 d. želdinių inventorizacijos duomenimis Kauno miesto privačiose valdose inventorizuoti želdiniai, t. y. 50 m ilgio ir 2 m aukščio Vakarinė tuja (gyvatvorė). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, teigdamas, kad ne jis iškirto likusią gyvatvorės dalį, šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktu Nr. KP-381 bei 2018 m. gegužės 18 d. patikrinimo aktu Nr. KP-241 konstatavus, kad privačiame sklype, priklausančiame atsakovui ir jo sutuoktinei, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdant statybos darbus buvo sunaikinta 50 m ilgio Vakarinės tujos gyvatvorė bei nukirsta 3 m aukščio, 8 cm pločio skersmens Vakarinė koloniška tuja, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą ir 2008 m. spalio 30 d. želdinių inventorizacijos duomenis Kauno miesto privačiose valdose yra priskirtini prie saugotinų želdinių, ir atsakovui šių aplinkybių nepaneigus leistinais įrodymais, teismas sprendžia, kad atsakovas, neturėdamas leidimo, sunaikino saugotinus želdinius – 50 m ilgio Vakarinės tujos gyvatvorę bei 3 m aukščio Vakarinę kolonišką tują ir tokiais veiksmais padarė žalą gamtai.
Atsakovas padarė gamtai 3594,00 Eur žalą, kuri apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą 2014 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. D1-269 „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ (toliau – Metodika) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-921 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įkainiai).
Pagal Įkainių 2 punktą medžių atkuriamosios vertės įkainiai (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme), atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas): I grupė – 3 eurai (2.1 punktas); II grupė – 6 eurai (2.2 punktas); III grupė – 9 eurai (2.3 punktas); IV grupė – 13 eurų (2.4 punktas). Lietuvoje augančių medžių sąrašu pagal grupes nustatyta, kad Tuja vakarinė (auganti medžiu) priskiriama II medžių grupei. Pagal Įkainių 5.3 punktą medžių atkuriamosios vertės įkainiai, nurodyti 2.1–2.4 punktuose, atsižvelgiant į augimo vietą, didinami kitose (išskyrus 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytas) teritorijose miestuose ir miesteliuose augantiems medžiams – 2 kartus. Pagal 6 punktą krūmų atkuriamosios vertės įkainiai (už krūmo vienetą) yra: vietinis krūmas, išskyrus kukmedį europinį ? 9 eurai (6.1 punktas); kukmedis europinis ir introdukuoti krūmai ? 23 eurai (6.2 punktas). Pagal 7 punktą krūmai skaičiuojami vienetais atsižvelgiant į šaknų kelmelius ir neatsižvelgiant į stiebų skaičių. Laikoma, kad vienos eilės gyvatvorės metre yra 3 krūmai.
Atsakovui 2017 m. rugsėjo 19 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-KAUANO-118497712-17 bei 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. AM-KAUANN-119865939-17 nurodyta, kad atsakovas nukirto Vakarinę tują (Columna), kurios kamieno skersmuo – 12 cm, toks pats kamieno skersmens dydis nurodytas ir 2017 m. rugsėjo 19 d. žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius, skaičiavime. Atsižvelgiant į tai, kad Vakarinė tuja priklauso II medžių grupei ir, jog medžių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į augimo vietą, didinami 2 kartus, darytina išvada, kad ieškovas teisingai apskaičiavo atsakovo dėl nukirstos Vakarinės tujos padarytą žalos dydį, t. y. 144,00 Eur. Taip pat byloje konstatavus, kad atsakovas sunaikino saugotinus želdinius – 50 m ilgio Vakarinės tujos gyvatvorę ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Įkainių 6.2 punktą Vakarinės tujos gyvatvorės atkuriamosios vertės įkainiai yra 23,00 Eur, o skaičiuojant krūmus laikoma, kad vienos eilės gyvatvorės metre yra 3 krūmai, darytina išvada, kad ieškovas teisingai apskaičiavo atsakovo dėl sunaikintos Vakarinės tujos gyvatvorės padarytą žalos dydį, t. y. 3450,00 Eur.
Byloje konstatavus, kad atsakovas sunaikino saugotinus želdinius – 50 m ilgio Vakarinės tujos gyvatvorę bei 3 m aukščio Vakarinę kolonišką tują ir tokiais veiksmais padarė 3594,00 Eur žalą gamtai, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiant 3594,00 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis bei 4,17 procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. E. tenkinti visiškai.
Priteisti iš V. E., gim. (duomenys neskelbtini), 3594,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) žalos atlyginimo valstybei (žalos atlyginimas mokamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento surenkamąją sąskaitą Nr. LT827044060002920941, AB SEB bankas, banko kodas 70440).
Priteisti iš V. E., gim. (duomenys neskelbtini), 85,17 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 17 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.